Draud?iu

Draud?iu K.B.M. Lion Svajoni? romanai Kas ryt? jau pus? met? va?iuojame tuo pa?iu autobusu. Autobusas b?na sausakim?as, bet prie jo vieta visada laisva. Jis s?di prie lango, o a? ?sitaisau ?alia, prie tako. Kartais atrodo, kad t? viet? jis saugo b?tent man. Kas ryt? kartojasi tas pats scenarijus. A? atsis?du, o jis priglaud?ia koj? prie manosios. ?? ryt? taip pat. Tai istorija apie du ?mones – Kor? ir D?eims?, kuriuos u?klupo meil?, kai jie ma?iausiai to tik?josi. Keisti nutikimai ir dviprasmi?ki pokalbiai su?adina nuod?mingas mintis ir geidulingus tro?kimus. Ta?iau Kora negali sau leisti n? pasvajoti apie gundant? ir r?pesting? koleg?, kuris yra tikra prie?ingyb? jos sutuoktiniui – ?iurk??iam ir despoti?kam Santjagui. D?eimsas gal?t? tapti jos gelb?toju, i?vaduoti i? ni?ros kasdienyb?s, bet ?is vyras ka?k? slepia. Jis netik?tai atsiranda Koros kelyje b?tent tada, kai, atrodo, ?em? slysta i? po koj? ir ?lunga viltys. Ne, ji negali sau leisti pamilti ?io vyro – juk ant jo bevard?io pir?to puikuojasi vestuvinis ?iedas! Bet kod?l D?eimsas visada vienas, kur jo ?mona? Aistra, tamsios paslaptys ir netik?ta atomazga… Ar ?manoma susikurti laim? i? naujo? K.B.M. Lion Draud?iu Pad?kos ir atsiliepimai D?koju Elizai Munei u? id?jas kuriant darbin? aplink?, nesibaigiant? tik?jim? ir palaikym?. Justei Lastauskienei u? psichologini? linij? analiz?, meilius skatinimo lai?kelius ir motyvavim?. ?ir?ei u? naudingus patarimus ir smulkias detales. „?traukianti ir intriguojanti knyga. Kai, rodos, jau ?inai, kas nutiks toliau, autor? ima ir persuka siu?et?, o tu lieki i?si?ioj?s: „Na, nieko sau.“ Puiki knyga, su?adinanti jausmingum?.“     Eliza Mune „Netik?tai dviprasmis k?rinys, kurio gilesn? prasm? itin dr?si, bet tiesiogin? j? neabejotinai gerai slepia ir tai labai intriguoja. Tarsi dvi knygos vienoje. Rekomenduoju!“     Just? Latauskien? (Enorca Leilani) „Prisimindami mokykl? retai susim?stom, kuo gyveno m?s? mokytojai. Jei ir ?inojom k? nors apie j? pom?gius, laisvalaik?, vaikus, tai mokytojo seksualinis gyvenimas tikrai buvo visi?kas tabu. Galb?t tod?l romano „Draud?iu“ autorei prav?rus b?tent ?ias u?draustas duris ir atskleidus skaitytojui aistros kupin? mokytojos gyvenim?, viskas atrodo dar eroti?kiau.“     ?ir?? 1 Kas ryt?, jau pus? met?, va?iuojame kartu autobusu. Autobusas b?na sausakim?as, bet prie jo vieta visada laisva. Jis s?di prie lango, o a? ?sitaisau ?alia, prie tako. Kartais atrodo, kad t? viet? jis saugo b?tent man. Vos apie tai pagalvojusi, veju ?i? mint? ?alin ir liepiu sau neprisisvajoti. Kas ryt? kartojasi tas pats scenarijus. A? atsis?du, o jis priglaud?ia savo koj? prie manosios. ?? ryt? taip pat. Jau?iu jo k?no ?ilum?. Pa?velgiu ? m?lynomis keln?mis aptemptas raumeningas kojas. Noriu savo deln? pad?ti jam ant ?launies ir spustel?ti. Noriu, kad jis prisiglaust? ar?iau. Ne! Taip negalima. Nusisuku ? kit? pus? ir stebiu tamsoje skendin?ias gatves… Art?ja ?iema ir oras gerokai atv?so. Prasiv?rus autobuso durims ir lipant keleiviams tvoksteli ?varbus oras. Susig??iu ir labiau ?sikniaubiu ? kailin? palto apykakl?. Vyras ?alia man?s sujuda ir dabar glaud?iasi ne tik m?s? blauzdos ir keliai, bet ir ?launys. Jei ?iek tiek atsitrauk?iau nuo atlo?o, jis gal?t? mane apkabinti. Ne, ne, ne. Mano mintys v?l krypsta negera linkme. Tai jo kalt?. „Nukreipk mintis, nukreipk mintis. Darbas, galvok apie darb?. Nagi, Kora.