Am?inai laimingi

Am?inai laimingi Kandy Shepherd Svajoni? romanai Kai po vien? vestuvi? seka kitos… Keit? Parker bando atsikratyti prisiminim? pasinerdama ? darbus. Ir kas tikt? jai geriau, nei planuoti vestuves Delfin? ?lankos ?simyl?j?liams? Bet netik?tai atvyksta auk?tas tamsiaplaukis gra?uolis, statyb? pramon?s magnatas Semas Lankasteris, ir Keit? nebegali galvoti apie niek? kita. Paslaptingasis Semas ketina pasilikti ilgiau, nei bus suvalgytas ?ventinis tortas – jis turi pri?i?r?ti, kaip vykdomas vie?bu?io statybos projektas! Bla?kytis neb?ra kada. Metas pasinaudoti palankia proga. Kandy Shepherd Am?inai laimingi 1 Vaik?tin?dama Uosto vie?bu?io restorane vie?bu?io administrator?s pavaduotoja Keit? Parker juto prastai slepiam? aplinkini? dom?jim?si ja. ?d?m?s ?vilgsniai, pusbalsiu tariami ?od?iai, murmesiai. Varg?el? Keit?. Jei ji i?girst? – ar bent jai pasirodyt?, kad ir v?l girdi ?iuos ?od?ius, imt? klykti. Tada ir jie i?girst?, ko dar negird?j?. Ak, kod?l ji siejo tiek vil?i? su vaikyst?s meile D?esiu Morganu? Geriau jau neb?t? i?sitarusi, ypa? gimtojoje Delfin? ?lankoje, kad kit? syk? D?esiui gr??us namo pagaliau leis jam suprasti, kokie jos tikrieji jausmai. Nes, kai j? gr??us? v?l po tiek met? pabu?iavo, i?tiko tikra katastrofa. Ji nieko nepajuto. Ni?nieko. Bu?inys, u?uot sujaudin?s, veikiau atgras?. Ji vos nenusi?luost? l?p? atgalia ranka. O D?esis? Jis irgi jaut?si kebliai ir nejaukiai. Jiedu i?siskyr? taip ir nedr?s? pa?velgti vienas kitam ? akis. Prisiminusi net nusipurt? – ir nebe pirm? kart?, nes ?iandien kent? lygiai tok? pat? sunkum? kaip ir prie? tris dienas, kai jiedu pasibu?iavo. Dabar kiekvienas j? ma?os bendruomen?s narys ?ino, kaip did?iai ji apsikvailino patik?jusi, kad juodu su D?esiu gal?t? sieti ?is tas daugiau u? prierai?um?, puosel?jam? ?eimos draugui, su kuriuo pa??stama nuo vystykl?. Varg?el? Keit?. Net oras apsunko nuo gailes?io jai. Ji apsi?valg?; daugum? staleli? buvo aps?d? pietautojai – juk sekmadienis. Jai kniet?jo skuosti pro duris laukan, nusileisti laipteliais ? papl?dim?, parb?gti namo, u?sirakinti miegamajame ir visu garsu pasileisti muzik?. Ta?iau ji tik pasisteng? nekreipti d?mesio ? lie?uvautojus. Prisivert? ?ypsotis. Pirma, ?iltai ir pasitikin?iai ?ypsotis jai buvo b?tina, kad parodyt? svetingum?. Antra, negal?jo leisti, kad pernelyg smals?s miestelio gyventojai pasteb?t? jos s?my??, nerim? ir baim?. ?mon?s, juk tai nieko nerei?kia, – siunt? ji ?ini? visiems aplinkui. – Prie?ingai. Man tas bu?inys nieko vertas. Bet tai tik i? dalies tiesa. Tas velni?kas bu?inys privert? j? suabejoti, ar ji tikrai ?ino, koks vyras jai tinkamas. Ji suprato, kad tas, kuris jai atrod? tobulas, anaiptol toks n?ra. Tad kaip elgtis toliau? Kaip atgauti pasitik?jim? savo sprendimais d?l vyr?? ?ypsotis. ?ypsotis. ?ypsotis. Apdovanojim? pelniusio vie?bu?io restoranas Delfin? ?lankoje gars?jo valgiais. Vis daugiau ?moni? ?ia pietaudavo. Ji vertina savo darb?. Nori tapti vie?bu?io administratore ir negaus t? pareig?, jei ir toliau slampin?s sav?s gail?damasi. Kad nusiramint?, ji giliai ?kv?p? oro, kilstel?jo l?p? kampu?ius, ir maloniai nusi?ypsojo sutikdama nauj? lankytoj? – vyri?k?, kuris, u?lip?s laipteliais nuo papl?dimio pus?s, ??jo ? restoran? past?m?s stiklo duris. Keit? vos nei?met? i? rank? vyno butelio, nes apleido j?gos. Vyras pasteb?jo j? ?ypsantis ir linktel?jo galv?. I? kur, po paraliais, jis ?ia atsirado? Tikrai anks?iau jo nepasteb?jo Delfin? ?lankoje. Tamsiaplaukis, auk?tas, galingo stoto, juodi mar?kin?liai, rodos, per ank?ti platiems pe?iams ir raumeningoms rankoms, o tvirtos ?launys vos nepl??ia apsitrynusi? d?ins? audinio. Sunkius juodus aulinukus vargu ar tinka av?ti paj?rio kurorte, bet jie ?sp?dingi. Oho, tikrai traukia ak?. Tad ko steb?tis, kad dvi jaunos padav?jos nuskub?jo jai pro ?al?, kad pasodint? nepa??stam?j? prie geriausio restorano staliuko. Keit? tur?jo tvardytis, kad nepasinaudot? vir?enybe sutrukdyti merginoms, kad atsidurt? prie lankytojo pirma. Jis stov?jo laisvas, pasitikintis ir lauk?, kol j? palyd?s prie staliuko. Jai tankiau plak? ?irdis. Kada paskutin? kart? taip susidom?jo vyri?kiu, kad tro?ko b?ti jo pasteb?ta? Bet kai jo ?vilgsnis nukrypo ? jos pus?, ji bemat nulenk? galv? ir ?m? atid?iai skaitin?ti etiket? ant vyno butelio, nors n? nesuvok?, kas ten ra?oma. Kai v?l pak?l? akis, pamat?, kad jaunoji padav?ja, kuri laim?jo lenktynes ir suskubo prie jo pirma, ?i?ri ? vyri?k? nesl?pdama susi?av?jimo ir juokiasi jam ka?k? pasakius. Ar jis atkreip? d?mes?, kad jam pasirod?ius kone visos moterys sal?je pasuko galvas ? jo pus?? Neatrod?, kad jam r?p?t?, k? ?mon?s apie j? mano. Tamsiai rudi plaukai buvo seniai kirpti – sprend?iant i? to, kaip jie atrodo, jis da?niau nuo veido juos nubraukdavo pir?tais nei ?ukomis. Ant smakro ry?k?jo tamsi barzda. Jis atrod? nevaldomas. Patrauklus. Pavojingas. Pernelyg pavojingas. Keit? priblo?k? galinga i? vidaus kylanti traukos j?ga, kuri praeityje su?adino tiek skausmo. Visai kitaip ji jau?iasi su nepavojingu, gerai pa??stamu D?esiu. Ji nebenori jokiam vyrui pajusti to ne?veikiamo potraukio. Tokio nesuvaldomo, kad atsidurt? ten, kur dar kart? patekti nekilt? noras. Nei dabar. Nei dar kada nors. Vis dar ?ypsodamasi ji i? tolo steb?jo, kaip kita mergina sodina gra??j? nepa??stam?j? prie stalo. Pareiga sutikti ir pasveikinti nauj?j? restorano lankytoj? ji pasinaudos v?liau, kai susitvardys ir paj?gs pasl?pti susi?av?jim? po lengvo ner?pestingumo kauke. Kai gal?s i?reik?ti svetingum? i?bandytu vos pastebimu koketi?kumu. Jis tik atvyk?lis, u?suko ? miest? trumpam. Ji tik pernelyg jautriai reaguoja, anokia ?ia b?da. Ko b?g?tauti, kad pajuto potrauk? jai netinkan?iam vyrui. Jis tik dar vienas lankytojas, papietav?s i?eis savo keliais ir pradings i? aki?. Jis, beje, rodos, ne i? t?, kurie palieka dosnius arbatpinigius. Semas Lankasteris, ?inoma, tur?t? gro??tis nuostabiu Delfin? Prieplaukos uosto vaizdu su ?ra?ytais ? paveldo s?ra?? akmeniniais molais, ?vejybini? laiv? flotile ir melsvais Ramiojo vandenyno toliais. ?is Naujojo Piet? Velso pietin?s pakrant?s ruo?as gars?ja gra?iais vaizdais. Ta?iau akis trauk? gal net ?avesnis reginys – lip?ni raudonplauk? Uosto vie?bu?io administrator?, zujanti tarp staliuk? ir priimanti prie j? s?din?i? lankytoj? u?sakymus. Semas nebuvo prat?s flirtuoti su nepa??stamomis moterimis. Jis ne i? t?, kurie ie?ko ki?en?je ?maik?taus ?od?io gra?iai skryd?io palydovei, mielai merginai prie baro ar naujai kar?tai trenerei