Viskas atrod? tik ?aidimas…

Viskas atrod? tik ?aidimas… Линн Грэхем Pa?adas milijonieriui #1Svajoni? romanai Asmenin? pad?j?ja Mer? Armstrong pasiduoda And?elo Valtino kerams. Graiko glamon?s pa?adina joje nepa?int? aistr? ir palieka j? besilaukian?i?! Kai And?elas su?ino apie savo palikuon?, pareiga paskatina j? veikti. Nors ir kaip Mer? siekt? i?likti nepriklausoma, Valtin? palikuoniais privalu pasir?pinti. Ta?iau did?iausias i???kis bus ?kalb?ti Mer? tapti jo ?mona! Lynne Graham Viskas atrod? tik ?aidimas… 1 Graik? milijonierius And?elas Valtinas ??eng? ? t?vo biur? ir priimamajame rado laukian?ius abu savo brolius. Jis sustingo lyg stabo i?tiktas, o antakiai ?ov? auk?tyn. – Kas ?ia dabar? ?eimos susirinkimas? – Arba t?tis ketina u? k? nors i?skalbti mums kail?, – parei?k? jo netikras brolis italas, princas Vitalis Kastiljonis. Balse skamb?jo neslepiama nuostaba, nes visi jau buvo tokio am?iaus, kai t?v? nepritarimas nebek?l? nerimo. – Ar jis da?nai taip elgiasi? – susirauk?s grie?tai mestel?jo Zakas da Ro?a. And?elas tylomis pa?velg? ? Vital? ir tik stipriau sukando dantis, kad nei?spr?st? jokia pastaba. Zakas, nesantuokinis j?dviej? brolis, buvo gana nenusp?jamas. Jis labai neseniai ir labai netik?tai prisijung? prie ?eimos, tod?l broliai dar nepaj?g? jo priimti. Tiek ?tariajam And?elui, tiek Vitaliui buvo vienodai sunku juo pasitik?ti. Vitalis vyptel?jo. – Esi vyriausias, – primin? jis And?elui. – Tikra kelrod? ?vaig?d?. Tod?l turi teis? pirmas pas j? u?eiti. – Abejoju, ar ?? kart? noriu pasinaudoti pirmagimio teise, – prisipa?ino And?elas. Jis pajuto, kaip palengva atsl?gsta keistas kojas pakertantis nerimas ir gr??ta ?prastas nepalau?iamas pasitik?jimas savimi. Ties? sakant, ?arlzas Raselis niekada nerod? t?vi?kos r?styb?s s?nums, ta?iau net nesinaudodamas savo vald?ia buvo geras t?vas. ?arlzas santuokoje ilgai negyveno nei su And?elo, nei su Vitalio motina, bet po skyryb? pasir?pino i?laikyti artim? ry?? su s?numis. And?elas buvo d?kingas u? stabilum?, kur? ?arlzas suteik? jo gyvenimui. Sp?jo, kad ??valgum? ir verslum? irgi paveld?jo i? t?vo. Jo motina – tikra v?javaik? graik?, lengvab?d? turtinga paveld?toja. Jeigu ne t?vas, ji b?t? aukl?jusi s?n? itin ner?pestingai. ?arzlas Raselis per?jo kabinet?, nor?damas pasisveikinti su vyriausiuoju s?numi. – V?luoji, – i?tar? ramiai. – U?truko valdybos pos?dis, – nesutrik?s atsak? And?elas. – D?l ko visas ?is sujudimas? Pamat?s Zak? ir Vital? laukiamajame, pamaniau, kad reikalas neatid?liotinas. – Nelygu, kas tau yra neatid?liotina, – tar? ?arlzas, nenuleisdamas aki? nuo savo nepaprastai auk?to trisde?imt trej? met? vyresn?lio. Jis buvo praaug?s t?v? keliais coliais. Iki pat tos akimirkos, kai jo ausis pasiek? susir?pinim? kelianti informacija, ?arlzas be galo juo did?iavosi. Reik?jo pripa?inti, kad And?elo gyslomis teka kilmingos ir