“ Taip! ?iandien man teks taisyti kontrolinius darbus ir i?d?styti trigonometrijos kurs?. Vakar vis? vakar? paaukojau sukdama galv?, kaip sudominti septintokus. Tie velnio vaikai varo mane i? proto. Pus? klas?s sudaro futbolo komandos ?aid?jai, jiems visos kreiv?s, kampai ir skai?iavimai naudingi ?aid?iant, bet jiems ter?pi veidelius i?sipie?usios palaikymo komandos ?ok?jos. Ak, rodos, pati buvau tokia, bet jau seniai trump? sijon?l? ir ?moni? piramides i?kei?iau ? piramides popieriuje. – Zalvares, – i?girstu savo pavard?, tariam? prie pat ausies sodraus D?eimso balso. Jo i?kv?ptas oras sukutena ausies lezgel?. Sudrebu ir staigiai pasisuku. – K?? – klausiu kiek per garsiai. Keli netoli s?dintys keleiviai piktokai d?bteli ? mane. A? taip pat d?bteliu ? juos. Mane i?bla?k? kolegos artumas ir erzinan?ios mintys. – Tuoj lipsime, – sako jis. N? nepasteb?jau, kaip atva?iavome. Atsistoju ir ne?ina portfeliu braunuosi prie dur?. Jau matau Randelo vidurin?s mokyklos automobili? aik?tel? ir kylan?ios saul?s ap?viest? pirato emblem? ant raudon? plyt? mokyklos sienos. Dar viena diena „rojuje“. Vos i?lipusi nuskubu ? raudon?j? pastat?. ?iandien a? prastai nusiteikusi. Po dviej? pamok? turiu vis? laisv? valand?. Pats laikas i?judinti sustingusias kojas ir i?gerti puodel? kavos. Melsvu koridoriumi, kuriame stovi baltai da?ytos metalin?s spintel?s ir zuja mokiniai, patraukiu ? mokytoj? kambar?. ?ioje mokykloje dirbu trejus metus. Vos baigiau mokslus Kalifornijos universitete, mano vyras gavo darb? ?iame Dievo pamir?tame u?kampyje. Negaliu pak?sti ?io miesto. ?ia vos kelios pagrindin?s gatv?s. Joki? dangorai?i?, prie kuri? esu ?pratusi. Norint ?sigyti k? nors daugiau nei vien maisto produkt?, tenka keliauti ? Litl Fols?, kuris yra u? penkiolikos minu?i? kelio. Ta?iau da?niausiai va?iuoju su vyru ? Sent Klaud?. Nors u?trunkame beveik valand? jis bent ?iek tiek primena gimt?j? miest?. U?augau Mineapolyje. T?vai tebegyvena ten, o a? laukiu atostog?, kai gal?siu juos aplankyti. ?i mintis d?iugina. Kit? savait? – rudens atostogos ir Pad?kos diena. Santjago ?eima gyvena ?il?je, tad i? anksto ?inau, kur ?v?sime. I?si?iepusi ?einu ? mokytoj? kambar?. – O, i?lindai i? savo urvo, – sukrizena Mija. Pavartau akis ir nueinu prie kavos aparato. Nos? sukutena sald?s koleg?s kvepalai. N? nebandau suprasti, koks tai kvapas. Mane ?is aromatas vimdo. – Gird?jai naujienas? – Kokias? – vangiai klausiu, nes da?niausiai i? jos i?girstu tik beprasmes paskalas. – Bus rengiama kal?din? eisena Minesotoje ir visos mokyklos, esan?ios netoliese, tur?s joje dalyvauti su savo programa. ?i ?inia mane sudomina, tad atsisuku ? ?viesiaplauk? koleg?. Esu ta, kuri organizuoja visas mokyklos ?ventes. Puikiai ?inau, kad b?tent man teks viskuo pasir?pinti. – Kod?l direktorius Mejersas man neprane??? Paklausiu retori?kai, bet koleg? vis vien atsako: – Direktorius dar ne?ino. Ryte, eidama pas jo sekretor? paplep?ti, pama?iau prane?im? ant jos stalo, nei?tv?rusi ?vilgtel?jau, – i? pla?i? juod? kelni? ki?en?s ji i?traukia vok?. ?arka. – Tu