sporto sal?je. Tod?l jam buvo netik?ta, kad pajuto trauk? ?iai moteriai. Jai dar nepriart?jus prie staliuko jis panoro, kad ji pasukt? jo pus?n. Svarst?, k? tokio jai pasakius, kai prieis. Raudonplauk? nepasi?ym?jo kino ?vaig?d?s gro?iu, ta?iau jai buvo b?dingas ka?in koks ?vyt?jimas, d?l kurio jo ?vilgsnis nuolat krypo jos pus?n: ap?viesti pro langus besiliejan?ios saul?s spinduli? pakau?yje suri?ti merginos plaukai atrod? kaip nuostabi skais?iai raudona aureol?. O dar geismingai si?buojantys klubai po kukliu juodu sijonu. O ?iurlenantis juokas ?neku?iuojantis su restorano lankytojais. Visa tai trauk? d?mes?. Bet kai ji pagaliau pasuko prie jo ?iltai ir pla?iai ?ypsodamasi, draugi?kai ?ybs?dama ?aliomis akimis, jis pamir?o visus sugalvotus jai pasakyti ?od?ius. Ji apdovanoja ?prastine svetinga ?ypsena visus restorano lankytojus. Tai suprantama. Bet d?l to toji ?ypsena nepasirod? ne tokia ?avinga. Ji stabtel?jo prie?ais jo staliuk?. I? arti jis pasteb?jo, kad jos nosyt? nuberta strazdan?, o ?ypsantis i?ry?k?ja ?avingos skruost? duobut?s. K? tokia stulbinama moteris veikia Delfin? ?lankoje, tokiame u?kampyje? Semas gerai i?aukl?tas, tad stojosi su ja pasisveikinti ir ?iek tiek u?kliuvo keldamasis nuo kompakti?kos modernaus dizaino k?d?s, nepritaikytos jo ?gio ir sud?jimo vyrui. Ji at?oko, ir jis susivok?, kad jam reik?jo likti s?d?ti, nes ji tik atlieka pareig?. Jis sukando dantis – kaip visada nesiseka. Kur dingsta tas ?maik?tumas, kai jo prireikia? Bet mergina nesutriko. – Labas, a? Keit? Parker, sveikinu atvykus ? Uosto vie?but?. D?koju, kad u?sukote papietauti. – Balsas buvo ?emas ir kimus, bet neseksualus, ir d?l to ?prastas malonus lankytojo pasveikinimas neatrod? nuvalkiotas. Jis i?ties? rank? pasisveikinti. – Semas Lankasteris. Ir v?l ji nustebo. Jis ir pats nustebo – nuo kada spaud?ia rankas padav?joms? Bet ji spustel?jo jam rank? tvirtai ir dalyki?kai. Jis pasteb?jo, kad ji nem?vi ?iedo. – Labas, Semai Lankasteri, – ji gundomai tar? kiekvien? jo vardo skiemen?. – Ar nieko netr?ksta ant j?s? staliuko? Jis kostel?jo. – N… nieko. Tik tiek ?steng? pasakyti. Ir n? ?od?io i? r?pestingai sugalvot? s?moj?. Po paraliais. O juk jis vadovauja did?iulei s?km?s lydimai bendrovei. Ir panor?jus jam niekada netr?ksta moter? draugijos. Bet ?ios merginos akivaizdoje prarado kalbos dovan?. Jis susivok?, kad jau ?iek tiek per ilgai laiko ?ilt? daili? rankut?, ir j? paleido. Ji ?vilgtel?jo ? ant stalelio pad?t? valgiara?t?, tada v?l ? j? besi?ypsan?iomis akimis. Ji supranta. Ai?ku, kad supranta. ?i moteris pratusi, kad galingiausi vyrai mik?ioja jos akivaizdoje. – Ar jau u?sisak?te pietus? Patar?iau paragauti ??ryt pagauto ant groteli? kepto rif? e?erio. – A?i?, bet ne. U?sisakysiu, kai sulauksiu draugo. Keit? krustel?jo lenkt? ka?tono spalvos antak?. – Ak, – pasak? ji. – O gal draug?s? – Ji paraudo. – Atleiskite. Man netur?t? r?p?ti. – N?ra u? k? atsipra?in?ti, – atsak? jis. Buvo patenkintas suteik?s jai prog? pasvarstyti, su kurios lyties asmeniu jis pietaus. – Jo belaukdamas pasig?r?siu uosto vaizdu, – tar?. – Tikrai ?sp?dingas. ?i?r?ti ? j? buvo didesn? pagunda. – U? vaizd? mok?ti nereikia, – pa?maik?tavo ji. – Tik u? apgyvendinim?. – Kimus juokas jam ?adino mintis apie