pasaki?kai turtingos ?eimos kraujas. B?da ta, kad toji ?eima labiau gars?jo savo skandalingu elgesiu nei laim?jimais. Vis d?lto ?arlzas did?iavosi vyresn?lio nepaprastai gera reputacija verslo pasaulyje. Per dvi paskutines kartas And?elas buvo pirmasis Valtinas, kuris u?dirbdavo daugiau, nei i?leisdavo. Labai nuovokus, atkakliai auk?t? tiksl? siekiantis, i?tikimas ir mylintis s?nus, tod?l ?arlzas ma?iausiai tik?josi b?ti nuviltas b?tent jo. Vis d?lto And?elas j? nuvyl? primindamas tuos laikus, kai Valtinai gyveno negalvodami apie kitus ir elgdamiesi neatsakingai. – Gal paai?kintum, kas atsitiko? – pasiteiravo And?elas jam b?dingu lediniu tonu. ?arlzas, dailus ? ?e?t? de?imtmet? ??eng?s ir jau ?ilti prad?j?s vyras, ?sitais? prie savo tvarkingo darbo stalo. – Kada ketini suaugti? – ?altai pasiteiravo s?naus. And?elas sumirks?jo i?mu?tas i? v??i?. – Ar ?ia koks nors pok?tas? – paklaus? pa?nab?domis. – Deja, ne, – atkirto t?vas. – Prie? savait? i? patikimo ?altinio, kurio neketinu atskleisti, i?girdau, kad jau esu senelis… And?elas suakmen?jo. Gra?us, liesas veidas staiga tapo bejausmis, o skvarbios tamsios akys virto dviem ne??velgiamais ledo gabaliukais. Po sekund?s dalies jis agresyviai atki?o smakr? tarsi gindamasis nuo netik?tai suduoto sm?gio. Tai, k? tik?josi nusl?pti, netik?tai buvo atskleista, ir dar ?mogaus, kurio vienintelio pasaulyje nuomon? jam buvo svarbi. – Dar daugiau – nors tapau seneliu, niekada nepamatysiu vaikai?io, jeigu tu nieko nesiimsi, – apgailestaudamas u?baig? ?arlzas. And?elas susirauk? ir staigiai mostel?jo ranka, lyg nor?t? u?baigti pokalb? – tipi?kas graiko gestas. – Nor?jau tave apsaugoti… – Ne, tu tetro?kai apsaugoti save, – nieko nelaukdamas nutrauk? j? ?arlzas. – Nuo ?sipareigojim? ir atsakomyb?s vaikui. – A? to neplanavau. Nejau tur??iau apversti savo gyvenim? auk?tyn kojomis d?l tokios nes?km?s? – beveik suurzg? And?elas. T?vas perliejo j? vertinamu ?vilgsniu. – Apie tave negalvojau kaip apie nes?km?. – J?s? santykiai su mama buvo kitokie, – i?did?iai at?ov? And?elas – tikras turtingos ir garsios gimin?s atstovas. Pagyvenusio vyro kaktoje ?sir??? gili rauk?l?. – And?elai… Niekada tau nepasakojau visos tiesos apie m?s? santuok? su tavo mama, nes nenor?jau, kad suma??t? tavo pagarba jai, – nenoriai prisipa?ino t?vas. – Tiesa ta, kad And?elina ty?ia pastojo, kai su?inojo, jog noriu nutraukti mudviej? santykius. Ved?iau, nes ji lauk?si, o ne tod?l, kad myl?jau. And?elas kr?ptel?jo i?gird?s ?i? ?ini?, bet tai jo nepriblo?k?. Jis vis?laik ?inojo, kad mama yra i?paikinta, savanaud? ir nepripa??stanti atsisakymo. S?nus ?smeig? i?rai?kingas tamsi? blakstien? ?r?mintas akis ? tamsiai auksines t?vo akis. – J?s? santuoka i?iro. Vargu ar vert?t? patarti man vesti savo vaiko motin?! – nusijuok? jis. – Tu teisus – santuoka su And?elina man nebuvo s?kminga, – ?velniai