nu?vilpei direktoriui skirt? lai?k?. Ar visai proto netekai? – klausiu pritild?iusi spig? bals? ir palinkusi prie jos. Greitai apsi?valgau, ar kiti mokytojai m?s? nesiklauso. – Greitai ne?k j? atgal D?ulijai. Po galais, tai nusikaltimas, Mija. – Nurimk, ?ia kopija. Kol per pirm? pamok? abiturientai skait?, a? nusikopijavau, – patenkinta savimi ji dar labiau atsitiesia ir kresteli plaukus. – Kopija tau. Prie? pokalb? su Mejersu gal?si pasiruo?ti, – ji paima mano kavos puodel?, ? kur? sp?jo prib?gti juodo skys?io, ir nusisukusi nueina, bet pusiaukel?je stabteli. – Gali ned?koti, Zalvares. Savaitgal? atsine?k vyno. Stoviu kaip ?kalta ir ?i?riu ? vok? rankose. Mano ?ypsena dar labiau i?plat?ja. Kaip visada, pasistengsiu visk? padaryti nepriekai?tingai. Jau turiu kelias id?jas, reikia tik jas u?sira?yti ir susidaryti darb? plan?. 2 Kai pasibaigus darbo dienai i?einu i? mokyklos, Santjagas man?s jau laukia. Nu?velgiu purvais aplipus? pikap? ir nusipurtau. Jau vis? m?nes? reikalauju vyro nusiplauti automobil?, bet jam tai n? motais. Susiraukusi atsis?du ? keleivio s?dyn? ir pasisukusi imu ie?koti saugos dir?o. Jis v?l ve??si kok? nors darbinink? – dir?o prisegimo auk?tis pakeistas. Pasigr??iu ketindama j? pasitaisyti ir pastebiu susig??usi? fig?r?, skuban?i? i? pastato. D?eimsas. Vis? dien? jo nema?iau ir dabar dilgteli ?ird?. Kas per nes?mon?? ?iupusi dir?? prisisegu. Santjagas u?veda varikl? ir pajuda. – Kit? savait? man teks dirbti, – ?altu balsu prane?a vyras. Atsisuku ? j? ir nu?velgiu trumpais juodais ?eriais ap??lus? ?andikaul?. Ketinome antradien? va?iuoti ? Mineapol?. – Tai teks i?va?iuoti tre?iadienio vakar?, – sakau. – Ne. Mes neva?iuosime ? Mineapol?. – K?? – Atsiliekame nuo termin?. Teks likti namie. – Bet juk Pad?kos diena. Visada va?iuojame pas t?vus. Tai tradicija. Viskas jau suplanuota. Mano akyse kaupiasi a?aros. Labiausiai u? visk? neken?iu, kai gri?va planai. Velniai raut? t? Santjag? ir jo darb?. Tik per j? atsid?riau ?ia. Santjagas daugiau nieko nesako. Vis? keli? iki nam? pratylime. Taip nutinka nuolat, kai susipykstame. Nors viduje verdu i? pyk?io, nieko nesakau ir a?. Ruo?dama vakarien? imu galvoti: o gal ir gerai, kad liksime namie. Tur?siu daugiau laiko ruo?tis paradui. Vaikams patiko mintis padaryti laiv? su grin?ais tapusiais piratais. Mums tur?t? pad?ti D?eimsas. Nors j? pa??stu tik i? va?iavimo autobusu ? darb?, manau, rasime bendr? kalb?. Tikiuosi. Kita diena i?au?ta pernelyg greitai. I? pat ryto prane?u vyrui, kad u?truksiu mokykloje ir man?s parve?ti nereikia. Daugiau apie art?jan?ias ?ventes n? vienas nekalb?jome. Neverta. Nusiviliu autobuse neradusi vietos atsis?sti. ?viesiaplaukio mokytojo taip pat nematyti. Tik?jausi pasikalb?ti su juo apie laukian?ius darbus ir… v?l pajusti nuo jo k?no sklindan?i? ?ilum?. Stengiuosi negalvoti apie j?, bet vis pagaunu save svarstan?i?, kur jis gal?t? b?ti. Kod?l neva?iuoja autobusu kaip paprastai rytais? Galiausiai, kod?l ilgiuosi visai nepa??stamo vyro? Pamokos slenka l??iau nei visada. Rodosi, visi susimok? prie? mane. Gal? gale, kai ateina laikas susitikti su mokini? komiteto atstovais, direktorius liepia pakviesti pon? Abernat?. Pirma mintis – pasi?sti mokin?, bet apsigalvoju ir