jausmingus bu?inius tingiomis vasaros popiet?mis. Geriau jau ? j? nespoksos, nes ims ir nesusilaikys. Pa?velg? pro ryt? pus?n ?i?rin?ius did?iulius langus. – Ko gero, tai vienas i? gra?iausi? pietin?s pakrant?s uost?. – Na, ar tik pietin?s pakrant?s? Saky?iau, gra?iausias visoje Australijoje, – apsimet? pasipiktinusi ji. – Gerai jau. Gra?iausias uostas visoje Australijoje – jei ne pasaulyje, – ?aismingai sutiko jis. – Taip jau geriau, – nusiramino ji, nusi?ypsojo ir jos skuostuose i?ry?k?jo duobut?s. – Dar man patinka delfinai. – Kalbate apie tikrus, o ne kaban?ius ant kiekvieno miesto pastato? – Nepasteb?jau, kad kab?t? ant kiekvieno pastato, – atsak? jis. – Bet delfino formos ?iuk?liad???s teikia miestui originalumo. Apsimesdama nusivylusi ji teatrali?kai grieb?si u? galvos. – Ak, tik nekalb?kite apie tas ?iuk?liad??es delfinus. Dabar, kai Delfin? ?lanka prad?jo pl?stis, ?mon?s jau gin?ijasi, jas i?ve?ti ar palikti. Kai jas pastat?, miestelis buvo toks apsn?d?s. – O k? manote j?s? – paklaus? jis. – A?? Turiu prisipa?inti, kad esu u? ?iuk?liad??es delfinus. Man jos labai patinka! ?av?jausi jomis vaikyst?je ir ginsiu jas visas nuo galvos ligi uodegos, jei tik kas bandys nors pir?tu paliesti. Ji pavaizdavo, kaip stovi i?metusi ? ?onus rankas, lyg u?stodama, kad joms neatsitikt? kas bloga. Apsimestinai piktas ?vilgsnis neder?jo prie skruost? duobu?i?. Semas apsimet? neva gint?si. – Bijau. Smarkiai i?sigandau. Nieko nedarysiu j?s? ?iuk?liad???ms. Skambus jos juokas nustelb? pokalbi? ?urmul? ir stalo ?ranki? bar?k?jim?. – Nesibaiminkite, – neva nepatenkinta ji patemp? l?pas. – Tikrai jums nepakenksiu. Nepakenks? Dar ir kaip gali b?ti pavojinga, kai ?itaip atakuojami jo jausmai. – Laim?, pasakiau, kad man patinka tos ?iuk?liad???s, – pasiguod? jis. – Tikrai. Jei b?tum?t i? j? pasijuok?s, b??iau neatsakiusi u? savo elges?. Jis nusijuok?. Ji kerinti. – Jeigu rimtai, – t?s? ji, – praleidau ?ia bema? vis? gyvenim? ir niekas man nenusibosta – nei delfinai, nei kas kita. Baland? geriausias laikas m?gautis ?ia vieta. Vanduo dar ?iltas, o Velykoms suva?iav? ?mon?s jau i?keliav? namo. Ar ir j?s tik pakeliui? Jis papurt? galv?. – B?siu Delfin? ?lankoje vis? savait?. Po piet? ?siregistruosiu vie?butyje. – Malonu gird?ti. – Ji ir v?l stulbinamai nusi?ypsojo. – A? administrator?s pavaduotoja. Puiku, kad j?s m?s? sve?ias. Ar jis gal?t? tai suprasti kiek kitaip? Ar ir j? nors truput?l? prie jo traukia? O gal ?is entuziazmas tik sietinas su jos pareigomis? – Prane?kite, jei ko prireikt?. U?sisakyti vakarien? su jumis? ?avingoji Keit? Parker ir taip praleido prie jo staliuko bema? ilgiau, nei tur?t?. Reik?jo prieiti ir pasisveikinti su kitais restorano lankytojais. Bet Semas nebesugalvojo prie?asties, kaip i?laikyti j? ilg?liau. Jis ketino, ilgai nesvarst?s, kur nors j? pakviesti. Kad ir i?gerti; ar pavakarieniauti; bet kur, kad tik artimiau su ja susipa?int?. – Keite, a?