pritar? ?arlzas. – Ta?iau tau tai i??jo ? naud?. Gavai t?v?, kuris tur?jo teis?t? pagrind? ?siki?ti ir pasir?pinti, kad b?t? u?tikrinti tavo interesai. Nauda buvo tokia akivaizdi, kad And?elas sugrie?? baltais tobulais dantimis prie? atsakydamas. – Tada tur??iau pad?koti tau u? auk?, – i?tar? gerg?d?ian?iu balsu. – Nelaukiu pad?k?. Ma?as nuostabus berniukas virto vyru, kur? gerbiu… – Su viena i?imtimi, – at?agariai ?siterp? And?elas. – Tu suklydai. Pasitelkei teisininkus ? pagalb? – tuos Valtin? grobuonis, kuri? vienintelis tikslas – apginti tave ir ger? Valtin? vard? ir turtus… – B?tent, – ??kart ?velniau prabilo And?elas, – jie gina mane. – Nejau tikrai nenori pa?inti savo vaiko? – su augan?iu nerimu pasidom?jo ?arlzas. And?elas suspaud? jausmingas putlias l?pas. I?ry?k?jo grie?tos skruostikauli? linijos. Veide sumi?o g?da ir pyktis. – ?inoma, kad noriu, ta?iau susitarti su motina b?t? labai sud?tinga. – Ar taip matai pad?t?? J? kaltini d?l visos ?ios painiavos? – su panieka atr??? vyresnysis vyras. – Tavo advokatai privert? j? pasira?yti susitarim?, kad nevie?ins ?io reikalo mainais ? finansin? param?, o tu nepasivarginai pajudinti net ma?ojo pir?telio, kad gautum leidim? dalyvauti vaiko gyvenime. And?elas neketino pasiduoti, nors dar?si vis sunkiau suvaldyti kylant? ?nir??. Tegul jis bus prakeiktas, jeigu leis ?iam nelemtam reikalui su k?dikiu sugadinti j?dviej? su mylimu t?vu santykius. – K?dikis dar net nebuvo gim?s. Ne?inojau, kaip jausiuosi, kai tai nutiks. – Teisininkai sutelk? d?mes? ? tai, kaip apsaugoti tavo privatum? ir turtus. O tau der?jo pagalvoti apie ?eim?, – tvirtai parei?k? ?arlzas. – U?uot taip pasielg?s, pavertei vaiko motin? savo prie?u. – Siekiau ne to. Valtin? teisinink? komanda siek?, kad sudarant sandor? nekilt? joki? asmeni?kum?. – Ir kaip suveik? tokia bejausm? strategija? – sausai paklaus? ?arlzas. And?elas vos nesuriaumojo balsu i? pasiutimo. Tur?jo pripa?inti, kad siek? sav? tiksl? – ketino gauti tai, ko nor?jo, kol pav?luotai susivok?, jog nor?jo visai ne to. – Ji nenori, kad lanky?iausi. – Ir kas d?l to kaltas? – A?, – t??mingai prisipa?ino And?elas. – Dabar ji vaik? augina visi?kai netinkamomis s?lygomis. – Tikrai. Dirbti iki i?sekimo ir auginti Valtin? paveld?toj? labai nepatartina, – ironi?kai pratar? t?vas. – Na, ?i moteris bent jau n?ra turt? med?iotoja. Kitaip b?t? likusi Londone ir gyvent? i? tavo mokam? i?mok?, o ne trenkt?si ? Safolk? pas pagyvenusi? tet?, kad pad?t? pri?i?r?ti jai k?dik?, kol ji pati dirbs. – Mano dukros motina tiesiog beprot?! – i?spjov? And?elas pirm? kart? leisdamas prasiver?ti slopintiems jausmams. – Ji nori priversti mane jaustis blogai. ?arlzas klausiamai kilstel?jo antak?. – Taip manai? Saky?iau, per daug vargo b?t? d?l vyro, su kuriuo net atsisako pasimatyti. – Ji tur?jo ???lumo pareik?ti mano advokatui, kad neleid?ia