D?mesio, grup?! Praktiniai darbo su grupe b?dai ir technikos

D?mesio, grup?! Praktiniai darbo su grupe b?dai ir technikos Tomas Misiukonis Mindaugas Grajauskas Viktorija Matusevi?i?t? ?i knyga – praktini? ir veiksming? darbo su grupe technik? bei metod? rinkinys. Knyga skiriama visiems konsultantams, lektoriams, vadovams ar kitiems specialistams, kurie veda ?vairius u?si?mimus ir siekia juos padaryti ?domius, ?traukian?ius ir naudingus. Knyga n?ra akademin? – jos autoriai dalijasi savo patirtimi ir pateikia praktikoje i?bandytus bei veiksmingus darbo su grupe b?dus. ?ia skaitytojas ras ne tik ?vairi? u?duo?i? ir pratim?, bet ir konkre?i? patarim? ir technik?, kaip ugdyti komandas, pad?ti joms kurti id?jas, kelti veiklos tikslus, vesti susirinkimus ar valdyti sud?tingas situacijas, kurios kyla dirbant su grupe. Tomas Misiukonis, Viktorija Matusevi?i?t?, Mindaugas Grajauskas D?mesio, grup?! Praktiniai darbo su grupe b?dai ir technikos ?VADAS Nu?jome ilg? keli?, kol suk?r?me tai, k? dabar laikote savo rankose. ?ios knygos id?ja patyr? tikr? evoliucij?: diskutavome ir analizavome ?vairius jos variantus, atid?iai ir kruop??iai rinkome jai med?iag?. Siek?me, kad ?i knyga b?t? ypa? prakti?ka ir d?l to vertinga j? skaitantiems, bet kartu nor?jome, jog ji b?t? autenti?ka – nekartot? kit? puiki? literat?ros ?altini?. Daugiausia vert?s ?i knyga suteiks tiems, kurie r?pinasi kit? ?moni? tobul?jimu – veda seminarus, mokymus, ugdymo u?si?mimus, organizuoja grup?s diskusijas ar kitaip padeda norintiems augti. Tikime, kad ?i knyga bus naudingas praktinis vadovas ?vairi? patirt? ir kompetencij? turintiems konsultantams, vidiniams organizacij? treneriams ir kitiems specialistams, kurie tiesiogiai prisideda prie kit? tobul?jimo. Praktini? ??valg? ?ia ras ir vadovai, kurie ugdo savo komandas ar organizuoja kitus u?si?mimus, pavyzd?iui, formuluoja veiklos tikslus ar veda darbuotoj? susirinkimus. ?i knyga n?ra akademin?, joje pla?iai nenagrin?jame teorini? darbo su grupe pagrind?. Tai yra praktini? patarim? rinkinys, paremtas geriausiomis darbo su grupe praktikomis ir m?s? patyrimu dirbant su ?vairiomis auditorijomis. Visus ?ioje knygoje pateiktus darbo su grupe b?dus ir technikas esame ne kart? i?band? ir tikime j? veiksmingumu. Knygoje dalijam?s ir tikromis savo bei koleg? istorijomis, kurios pad?s geriau atskleisti praktin? ?ia apra?yt? metod? pritaikym?. Knygoje pateikti darbo su grupe b?dai ir technikos dar neu?tikrina, kad grup?s tobul?jimo procesas bus savaiminis ir s?kmingas, o rezultatas – puikus. ?i knyga – tai kokybi?k? ir ilgai tarnaujan?i? ?ranki? d??ut?. Ar ?ie ?rankiai bus panaudoti veiksmingai, priklauso ir nuo paties meistro – konsultanto ar vadovo – kompetencijos, patirties, grup?s sud?ties ir kit? veiksni?. ?iuos veiksnius taip pat ap?velg?me ir pateik?me praktini? patarim?, kaip juos taikyti dirbant su grupe. Kaip skaityti ?i? knyg?? Nors knyga turi savo strukt?r? ir nuoseklum?, ja galima naudotis kaip praktini? patarim? rinkiniu pasiimant tai, ko tuo metu labiausiai reikia. Pirmiausia skaitytoj? supa?indiname su b?tinomis praktin?mis prielaidomis, kurios u?tikrina, kad darbas grup?je b?t? s?kmingas. Tod?l knyg? pradedame skyriumi apie suaugusi?j? mokymo principus ir kaip tinkamai pasiruo?ti u?si?mimams, aptariame u?si?mimus vedan?io specialisto savybes, kurios b?tinos su grupe dirbantiems profesionalams ar vadovams. Toliau pristatome daugiau nei septyniasde?imt darbo su grupe b?d? ir technik?. Visus juos suskirst?me ? kategorijas, kurios pad?s surasti, ko reikia atitinkamam u?si?mimui. Kiekvienoje kategorijoje pateiktas darbo su grupe metod? s?ra?as n?ra baigtinis. Skatiname skaitytoj? remtis ne tik ?ia pateiktais patarimais, bet j? pavyzd?iu kurti ir savus darbo su grupe b?dus. Apra?ydami darbo su grupe technikas, glaustai pateik?me svarbiausi? informacij?, kuri