… Jis jau b?t? pasi?l?s jai pasimatym?, bet suburzg? jo mobilusis telefonas, prane?damas, kad gauta ?inut?. Jis nekreip? d?mesio. Telefonas v?l suburzg?. – Nagi, perskaitykite, – Keit? atsitrauk? nuo staliuko. – Gali b?ti kas nors svarbaus. Semas sukando dantis. ?i? akimirk? niekas jam nebuvo taip svarbu – net ir perskaityti ?inut? i? tarptautinio verslo ?mon?s, kuri teik? pasi?lym? ?silieti ? Lankasterio ir s?naus statyb? bendrov? – kaip u?sitikrinti, kad dar kart? pasimatys su ?ia mergina. Jis i?si?m? i? ki?en?s telefon? ir permet? akimis, kas ra?oma. Tada pak?l? ?vilgsn? ? Keit?. – Mano draugas D?esis v?luoja, – pasiskund?. – Tikiuosi, jis greitai bus ?ia. Po keturi? valand? kelion?s i? Sidn?jaus esu smarkiai i?alk?s. Keit? i?p?t? ?alias akis. – D?esis? – dusliai pakartojo ji. – Kalbate apie… D?es? Morgan?? – Ar j? pa??state? Tur?tum?te pa?inoti. Ji linktel?jo. – Taip. Miestelis ma?as. A?… gerai j? pa??stu. Tai Keit? – D?esio draug?? Tada artimiau su ja susipa?inti bus paprasta. Netik?tai paai?k?jo, kad jie ne vien vie?bu?io darbuotoja ir sve?ias; juodu turi bendr? draug?. Pati geriausia visos dienos naujiena. Keitei sukosi galva. Patrauklusis Semas Lankasteris – D?esio draugas? Ne?tik?tina. Argi ?manomas toks sutapimas? Nors i? prad?i? d?l Semo ji tur?jo ?ioki? toki? nuog?stavim?, jai patiko jo ?ypsena, lengvas humoras. Nor?t? j? ir v?l susitikti vie?butyje. Tikrai neie?ko meil?s nuotykio – vis dar jaut?si skaud?iai D?esio pa?eminta. Bet juk gali leisti sau ?av?tis gera Semo i?vaizda, netgi lengvai paflirtuoti, ?inodama, kad po savait?s jo ?ia nebebus. Bet kad jis D?esio draugas, jau keblu. Kas, jei D?esis papasakojo Semui apie t? velni?k? bu?in?? ?iandien ir taip jau pakanka negand?. Bet pagalvojusi, kad Semas ?ino apie t? nelemt? bu?in?, net ?iek tiek susig???. Tur?t? nedelsdama pasitraukti nuo Semo staliuko. N? kiek netrok?ta susidurti su D?esiu ?io ?avaus vyri?kio ir daugyb?s smalsi? restorano lankytoj?, kurie tik ir tyko peno paskaloms, akivaizdoje. Bet ji papras?iausiai nepaj?g? atsisakyti praleisti Semo Lankasterio draugijoje dar kelet? minu?i?, o tada jau skubiai pasitrauks – gal ? virtuv? ar bent ? kit? sal?s pus?, kad tik nesusidurt? su D?esiu, kai tas pasirodys. – I? kur pa??state D?es?? – paklaus? stengdamasi atrodyti linksma, o ne spirganti i? nekantrumo. – Susibi?iuliavome Sidn?juje, kai mok?m?s universitete, – ?emu balsu pasakojo Semas. – Abu studijavome in?inerij?. D?esis mok?si dviem kursais ?emiau, bet abu ?aid?me toje pa?ioje universiteto futbolo komandoje. Be to, kartu slidin?davome. Jai dvide?imt a?tuoneri, tad Semui tur?t? b?ti trisde?imt. – Ir nuo to laiko tebedraugaujate? – toliau klausin?jo ji. Geriau, kad jiedu b?t? tik ?iaip pa??stami. – Kur? laik? mudviej? ry?iai buvo nutr?k?, bet prie? por? met? v?l susitikome vienoje Indijos statybviet?je, kur atstatin?jome potvyni? nuniokotus kaimus. Jai netilpo galvoje, kad Semas, toks gra?uolis, gal?t? imtis labdaringos veiklos tolimame pasaulio kampelyje. Kaip netik?ta. – Tai judu su D?esiu dirbote toje pa?ioje tarptautin?s paramos organizacijoje? – pasiteiravo ji. – Ne. Savanoriavau per atostogas. Dirbau pa?ius papras?iausius darbus. Buvau dailid?. I? tikr?j?. Kai spaud? jam rank?, delnas atrod? kietas. – A? su?av?ta. Tai taip… kilnu. – ?is patrauklus vyri?kis, kuris, kad ir kur b?t?, sujaudins moter? ?irdis, per sunkiai pelnytas atostogas dirbo be u?mokes?io besivystan?ioje ?alyje, kur ne?varu ir tyko pavojai. – Kilnu? Gra?iai pasakyta, bet vargu ar pritar?iau. Saky?iau, vien kar?tis, prakaitas ir be galo