man susitikti su dukra, nes baiminasi pa?eisti pasira?yt? sutart? d?l informacijos nevie?inimo! – suurzg? And?elas. – Jos argumentai pagr?sti, – m?sliai atsak? t?vas. – Aplink tave nuolat sukiojasi paparacai, tod?l tavo apsilankymas atkreipt? d?mes? ? j? ir vaik?. And?elas i?sities? visu ?giu ir i?tiesino pla?ius pe?ius. – Elg?iausi atsargiai. – Li?dna, bet kiek v?loka kovoti d?l t?vyst?s. Tur?jai apie tai pagalvoti dar prie? sudarydamas sandor?, nes nesusituok? t?vai turi labai ma?ai arba beveik visai neturi teisi? pagal Did?iosios Britanijos ?statymus… – Ar si?lai man j? vesti? – nepatikliai paklaus? And?elas. – Ne, – ?arlzas papurt? ?ylan?i? galv?. – Tai tur?t? lemti ?irdies balsas. – Arba proto, – prid?jo And?elas. – Gal??iau vesti, i?sive?ti jas ? Graikij? ir ten kreiptis d?l globos. Ten tur??iau prana?um?. ?it? galimyb? man yra si?l? teisininkai. ?arlzas susir?pin?s steb?jo negailesting? s?n?. Jis neketino pabloginti jo ir And?elo vaiko motinos santyki?. – Noriu tik?ti, kad net nesvarstei galimyb?s pulti taip ?emai. Neabejoju, kad yra daug garbingesnis b?das. Ar tikrai toks b?das yra? And?elas tuo abejojo net ramindamas t?v?, kad i?spr?s visus klausimus, netraukdamas ? dienos ?vies? ne?vari? skalbini?. Tik ar yra reali galimyb? susitarti d?l matymosi su dukra? Kaip jis gal?t? b?ti tikras bent kuo nors? Mer? Armstrong apvyniojo j? aplink pir?t?, atsiribojo nuo jo, apipildama gausybe bever?i? argument?, u?uot davusi, ko jis nori. And?elas buvo neprat?s prie tokio nepagarbaus elgesio. Kaskart, gav?s atkirt? i? jos, sutrikdavo – jam tai nepatirtas poj?tis. Vis? gyvenim? jis daugiau ar ma?iau gaudavo i? moter? visk?, ko tik u?sigeisdavo. Jos tiesiog dievino j?. Mama, teta, pusseser?s ir meilu??s, kurios lovoje garbindavo j? lyg diev?. Moterys tro?ko suteikti jam malonum? – tokia buvo And?elo patogaus gyvenimo kasdienyb?. Toki? smagi? patirt? And?elas pri?m? kaip savaime suprantam? dalyk? iki tos dienos, kol sutiko Mer? Armstrong… J? pasteb?jo i?kart. Ilgi ?vilgantys raudonmed?io spalvos plaukai, suri?ti ? uodeg? ir beveik siekiantys juosmen?, kri?tolo skaidrumo melsvos akys ir rausvos geidulingos l?pos – tikra velni?ka pagunda, seksualini? fantazij? turin?iam vyrui. J?dviej? susid?rimas buvo nei?vengiamas jau nuo pirmosios dienos, nors jis buvo prisiek?s niekada nesuart?ti su savo darbuotoja. Mer? virpan?iais pir?tais spaud? vok?, kur? k? tik pristat? lai?kane?ys. De?rel? primenantis Jork?yro terjeras kiauks?damas ?okin?jo jai prie koj?, negal?damas nurimti d?l suskamb?jusio dur? skambu?io ir i?girsto svetimo balso. – Nurimk, Tigre, – galiausiai sudraud? Mer?. Ji primin? sau, kad apsi?musi globoti ?? ?unyt?, tik?josi, jog augintiniui bus lengviau priprasti prie nauj? ?eiminink?. Vis d?lto suprato sulau?iusi grie?t? tetos Sibil?s taisykl? ir prisiri?o prie ?unelio, leisdama vog?ia ?sitaisyti ant sofos ar net keli?. Sibil? dievino ?unis, ta?iau veng? juos su?moginti ir lepinti. Merei ?m?stel?jo mintis, kad ji tokia pat emoci?kai su?alota kaip ir Tigras, patyr?s smurt?. Kad nusiramint?, ?unytis puola ?sti, o Mer? – glostyti augintin?. Gal taip m?gina save apgauti, lygindama ?uns patirt? smurt? su pa?eminimu, kur? pati patyr? i? And?elo? Gal i? mus?s daro drambl?, kaip kart? jai pasak? teta Sibil?? Vartydama vok? rankose ji pasteb?jo Londono pa?to ?enkl?. Skrandis skausmingai susitrauk?. Dar vienas teisinis dokumentas, kurio nedr?so skaityti. Nusipur?iusi i? pasibjaur?jimo, sumi?usio su baime, Mer? baug??iai ?met? vok? ? koridoriuje stovin?io apibrai?yto stalo stal?i? – ten jis kantriai lauks, kol ji pasijus galinti ramiai perskaityti tai, kas jame para?yta. Ramyb? tapo prabanga Merei nuo tada, kai pirm? kart? su ja susisiek? Valtino teisininkai. Dabar ji nuolat gr?m?si su stresu, tur?jo lakstyti ? susitikimus, atsakyti ? ie?kinius. Atrod?, kad pakliuvo ? teisinius sp?stus ir kovojo m??yje, klausydamasi nesibaigian?i? reikalavim? ir priekai?t?. Juto, kaip viduje kaupiasi ?nir?is – ?tai ir v?l turi skaityti apsimestinai mandag? lai?k?. U?pl?do pyktis, kur? ignoravo beveik i?tisus metus ir kuris k?sinosi j? praryti ir kartais taip g?sdino, nes iki susitikimo su And?elu Valtinu niekada nebuvo viena t? isteri?k? moter?. Susid?rusi su ?iuo vyru i?moko tik pykti, nek?sti ir lieti apmaud?. I?moko viso to, be ko b?t? puikiai i?sivertusi gyvenime. Tiesa, dar jis labai nenoriai jai atidav? Eliz?… Nor?dama atitraukti mintis nuo li?dn? dalyk?, Mer? nukreip? akis nuo virtuv?s prie nediduk?s svetain?s, kurioje ant kilim?lio prie ?idinio linksmai ?aid? dukryt?. Dailios juodos garbanos vinguriavo aplink angeli?k? rusv? veiduk?, kuriame ?viet? kri?tolo skaidrumo melsvos akys ir kartais patempiamos i? nepasitenkinimo l?pyt?s. Mergyt? paveld?jo t??io garbanas, mamos akis ir l?pas. Mer?s manymu, Eliza buvo nepaprasto gro?io k?dikis, nors tur?jo prisipa?inti, kad savo vaik? vertina ?ali?kai. Po sunkaus, li?desio sklidino n??tumo Elizos gimimas Mer?s gyvenimui suteik? antr? kv?pavim? ir pripild? energijos. Iki tos dienos jai net ? galv? ne?ov?, kad dukra visi?kai pakeis jos po?i?r? ? gyvenim? ir leis pajusti bes?lygi?k? meil?. ?iandien suprato: n?ra tokio dalyko, kurio nepadaryt? d?l Elizos. Pasigirdo tylus beldimas ? u?pakalines duris, prane?antis, kad ? virtuv? ??jo Sibil?. – U?kaisiu virdul?