nueinu pati. Pamokos baig?si, tad nuog?stauju, jog jis jau bus i??j?s. Pasibeld?iu ? rudas medines duris ir laukiu kvietimo. Tyla. Nulenkiu ranken? tikrindama, ar klas? u?rakinta. Durys atsidaro. Nedr?siai ??engiu vidun. Patalpa skendi prietemoje, o ore tvyro sodrus med?io ir acetono kvapas, sumi??s su pjaunamo metalo kvapu. ?is kvap? mi?inys svaigina ir atpalaiduoja. Santjagas visada kvepia med?iu. Kaip tik tai mane ramina. Apsidairau ir tolimiausiame kampe pamatau vos praviras duris, pro kurias skverbiasi ?viesa. Gal jis ten. ?engiant ar?iau ausis pasiekia tylus ?naresys. Kelis kartus pastuksenu ? duris ir atveriu jas. – Abernati, tu ?ia? – pa?aukiu ir nei?girdusi atsako ?einu ? didesn? patalp?. Kair?je stovi ilgas metalinis stalas, apkrautas lentel?mis ir ?rankiais. U? jo ant sienos kabo dar daugiau ?ranki? ir br??ini?. Kitoje pus?je stovi med?io apdirbimo stakl?s ir dar ka?koks aparatas, galb?t metalui lydyti, jis atrodo jau seniai nenaudojamas. Ant medini? grind? m?tosi skiedros, keli purvini skudurai. Atsargiai juos paspiriu eidama prie kabinet? skirian?ios vielin?s tvoros. U? jos gird?ti triuk?mas. Sustingstu. D?eimsas nusisuk?s ka?k? meistrauja. Jo judesiai tiksl?s ir u?tikrinti, ta?iau mane priver?ia stabtel?ti kas kita. Vyras dirba nusireng?s mar?kin?lius. Raumeninga nugara blizga nuo prakaito la?eli?. Juodos sportin?s keln?s ?iek tiek pasmukusios, matyti dvi ?avios duobut?s vir? s?dmen?. Manyje ?si?iebia kaitri liepsnel? ir raumenys tarp koj? ?sitempia. Velniai raut?. Prikandu l?p?, kad neim?iau ink?ti kaip alkanas ?unytis, ir pradedu koneveikti save u? nedoras mintis. „Nagi, Kora, ?mogus dirba, o tu, i?tek?jusi moteris, varvini seil?. Taip nepridera. Be to, ir jis turi ?eim?, tad apsiramink, nebesi mokinuk?.“ – Dieve! – ??kteli vyras staigiai atsisuk?s. – Ponia Zalvares, i?g?sdinai mane. Stoviu praradusi ?ad? ir spoksau, ne – riju akimis jo raumening? kr?tin?. Tobulu pilvo presu sruvena prakaito la?eliai. Dar nesu ma?iusi tokio proporcingo ir raumeningo vyro k?no. K? jau ten – be savo sutuoktinio, nesu ma?iusi jokio kito apnuoginto vyro k?no. – Zalvares? – D?eimsas pamoja ir a? atitokstu. – A, taip. Atsipra?au, – nuleid?iu akis ir ?si?i?riu ? auk?takulni? nosis. – Tuoj vyks susirinkimas d?l pasirengimo kal?diniam paradui ir… – u?sikertu v?l pak?lusi akis ? j?. D?eimsas ?luostosi prakait? skuduru. Vaizdas dar seksualesnis nei pirma matytas. – Ir? Mik?iosi toliau? – jis kreivai ?ypteli. „Nagi, Kora, susiimk.“ U?simerkiu ir giliai ?kv?piu. – Turi dalyvauti, nes mums teks kartu visk? ruo?ti, – pasisuku eiti, kol mintys v?l nei?sibla?k?. – Dabar pat? Man sekti paskui tave? – jo balse i?girstu ka?k? pana?aus ? pa?aip?, o gal jis m?gina flirtuoti. Mano smegenys nesugeba to perprasti. – Gal apsirengtum. Manau, mokiniai netur?t? matyti pusnuogi? mokytoj?. – Bet tau juk patikt?, nor?tum ir toliau g?r?tis ?iais plieniniais raumenimis, – jo balsas prityla ir ?gauna gundomo girg?desio. Tarp koj? v?l pajutau tvinks?jim?. – Ak, tik nereikia. Paskub?k, – deduosi nekreipianti d?mesio ? provokacijas. Lyg vejama i?lekiu ? koridori? ir tik j? ?pus?jusi sustoju. Priglaud?iu deln? prie kr?tin?s ir bandau nuraminti stipriai plakan?i? ?ird?. U?simerkus prie? akis v?l i?kyla k? tik reg?tas vaizdas, o ausyse skamba gundomas balsas. „Nagi, Kora, tai tik juokai. Nereik?mingi, kvaili juokeliai. Su Mija juk da?nai apsikei?iate ?maik??iomis pastabomis. Nesureik?mink viso to. Ramiai.