sunkus darbas, – paprie?taravo jis. – Tik likau patenkintas, kad buvau naudingas daugeliui ?moni?, patekusi? ? bevilti?k? pad?t?. – Suprantu, kad smagumo ma?ai, bet pad?jote b?dos i?tiktiems ?mon?ms. Mano nuomone, tai kilnu – ir nepriversite man?s manyti kitaip. Jis ?sp?dingai g??tel?jo pla?iais pe?iais. – Tai atv?r? man akis. Kitaip ?miau vertinti gyvenim? savo ?alyje. – Ir a? svars?iau apie savanoryst?, bet to daryti taip ir neteko. D?l ko ?sitrauk?te ? ?i? veikl?? Jo veido bruo?ai tapo grie?ti, gilios rudos akys apniuko. – Atrod?, kad tai gerai. B?das gr??inti skol?. – Jis kalb?jo tokiu tonu, kad jai kilo ?tarim?, ar visk? pasakoja. Bet kod?l jis tur?t? atvirauti? Semas Lankasteris tik sve?ias – asmeninis jo gyvenimas jai neturi r?p?ti. Ties? sakant, ji tur?t? stengtis neper?engti rib? ir daryti tik tai, kas privalu einant vie?bu?io administrator?s pavaduotojos pareigas, ir dar sekmadien?, kai reikia spar?iai suktis. Vert?t? kuo grei?iau gr??ti ? tikrov?. Jos balsas v?l tapo neutralus ir svetingas. – Malonu, kad likote visu tuo patenkintas. – Ji v?l dirstel?jo ? valgiara?t?. – Gal nor?tum?te u?sisakyti, kol laukiate D?esio? – Buvo sunku abejingai i?tarti ?? vard?. – Palauksiu. Nors nekantrauju paragauti valgi?; viskas ?ia atrodo taip skanu. – Semas apsi?valg? aplink ir pritariamai linktel?jo. – Man patinka, kaip Benas pastat? ?? vie?but?. Nekeista, kad jis peln? apdovanojim? u? architekt?r?. – Benas, D?esio brolis? Mano bosas? Uosto vie?bu?io savininkas? – negal?jo patik?ti ji. – Kaip ir D?esis, Benas yra mano draugas, – parei?k? Semas. – Suprantama, – numyk? ji. Jei ji nors akimirk? svarst?, ar toliau puosel?ti potrauk? Semui Lankasteriui, tur?t? tuojau pat liautis. Su Benu ji kartu u?augo. Su Morganais jie buvo kaip viena ?eima. Bet kokie santykiai su Semu, akylai ir pa?aipiai stebint broliams Morganams, buvo ne?manomi – ypa? jei D?esis jam papasakojo apie t? bu?in?. – Ar su Benu irgi pa??stami nuo seno? – Por? kart? jis prisid?jo prie mudviej? su D?esiu, kai trauk?me slidin?ti ? Tredbo Vilid??, – pasak? Semas. – Visi kartu slidin?jome. – Turb?t veikiau vakarodavote ir gerdavote, nei slidin?davote, – parei?k? ji. – Kas ten vyko, tegul ten ir pasilieka, – at?ov? Semas ir pergalingai nusi?ypsojo. ?iaip jau netaisyklingi jo veido bruo?ai nebuvo gra??s. Bet viskas kartu – alyv? spalvos oda, tamsios kaip kartusis ?okoladas akys, kumpa nosis, geidulingos l?pos, tams?s tank?s antakiai su paslaptingu nedideliu randu – sudar? darni? visum? ir veidas atrod? ne tik ?iaip gra?us. D?esis su Benu irgi nebuvo bjaur?s pa?i?r?ti. Ji tik gal?jo ?sivaizduoti, kaip ?ie trys i?vaizd?s vyrukai k?l? ir taip ger? nuotaik? Naujojo Piet? Velso slidin?jimo trasose. Ji gerai ?inojo, kaip ten ??liojama. Kai tre?ius metus studijavo versl? Sidn?juje, kartu su universiteto slidin?jimo klubo nariais buvo slidin?ti. Nuo Sidn?jaus sniegynai buvo vos u? dienos kelio, bet ne tai buvo svarbu. Pabendrauti buvo svarbiau nei kartu slidin?ti. Per tas ?iemos atostogas visiems apsvaigo galvos pajutus laisv? nuo studij?, ?eimos, taisykli?. Jeigu tada b?t? sutikusi Sem?, tikrai b?t? juo susi?av?jusi. Bet ji susipa?ino su kitu. O tas kitas kelet? m?nesi? j? taip skaudino, kad ji bematant gr??o prie paaugli?kos