… metas gerti arbat?, – d?iaugsmingai tar? auk?ta, ilgakoj?, beveik ?e?iasde?imties met? blondin?, vis dar gra?i, kokia ir tur?jo b?ti pasaulinio lygio modelis. Sibil? labai anksti tapo sektinu pavyzd?iu dukter??iai. Mer?s mama Natali i?tek?jo, kai dukrai buvo ?e?iolika, ir drauge su vyru i?vyko gyventi ? Australij?, palikusi paaugl? dukr? sesers globai. Sibil? ir Mer? buvo daug artimesn?s, nei Mer? kada nors buvo su savo tikra motina. O Sibil? buvo labai prisiri?usi prie savo ma?osios sesut?s. Prieglaud? teta Sibil? ?sigijo u? dirbant modeliu gautas pajamas. ?i? veikl? teta met? tuojau pat, kai tik u?sidirbo pakankamai pinig?, kad gal?t? atsiduoti beglobi? ?un? prie?i?rai. Paskutiniais n??tumo m?nesiais Mer? pad?jo pri?i?r?ti prieglaud?, atlikdama ?vairiausius darbus, ir gyveno su teta modernioje dar?in?je. Ji paslap?ia k?r? savaranki?ko gyvenimo planus. B?dama kvalifikuota buhalter? prad?jo dirbo i? nam? – tvark? vietos prekybinink? buhalterij?. U?dirbo tiek, kad jau gal?jo nusipirkti automobil? ir mok?ti nuomos mokest? Sibilei u? gyvenim? vasarnamyje ?alia ?un? prieglaudos. Namas buvo nedidukas, senovinis, bet ?ia buvo du miegamieji ir ma?utis sodas, kuris atitiko j?dviej? su Eliza poreikius. Ties? sakant, Sibil? Armstrong buvo atrama, kuri Mer?s gyvenimui suteik? saugumo ir pastovumo. Jos motina Natali pastojo nuo vedusio darbdavio. Tuo metu jai buvo tik devyniolika. Netrukus paai?k?jo, kad yra visai netinkama b?ti vieni?a motina. Kai Mer? gim?, Sibil? j? pri?i?r?davo savaitgaliais – parsive?davo ? savo kaimo namel?, kad sesuo gal?t? i?eiti pasilinksminti. Natali miegamojo duris varst? galyb? niekam tikusi? vyr?: girtuokli?, mu?eik?, toki?, kurie vartojo narkotikus, vog? pinigus i? Natali ir nesivargino dirbti patys. Sulaukusi penkeri? Mer? ?m? manyti, kad visos mamos kas savait? namo parsiveda nauj? vyr?. Augdama tokioje aplinkoje, kurioje nuolat girtaujama, smurtaujama, Mer? praleisdavo nema?ai pamok?, tod?l socialiniai darbuotojai persp?jo jos motin?, kad atiduos dukr? glob?jams. ?ia ir v?l pagalbos rank? i?ties? teta. Devynerius palaimingus metus Mer? gyveno tik su Sibile. Prad?jo gerai mokytis, v?l gal?jo b?ti tiesiog vaikas, nebereik?jo skalbti, tvarkyti nam? ir gaminti valgio savo nepatikimai motinai, nebeteko sl?ptis kambaryje, kol suaugusieji apa?ioje taip r?kdavo vienas ant kito, kad kaimynams tekdavo kviesti policij?. Deja, ?is saugaus gyvenimo su Sibile etapas baig?si, kai Natali nusprend? susitvarkyti gyvenim? ir pareikalavo, kad dukra gr??t? pas j?. ?inoma, i? to nieko gero nei??jo, nes per t? laik? Natali jau buvo pripratusi prie laisv?s ir Mer? jau nebebuvo jai ma?a draug?, o dukra, su kuria niekas nesiejo. Tuo metu Natali gyvenime atsirado Keitas, u? j? jaunesnis vyras. Ji ketino gr??ti gyventi ? Australij? ir drauge pasiimti Natali, bet ai?kiai pasak?, kad n?ra pasiruo??s prisiimti t?vyst?s ?sipareigojim?. Mer? v?l persikraust? pas Sibil? ir daugiau nebemat? toli i?vykusios motinos. – Ar ?ia buvo pa?tininkas? – ner?pestingai pasiteiravo Sibil?. Mer? sustingo ir i?raudo galvodama apie stal?iuje nugulus? vok?. – Kai k? nupirkau Elizai internetu, – pamelavo degdama i? g?dos. N? u? k? neb?t? prisipa?inusi tokiai bebaimiai moteriai kaip Sibil?, kad lai?kas j? taip