“ 3 – Ponia Zalvares, – jau ne pirm? kart? ? mane kreipiasi Zoja Gusman. Mergina pamoja man stebeilydama ? balt? lap? – ten tur??iau sura?yti visk?, ko mums gali prireikti ruo?iantis paradui. Negaliu susikaupti, kai tas vyras stovi kitapus stalo. Galvoje sumai?tis. I? paskutini?j? stengiuosi j? ignoruoti, lyg jo ?ia n? neb?t?. – Manau, id?ja gera, netur?tume patirti pernelyg daug i?laid?, – i?si?iep?s pritaria Zojai D?eimsas. – Ne, – piktai sakau ir pa?velgiu ? vyr? prie?ais. Dabar jis apsireng?s, kaip pridera mokytojui. Sumirksiu prisiminusi apnuogint? kr?tin?, kuri? dabar slepia balti mar?kiniai. – U?d?ti talismanui ir futbolininkams kepuraites b?t? pernelyg paprasta ir ne?domu. Mums reikia grin?? kostium? ir futbolinink? mar?kin?li?. – Bet tai vir?ys biud?et?. Dekoracij? med?iagos ir taip daug kainuos, – D?eimsas palinksta vir? stalo ir ?siremia delnais ? kra?t?. – Merginos tur?s pasipuo?ti pira?i? suknel?mis, ?aliai nusida?yti ir susi?iau?ti plaukus. M?s? laivas nebus paprasta stereotipin? Kal?d? dekoracija. Mes parodysime kit? lyg?. – Jau vien tai, kad jums pad?siu, leid?ia tik?tis kito lygio, – did?iuodamasis savimi parei?kia Abernatis. – Dar nema?iau nieko, d?l ko gal?tum taip sakyti. – O man atrodo, to, k? jau matei, tur?jo u?tekti. – Nieko ?sp?dingo, tik tu??ios ?nekos, – nusisuku. Pokalbis tampa pernelyg dviprasmi?kas. – Vaikai, galite eiti. Eskizas ai?kus, kostiumai taip pat. Pone Abernati, paruo?iu br??inius ir rytoj ryte gal?site prad?ti dirbti su mokiniais. I?einu neatsigr??dama ir pasuku ? savo kabinet?. Ten jausiuosi geriau ir gal?siu ramiai dirbti nebla?koma to ?viesiaplaukio vyro. Parengti br??inius man prireikia vos poros valand?. Sud?jusi juos ? aplank? paki?u po mokytojo D?eimso kabineto durimis. Tikrai nesiruo?iu j? ?teikti tiesiai ? rankas. Man reikia aprimti ir bendrauti su juo tik b?tiniausiais klausimais. Pati nesuprantu, kod?l leid?iu sau vis prisiminti, kaip atrod? jo apnuogintas k?nas. Kod?l leid?iu sau fantazuoti, k? pajus?iau prie jo prisilietusi. Esu suaugusi ir i?tek?jusi. Tiesa, mano vyras neatrodo taip ?sp?dingai, bet jis mano, ir tuo viskas pasakyta. Iki autobuso turiu beveik valand?. Galvodama apie arbatos puodel? ir Mijos sausainius ?einu ? mokytoj? kambar?. Nustembu, kad viduje dega ?viesa. Tikriausiai valytoja pamir?o i?jungti. Tiesiu taikymu patraukiu prie elektrini? virduli? ir vien? j? ?jungiu. Pasisukusi ? kit? pus? atidarau spintel? ir pasilenkusi imu ie?koti sausaini?. Bingo. D?iaugsmingai pakrutinu klubus ir ?okio ?ingsneliu gr??tu prie virdulio. Nuo pir?t? nusilai?au tirpstant? ?okoladin? glaist? ir su puodeliu arbatos atsisuku ? kampe stovin?ias sofas. – Aaaa! ? mane susmigusios kar??iu liepsnojan?ios m?lynos akys. Staigiai stabtel?jus, i? puodelio ?li?k?teli arbata ir nupliko koj?. Kar?tas g?rimas svilina od?, bet tai niekis, palyginti su kar?tu ?vilgsniu. D?eimsas nu?velgia mano koj?. Greitai pripuola prie kriaukl?s ir suvilgo rank?luost?. Stoviu nei?manydama, k? daryti. Jau?iuosi sutrikusi ir i?sigandusi. Jis mat?, kaip staipiausi, tyliai s?d?damas kampe. Leido manyti, kad esu viena, ir atsipalaiduoti. Staiga pajuntu ?alt?. Nuleid?iu akis ir matau j? suklupus?, jis glaud?ia ?alt? kompres? prie apiplikytos kojos. ?velniai gryb?tel?jus per blauzd?, man per k?n? nusirita virpulys. Rankos ima dreb?ti, puodelis i?krinta ir d??ta prie pat D?eimso. – Velnias, – jis at?oka ir puola valytis arbata apta?kyt? kelni?. – Persidirbai, ar k?? – K?