svajon?s – gero ir patikimo D?esio. Tas kitas jai pas?jo nerim?, d?l kurio jaut?si nejaukiai vien pagalvojusi apie pasimatym? su vyru, tokio pat ne?aboto gro?io kaip Semas. – Taigi, draugaujate ir su Benu, ne?inojau. Mes i?siskirst?me kas sau kaip tik tuo metu, kai j?s trys susipa?inote. – Jai ?ov? mintis. – Ak, dabar suprantu. J?s Delfin? ?lankoje d?l ?e?tadien? rengiam? Beno ir Send?s vestuvi?. – Taip, – patvirtino jis. – Nors a? ne i? t?, kuriems patinka vestuv?s ir tas nereikalingas d?l j? kylantis ?urmulys. Keit? i?sities? visu penki? p?d? ir penki? coli? ?giu ir neva priekai?taudama ?sisprend? rankomis ? ?onus. – Nereikalingas ?urmulys? Ne?inau, ar atleisiu u? toki? pastab?, nes esu b?tent ?i? vestuvi? planuotoja. – Vie?bu?io administrator?s pavaduotoja ir vestuvi? planuotoja? Tikra devyndarb?. – A?i?, priimu tai kaip pagyrim?, – atsak? ji. – Nuolatos turiu b?ti u?si?musi. Ir noriu ?inoti, kas aplinkui dedasi. D?esis sako, kad pati sau pasiskyriau b?ti Delfino ?lankos gyventoj? verslo tarpininke. Ji bemat pasigail?jo ?iuos ?od?ius i?tarusi. Ir kam reik?jo pamin?ti D?esio vard?? Bet Semas tik nusijuok?. – Pana?u, kad D?esis gal?t? taip pareik?ti. Matyt, esate geri draugai, kad liko u? tai nenubaustas. – Mudu geri draugai, – patvirtino ji. Tokie ir tur?t? b?ti. Dar vaikai jie pirm? kart? nerangiai pasibu?iavo. Bet tai atsitiko ir v?l, kai prie? tris dienas ji paskatino sen? laik? draug? u?klaususi, kod?l jiedu taip retai bu?iuojasi. ?i paskata tur?jo visai nekoki? padarini?. – Tai, k? D?esis sako, tikra tiesa, – t?s? ji. – Jis vadina mane Parker ?niuk?tin?toja. O a? saky?iau, kad tai sveikas smalsumas ir noras ?inoti, kas dedasi. – Manau, ?i savyb? b?tina turint tiek ?vairiausios veiklos, – pasak? Semas. – A?i?, ir a? taip manau. Dabar man ypa? svarbu ?inoti kiekvien? smulkmen?, nes Beno vestuv?s, ak… – ji pavaizdavo raunanti sau plaukus, – …tik u? ?e?i? dien?. – Ji mintyse perb?go sve?i? s?ra??. – Gerai pagalvojusi prisiminiau, kad sve?i? s?ra?e yra Semas. Ketinau Beno paklausti, kas jis. Nieko apie j? ne?inojau – hm, turiu omenyje jus. Padr?sindamas jis i?skleid? ? ?onus rankas. – Nieko nesl?psiu. Klauskite, ko tik pageidaujate. Persp?dama ji pagr?mojo pir?tu. – Taip nekalb??iau su tokia ?kyruole. Tik duokite vali?, ir vis? dien? atsakin?site ? mano klausimus. – Ir k? ?ia ?neku? – Hm, taip sakant ? tokius, kurie apie vestuves, nes juk j?s sve?ias. – Tada apribosiu j? skai?i?, – pasak? jis. – Penki? klausim? tur?t? pakakti. Penki klausimai? Kas tie penki klausimai, jei nor?t? su?inoti apie j? daug daugiau. – Mielai pasinaudosiu ?iuo leidimu, – atsak? ji. Ar turite mergin?, su?ad?tin?, gal ?mon?? Bet ji praleido klausim?, kuris jai i? ties? r?p?jo, ir pasirinko saugesn? variant?. – Taigi pirmas klausimas d?l vestuvi? valgiara??io – valgote m?s?, ?uv?, o gal esate vegetaras? – Tiks viskas, k? i?vardijote, – n? nesvarst? jis. – Puiku. D?l to tik lengviau. Antras klausimas: k? ketinate daryti tas dvi dienas iki vestuvi?? Gal nor?tum?te, kad suorganizuo?iau ekskursij? ar koki? kit? pramog?? Gal b??iau j?s? gid?? Jis papurt? galv?. – Ne, nereikia. Turiu apsvarstyti su darbu susijus? reikal?. Ji spirg?jo i? smalsumo, koks tas reikalas – bet tai neb?t? klausimas, susij?s