i?g?sdino ir sutrikd?. – Joki? ?ini? i? To, Kurio Nevalia Min?ti? – pasiteiravo Sibil?, sutrikdydama dukter??i? tokiu taikliu klausimu. Kur? laik? teta ?ios temos veng?. – Regis, gavome atsikv?pti nuo dramos, ir tai puiku, – neai?kiai sumurm?jo Mer? ir nuleido akis sutelkdama d?mes? ? arbatos mai?elius, o Sibil? tuo metu ?iupo Eliz? ? gl?b?, pamylavo ir pasisodino ant keli?. – Net negalvok apie j?. – Negalvoju, – ir v?l pamelavo Mer?. Jaut?, kaip ima bjaur?tis savimi, nes galvoti apie vyr?, kuris taip su ja pasielg?, b?t? berg?d?ias laiko ?vaistymas. Kita vertus, k? gi apie tai gali ?inoti Sibil?? B?dama stulbinamai gra?i ir ?ymi jauna moteris, tur?jo gintis nuo j? dievinan?i? jaunuoli?, ta?iau taip ir nesutiko tokio, su kuriuo b?t? nor?jusi kurti bendr? gyvenim?. Mer? abejojo, ar koks nors vyras b?t? dr?s?s pasielgti su Sibile nepagarbiai ir i?gyvent? tiek, kad gal?t? papasakoti apie tai. – Vien? dien? jis sulauks atpildo, – tar? Sibil?. – Visi sulaukia. Viskas gr??ta ratu. – Man neramu, kad taip jo neken?iu, – prisipa?ino Mer? sunkiai kv?puodama. – Niekada nebuvau linkusi nek?sti. – Tau vis dar skaudu. Dabar v?l prad?jai vaik??ioti ? pasimatymus, tad netrukus prisiminimai i?bl?s. Netik?tai ?irdel?s formos Mer?s veidas nu?vito pagalvojus apie rytdienos popiet?. Fergusas Vikamas, veterinaras, nuolat lankosi prieglaudoje. Pirm? kart? juodu susitiko, kai Mer? lauk?si, ta?iau tai vyr? ne atbaid?, o tik privert? palaukti, kol gims dukra ir ji gal?s pagalvoti ir apie save. Fergusas jai patiko. Jai patiko jo draugija – taip sau atkakliai kartojo Mer?. B?dama su juo nejaut? pilve plazdan?i? drugeli?, nesiilg?jo jo l?p? prisilietim?, ta?iau kiek tokie fiziniai poj??iai svarb?s galvojant apie bendr? ateit?? Ugningas And?elo seksualumas prilygo nuodingos gyvat?s ?g?limui. Gundantis, bet mirtinas. Vie?patie ?ventas, kaip ji nekent? jo. Mintys nuskriejo prisiminim? takais, vinguriavusiais prie? a?tuoniolika m?nesi?… 2 Mer? deg? entuziazmu prad?jusi savo pirm?j? darb?, nors jis tikrai nebuvo i?svajotas. Baigusi universitete buhalterijos ir verslo studijas auk??iausiais balais, n? negalvojo viso gyvenimo praleisti Valtino ?mon?s registrat?roje. Ta?iau jai labai reik?jo gerai mokamo darbo. Darbuotoj? atranka u?truko, tod?l ji buvo priversta ilgiau, nei ketino naudotis Sibil?s gerumu. ?i r?m? Mer? jos studij? metais, par?pindavo sezonini? darb? prieglaudoje, o savaitgaliais ir per ?ventes Mer? visada gal?davo gr??ti ? jos jaukius, patogius namus. Darbas Valtino ?mon?je buvo pirmasis jos ?ingsnis ? savaranki?kum?. Atlyginimas buvo geras, Mer? gal?jo ?sikurti Londone neremiama tetos ir dairytis tinkamesnio darbo pasi?lymo. Ji persikraust? ? nuomojam? kambar? ne itin jaukiame bute ir prad?jo dirbti Valtino ?mon?je puosel?dama did?iulius l?kes?ius. Pirm? dien?, kai And?elas i?skub?jo i? lifto, jai pritr?ko oro, tarsi kas b?t? smog?s ? kr?tin?. Tamsios netvarkingai krintan?ios juodos garbanos ir tas liesas, bronzinis dailus veidas, kurio i?skirtinum? k?rybingasis K?r?jas pary?kino egzoti?kais i?kiliais skruostikauliais, siaura tiesia nosimi ir medaus spalvos akimis. Akimis, kurios (tai ji su?inojo daug v?liau) gal?jo virsti a?triomis, r??ian?iomis it juodo deimanto briaunos. „Tu naujok?