… k? ?ia darai? – vos i?lemenu. – Kokio velnio ?ia slapstaisi ir g?sdini? – Nesisl?piau. Ramiai s?d?jau ir gurk?nojau kav? prie? va?iuodamas namo. – D?eimsas atsistoja ir apsidairo. – Reikia sutvarkyti ?it? tavo joval?. – Mano? – ?si?eid?iu. Tai jo jovalas, ne mano. – Taip, tavo. Juk ne a? nenulaikau puoduko, – jis kreivai ?ypteli. D?eimsas i?traukia ?luot? ilgu kotu, popierinio rank?luos?io ritin? ir ?duoda man. Dar labiau susiraukiu, o kai jis i?eina i? mokytoj? kambario, pyktis u?verda visa j?ga. Par?as. Sausinu grindis ir ?luoju ?ukes, vis? t? laik? koneveikdama j?. Baigusi ?luoti apsidairau ie?kodama, kuo gal??iau susemti ?ukes. Nelemtas kvailys, nepadav? semtuv?lio. Staigiai trukteliu spintos duris ir ?ios prie?indamosi net trak?teli. – Ramiau. Nereikia sulau?yti dar ir spintos, – u? nugaros nuskamba pa?aipus balsas. – Matydamas tavo judesius ir ?kar?t?, jau numanau, kokia pasiutus esi. Atsisukau. Jis laiko semtuv?l? ir juokdamasis ?velgia ? mane. Ak, nori ?aisti? ?? ?aidim? moku ir a?. Kilsteliu smakr? ir ?iek tiek prisimerkusi pasiremiu viena ranka ? praviras spintos duris. – Ak, tu n? nenumanai. ?iek tiek pajudinu klubus, demonstratyviai pri?jusi atimu i? jo semtuv?l?, tada atsukusi nugar? pasilenkiu su?luoti ?uki?. ?engdama tvirtai per kambar? ir mesdama ?iuk?les ? ?iuk?lin? ?ypsausi. Jau?iu, kad jis mane stebi, ir m?gaujuosi savo galia patraukti d?mes?. – Pasisaugok lenkdamasi. Ne?inia, kas gali stov?ti u? nugaros, – jo prikim?s balsas i?duoda daugiau, nei reik?t?. – A? nebijau. Didel? savimeil? ir raumenys paprastai slepia kai k? ma?a, – nusijuokiu ir i?k?lusi ma??j? pir?tel? pakrutinu. – Kam ma?a, o kam giganti?ka, – replikuoja jis ir a? nebesumoju, k? atsakyti. – Nepatik?siu, kol nepamatysiu, – dar mesteliu ir i?einu. Paskutinis ?odis turi b?ti mano. Jei jau ?aid?iame, ?? ?aidim? laim?siu a?. I??jus i? mokyklos, mane pasitinka ?altas, dr?gnas v?jo g?sis. ?lyk?tus oras, ?lyk?ti diena ir ?lyk?t?s pokalbiai. Sudrebu prisiminusi dienos ?vykius. Kit? kart? nesileisiu ? tokias kalbas. Taip nedera. Esu i?tek?jusi. Jau ?imt?j? kart? ?iandien sau tai pakartoju. – Zalvares! – ??ksnis i? automobili? aik?tel?s priver?ia sustoti. – Gal tave pave?ti? Na, ir ko jis prikibo? Pasisukusi matau vyri?k? juodu odiniu ?varku, jis stovi prie nedidel?s raudonos ma?inyt?s. „Vabalas“? Tikrai? ?ypteliu. Ar galiu su juo va?iuoti? Pa?velgiu ? kit? kelio pus?, kurioje stoja autobusai. Mani?kis lyg ty?ia atva?iavo kiek anks?iau. Nesp?siu. Pernelyg ?alta laukti kito, tad l?tai prisiartinu prie ma?o automobiliuko. Nu?velgiu j?. – „Vabalas“? – Visai geras automobilis, – g??teli pe?iais jis ir atidaro dureles. – S?skis ir va?iuojame. 