su vestuv?mis. – K? gi. Persp?kite, jei persigalvotum?te. Gal?tume traukti steb?ti delfin? ir bangini?. Arba gal?tume kopti ? Baland?i? kaln? pasigro??ti nuostabiais vaizdais. Dabar tre?ias klausimas: ar j?s?.. Ka?kas privert? j? pakelti akis, ir ji bematant pasigail?jo tai padariusi. D?esis. V?luojantis piet?. Ji vos nenusikeik?. Kod?l nepasi?alino, kol dar buvo laikas? Dabar pirmas po bu?inio susitikimas su D?esiu vyks matant Semui. Elkis paprastai. Nesibla?kyk. ?ypsokis. Bet sustingusios l?pos buvo suspaustos ? linij?, kuri niekaip nekilo auk?tyn. Nieko ji daugiau nesumojo, kaip tik trumpai jam tarstel?ti „sveikas“ – ir tai vyrui, su kuriuo draugauja nuo vaikyst?s, gali gera?irdi?kai pajuokauti ir net persimesti u?gauliais ?od?iais kaip brolis su seseria. D?esis purt? Semui rank?. – Atleisk, kad u?laikiau. – Nesvarbu, – nuramino Semas spausdamas jam rank? ne ma?iau energingai. – Keite, – kreip?si D?esis ir draugi?kai linktel?jo jos pus?n, bet i? jo aki? ji nepasteb?jo, kad jis jaust?si nors kiek nepatogiai, kaip kad jaut?si ji. – Jau susipa?inai su mano bi?iuliu Semu? – Taip, – vos begal?jo pratarti ji. – Matau, kad gavai visoje sal?je geriausi? staliuk?, – pasak? D?esis Semui ir apved? sal? ranka. – Ir dar geriausi? administrator?s pavaduotoj?, – kimiai tar? Semas ir linktel?jo Keitei. – K? gi, a?i?, – atsak? ji. Semui ji ?ypsojosi nuo?ird?iai, o ne dalyki?kai kaip sve?iui. D?esis krenk?tel?jo, tai jam n?ra b?dinga. Jis irgi jau?iasi nejaukiai. – Taip, Keit?, be abejo, nuostabi, – pritar? D?esis. Keit? pasteb?jo, kad jis tai i?tar? pabr??tinai atsainiai. O Semas ar pasteb?jo? – Mudu tik draugai, – i?py?kino Keit?. Ji ?vilgtel?jo ? Sem? ir pamat?, kad jis suglum?s kilstel?jo antak?. – Ai?ku, kad mudu tik draugai, – skubiai paantrino D?esis. Jis ap?jo aplink stal? ir j? apkabino, kaip visada jiedviem susitikus. – Mudu su Keite pa??stami labai seniai, – paai?kino jis Semui. D?esiui pri?jus, Keit? ?sitemp?. Ka?in ar tarp j?dviej? i?liks paprasti bi?iuli?ki santykiai. D?esis j? pabu?iavo lyg ir i? ger? paskat?. Bet nepadar? jai jokio poveikio. Tikriausiai kuriai kitai tas bu?inys b?t? buv?s labai paveikus. Bet dabar buvo kitaip, ji i?vis nenor?jo, kad jis j? liest?. Tod?l i?silenk? ir pasitrauk? ? ?on?. Ir padar? did?iul? klaid?. Surauk?s antakius Semas ?d?miai pa?velg? ? D?es?, tada ? j?. Keit? mat?, kaip jis svarsto ir kaip prieina prie i?vados, prie?ingos, nei tur?t?. D?l to ji sunerimo. Nor?jo, kad Semui atrodyt?, kad tarp j?dviej? su D?esiu nieko n?ra. Kad ji dabar neturi vaikino. – Kod?l tau kartu su mumis nepapietavus, – pasi?l? D?esis ir pastat? tre?i? k?d? prie stalo. Keit? n? pagalvoti negal?jo apie nemalon? pasi?neku?iavim? su D?esiu. O pateikti Semui tris likusius klausimus ir daugiau apie j? su?inoti labai kniet?jo – bet tada jiedu tur?t? kalb?tis dviese. Ji ky?tel?jo ? priek? koj?, apaut? juodu bateliu. – Argi nematote, kad esu supan?iota? Benas pasius, jei mesiu darb? ir bendrausiu su sve?iais. Конец ознакомительного фрагмента. Текст предоставлен ООО «ЛитРес». Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию (https://www.litres.ru/pages/biblio_book/?art=41647894&lfrom=688855901) на ЛитРес. Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.