“, – tar? jis sukeldamas jai keist? jaudul?, nuo kurio u?kaito visas Mer?s k?nas. „?iandien mano pirmoji diena, pone Valtinai“, – patvirtino ji. „Nesistenk ?ypsotis, – kand?iai su?nyp?t? bendradarb?, And?elui einant ? savo kabinet?. – Jis neflirtuoja su darbuotojomis. Sklinda kalbos, kad atleido kelias pad?j?jas, kurios pam?gino u?megzti su juo artimesn? ry??.“ „Man?s tai nedomina“, – at?ov? Mer? nustebusi. Ties? sakant, ji i?vis menkai dom?josi vyrais. Augdama mat?, kaip motina be paliovos ie?ko to tinkamo vyro, pamir?usi visa kita pasaulyje, ir tai Mer? g?sdino. I?tv?rusi sujaukt? vaikyst?, labiausiai nor?jo saugumo, tod?l planavo ?kurti savo buhalterin?s apskaitos ?mon?. Ji nerizikuodavo… niekada. I?ties buvo labiausiai vengiantis rizikuoti ?mogus i? vis?, kuriuos teko sutikti. ?gimtas atsargumas vert? j? be atokv?pio mokytis universitete, tad visai nelikdavo laiko socialiniam gyvenimui. ?inoma, buvo keli atsitiktiniai vaikinai, ta?iau n? vienas netapo tiek artimas, kad pasikviest? j? ? savo lov?. Meluot?, jeigu sakyt?, kad niekada nejaut? aistros, bet niekada ir nebuvo praradusi galvos kaip mama. Matydama, kaip u?simezga santykiai ir kaip v?liau jie ?lunga sukeldami did?iul? skausm? ir nusivylim?, Mer? dar tvir?iau apsisprend? ? tai nesivelti. Jai patiko ramus, tvarkingas, tylus gyvenimas, tod?l nesuprantama, kaip galiausiai susid?jo su tokiu nepastoviu, kaprizingu vyru kaip And?elas. Deja, juodu su And?elu buvo pati netinkamiausia pora. And?elas – tikras ugnikalnis, nenusp?jamas, ?noringas, siautulingo temperamento, kuris visa j?ga prasiver?davo t? pa?i? sekund?, kai tik kas nors, jo manymu, pasakydavo ar padarydavo k? nors kvailo. Jo niekaip nepavadintum nei toleranti?ku, nei maloniu. Pirmosiomis darbo savait?mis Mer? nuolat matydavo darbuotojus, i?lekian?ius i? jo kabineto, lyg vietoj koj? b?t? i?aug? sparnai, o veidai b?davo perkreipti i? ?tampos ir baim?s. Jis buvo nepaprastai nekantrus ir reiklus. I?ori?kai gal ir primin? pra?matnius kostiumus vilkint? model?, bet charakteris – tikro tirono ir perfekcionisto, siekian?io tobulumo darbe ir niekada nepasisotinan?io tuo, k? pasiekia. Vienintelis dalykas, kuris tuo metu ?av?jo Mer?, buvo jo protas. Конец ознакомительного фрагмента. Текст предоставлен ООО «ЛитРес». Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию (https://www.litres.ru/pages/biblio_book/?art=41647610&lfrom=688855901) на ЛитРес. Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.