4 – Kod?l „Vabalas“? – tik ?s?dusi smalsauju. – Automobilis Meg?s. ?monos. Ji porai savai?i? i?vyko pas artimuosius, o v?liau darbo reikalais skris ? Europ?, – ramus ir monotoni?kas pasakojimas nekelia didelio susidom?jimo. Juodas odinis salonas idealiai sutvarkytas. Ore tvyro ?velnus vy?ni? aromatas. Visa tai tik patvirtina, jog automobilis priklauso moteriai. Auk?tas vyras prie vairo visai nedera ma?oje erdv?je. D?eimsas laiko vair? viena ranka, o kita u?tikrintai perjungia pavaras. Salone ank?ta, tod?l jo pla?taka vis ?siremia man ? koj?, o alk?n? palie?ia man?j?. ?iek tiek pasislenku, bet tai negelb?ja. Jam prisilietus, mane vis u?lieja malonus jausmas ir tai g?sdina dar labiau. D?eimsas toliau pasakoja apie ?mon?, bet nepaj?giu klausytis. Surizgusios mintys bla?ko. Kai automobilis sustoja, apsidairau. Mes jau atvykome. Languose dega ?viesos. Susiraukiu. Santjagas v?l nei?jung? ?viesos eidamas ? kit? kambar?. Kieme prie gara?o vart? stovi jo pikapas, vis dar purvinas. Atsid?stu ir pasisuku pad?koti D?eimsui, bet nesp?ju prasi?ioti. – Nesinori gr??ti namo? – jis palinksta ar?iau ir nu?velgia balt? namo fasad?. – Norisi, – suimu ranken? ir atsidarau dureles. M?s? veidus teskiria keli centimetrai ir a? pan?stu sprukti. – Gero vakaro ir a?i?, kad pav???jai, nepalikai ?alti. – Visada pasiry??s su?ildyti, – dar sp?ju i?girsti, prie? u?darydama keleivio dureles. Greitu ?ingsniu nuskubu link verandos ir neatsisukdama u?darau paskui save duris. Giliai alsuodama atsiremiu ? jas nugara. Jo ?od?iai nuskamb?jo pernelyg gundomai ir tai dar labiau ?audrino mano vaizduot?. ?irdis kr?tin?je dau?osi lyg patrakusi, tr?ksta oro. – Ko ?ia stovi? – Santjago balsas prilygsta ?alto vandens ?li?k?tel?jimui ? veid?. Jis abejingai nu?velgia mane ir nueidamas mesteli: – Laukiu vakarien?s. Nesiruo?iu gultis tu??iu skrand?iu. – Kiek pamenu, i?eidama ant ?aldytuvo neu?kabinau spynos, – pykteliu ir nusispiriu auk?takulnius. – Dro?k grei?iau ? virtuv? ir atne?k man alaus, – i?girstu prie? jam pradingstant svetain?je ir ?jungiant televizori?. Geriau patyl?siu. Antraip jis tik ?sisiaut?s ir ne?inia, kuo tai baigsis. Prie?tarauti jam reik?t? savi?udyb?. Kartais klausiu sav?s, kaip gal?jau pamilti tok? ?iaur? ir pagie?ing? vyr?. Jei atmintis neapgauna, kai tek?jau, jis buvo visai kitoks ?mogus. Tasai Santjagas Zalvaresas i?tisus metus nepailsdamas ?okin?jo aplink mane, tenkindamas visus norus. Kas kart?, vos pasvajodavau garsiai, ko nor??iau, jis visais b?dais stengdavosi i?pildyti mano svajon?. ?simyl?jau vyr?, kuris man nebyliai ?ad?jo nukabinti nuo dangaus ?vaig?des, tod?l ir i?tek?jau. A? pad?jau jam siekti tiksl?. Dalydavom?s vienu puodeliu arbatos, paskutiniu gabal?liu picos ir juokdavom?s. Viskas pasikeit? t? dien?, kai jis gavo pasi?lym? vadovauti statyb? ?monei ?iame u?kampyje. Kasdien dar?si vis piktesnis ir nuolat rasdavo koki? nors prie?ast? mane apr?kti. Kur? laik? stengiausi jam ?tikti. Kaltinau nuovarg? ir nepaklusnius darbuotojus. V?liau apniko jausmas, kad nusibodau jam. Rankos nusviro. Prie? atvykdama ? Randel? nor?jau toliau mokytis ir siekti daktar?s laipsnio. Galiausiai tapti fakulteto dekane. O kur dabar esu? Ko pasiekiau per trejus metus? Esu vidurin?s mokyklos mokytoja ir organizuoju renginius. Viskas beprasmi?ka. A? tiesiog darau tai, k? reikia, stengiuosi ka?kaip i?gyventi. Rytas prasideda bjauriai. Pramingu ir vos nepav?luoju ? autobus?. Ka?koks nesipraus?s vyras sausakim?ame autobuse ima trintis ? mane. Svarstau, nuo ko grei?iau apsivemsiu – nuo prakaito kvapo ar nemalonaus lietimosi. Vos ??engiu ? savo klas?, mane pasikvie?ia direktorius Mejersas, liepia paruo?ti laivo s?mat? ir pristatyti iki piet? pertraukos. I??jusi i? direktoriaus kabineto nuskubu ? darb? klas?, bet durys u?rakintos. Neb?ra laiko ie?koti Aberna?io. Jau prasid?jo pirma pamoka. Mano klas?je mokiniai siaut?ja. Prireikia keli? minu?i? sutramdyti mai?tautojus ir prad?ti pamok?. Deja, ?siaudrin? mokiniai taip ir nesusikaupia. Per kit? pertrauk? ??engiu ? mokytoj? kambar? i?sekusi. Tramdyti mai?tingus paauglius tikras vargas, o diena tik prasid?jo. Mokytoj? kambaryje randu tik fizikos ir istorijos mokytojus. Pasisveikinusi pasidarau kavos ir pris?du. Kelios minut?s atokv?pio ir galimyb? susirikiuoti padrikai prasid?jusi? dien?. Pirma, turiu susitikti su D?eimsu Aberna?iu ir papra?yti sura?yti reikiamas med?iagas ir j? kainas. Antra, turiu atrasti laiko tarp likusi? pamok? ir su?inoti, kiek kainuos kostium? nuoma. Tre?ia ir svarbiausia – privalau sud?lioti darb? plan?. Laiko iki Kal?d? vis ma??ja. Darb? mokytoj? randu tik prie? tre?i? pamok?. Pasijuntu kvailokai, kad neper?i?r?jau tvarkara??i? ir nesusipratau, jog pirmos dvi pamokos at?auktos. D?eims? randu s?dint? prie savo stalo ir kruop??iai ka?k? ra?ant?. – Atsipra?au, – tyliai sakau pasibeldusi ir atv?rusi duris. ?viesiaplaukis vyras pakelia galv? ir pa?velgia ? mane. Daili? tiesi? nos? puo?ia akiniai storais m?lynais kvadratiniais r?meliais. Tokie akiniai keistai tinka ?iam raumeningam vyrui ir daro j? dar seksualesn?. Akiniai suteikia solidumo ir kuria i?mintingo ?mogaus ?sp?d?. Mano k?nas akimirksniu sureaguoja, norisi sucypti i? malonumo matant tok? vaizd?. – Labas. Kas nutiko? – ramiai klausia jis nu?velgdamas mane. – Direktorius pra?? parengti s?mat?, – nuryju burnoje susikaupusias seiles. – Jau padaryta, – jis i?tiesia popieriaus lap?. – Juk sakiau, mano pagalba rei?kia kit? lyg?. – Ar tu ne per daug save auk?tini? Perd?tas jo pasitik?jimas savimi tiesiog kelia juok?. – A? visk? darau tobulai, mieloji, – jis primerkia akis ir atsilo??s susineria rankas ant kr?tin?s. Arogancija kaip tir?tas d?m? kamuolys tvyro aplink ?? vyr?. Reikia j? nuleisti ant ?em?s. – Ta?iau tobulumui rib? n?ra. – Deja, jau seniai per?engiau tas ribas. – Jei tai i? viso ?manoma, tavo gyvenimas tur?t? b?ti gan?tinai nuobodus. – Nepasaky?iau, jog mano gyvenimas nuobodus, ypa? dabar, – sako jis pabr??damas paskutin? ?od? ir ?yptel?j?s pamerkia man ak?. Nei?tv?rusi ?tampos ?iumpu i?laid? s?ra?? ir sprunku i? klas?s. ?irdis stipriai dunksi ? ?onkaulius. Rankos dreba, o tarp koj? maud?ia. Tas vyras savo kalbomis ir ?vilgsniais ??ieb? ?ie?irb? mano k?ne ir mintyse. Kas kart? jam taip elgiantis, galvoje ima suktis eroti?ki vaizdiniai. Конец ознакомительного фрагмента. Текст предоставлен ООО «ЛитРес». Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию (https://www.litres.ru/pages/biblio_book/?art=41648090&lfrom=688855901) на ЛитРес. Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.