reikalinga, kad gal?tum?te jas patys prakti?kai taikyti. Kiekvien? technik? trumpai pristatome nurodydami, kokiais atvejais ji taikoma, pateikiame jos atlikimo proces? ir praktini? patarim?, kurie gal?t? u?tikrinti j?s? u?si?mimo s?km?. Ten, kur yra ?inomi metod? autoriai ir i?takos pateikiame literat?ros ?altinius. Jie pravers, jei nor?site i?samiau susipa?inti su sudominusiais darbo su grupe b?dais. Trumpai apie ?ioje knygoje apra?ytas darbo su grupe technikas: L?kes?i? suderinimas – b?dai, kurie pad?s i?siai?kinti ir susitarti su grup?s dalyviais, ko jie tikisi i? programos ir j? vedan?iojo. Grup?s sutelkimo sprendimai – technikos, kurios padeda sukurti ger? ry?? su grupe, sutelkti grup?s dalyvius ir nuteikti juos mokymuisi, paskatinti pasitik?jim? vieniem kitais. Id?j? paie?ka ir atranka – technik?, pad?sian?i? grupei atrasti ?vairi? k?rybi?k? id?j?, rinkinys. ?g?d?i? stiprinimas – patarimai, kaip organizuoti praktinius u?si?mimus, kuriuose formuojami ?vair?s ?g?d?iai. Sprendim? paie?ka – praktiniai patarimai ir technikos, kurie pad?s grupei surasti ie?komus sprendimus norimiems tikslams pasiekti. Veiklos analiz? ir tiksl? formulavimas – technikos, skirtos tiems atvejams, kai grup? siekia ?vertinti savo veikl? ir nustatyti veiklos tikslus. Grup?s ?traukimo sprendimai – netradiciniai sprendimai, kurie padeda grupei labiau ?sitraukti ? mokymosi proces?. Diskusij? valdymas – pokalbi? grup?je valdymo b?dai, padedantys grup?s dalyviams konstruktyviai pasidalyti savo nuomon?mis ir id?jomis. Komandos kou?ingo technikos – darbo su komanda technikos, kurios yra naudingos tada, kai siekiate pad?ti komandai pagerinti savo efektyvum?. Darbo rezultat? apibendrinimas –technikos, kurios pad?s grupei ap?velgti ir ?prasminti savo patyrim? u?si?mimo metu, numatyti ?ios konkre?ios patirties nulemtus m?stymo ir elgesio poky?ius ir juos ?gyvendinti. Teigiamos atmosferos ir aktyvumo palaikymas – trumpi aktyv?s pratimai, kurie pakels grup?s dalyvi? aktyvum? ir sukurs ger? nuotaik?. Susirinkim? valdymas –naudinga informacija ir praktiniai patarimai, aktual?s tiems, kurie veda susirinkimus ir siekia j? konstruktyvumo bei produktyvumo. Sud?ting? situacij? grup?je valdymas – ?vairios galimos sud?tingos darbo su grupe situacijos, tikros istorijos ir praktiniai patarimai, kaip toki? situacij? i?vengti ir jas suvaldyti. S?vokos D?l ai?kumo ir patogumo pasirinkome vartoti ?ias visuotinai priimtinas s?vokas. Nors ?mog?, dirbant? su grupe, galima pavadinti kitaip, ?ioje knygoje j? da?niausiai vadiname konsultantu. Darbo su grupe form? da?niausiai vadiname u?si?mimais ar mokymais. U?duo?i? ar veikl? rinkin?, kuris pristatomas grupei, da?niausiai vadiname programa. Kadangi knyg? skiriame pla?iam skaitytoj? ratui, m?s? vartojamos s?vokos gali b?ti pakeistos kitomis, labiau tinkan?iomis jums ir j?s? veiklai. Prasmingo darbo ir d?iugi? atradim? jums ir j?s? grup?ms!     TOMAS MISIUKONIS     VIKTORIJA MATUSEVI?I?T?     MINDAUGAS GRAJAUSKAS Kas svarbu dirbant su grupe Jeigu j?s? darbas – pad?ti tobul?ti kitiems, jums labai pasisek?. Grei?iausiai tokia veikla jums teikia daug d?iaugsmo ir energijos. Pa??stame ?? ger? jausm?, kuris apima, kai i? auditorijos, kur k? tik praved?te ger? u?si?mim?, i?eina paskutiniai ?mon?s. Jie k? tik pad?kojo u? puik? ir nauding? laik? semiantis nauj? ?ini?, tobulinant ?g?d?ius, sprend?iant problemas ar ie?kant nauj? id?j?. Kad tik jie ?inot?, – galvojate j?s. – Kiek j?g? atidaviau ir kaip stengiausi perduoti tai, kas i? tikr?j? yra vertinga ir pad?s jiems tobul?ti. Po truput? pradedate tvarkyti kambar?. Atsigeriate vandens. Prisimenate, k? nuveik?te. Jau?iat?s pakiliai. Viskas atlikta, kaip ir ketinote – sp?jote i?d?styti med?iag?, organizavote turiningas diskusijas, pateik?te ?traukian?ias praktines u?duotis. Kaip jums tai pavyko? Grei?iausiai ?iandien j?s ne tik pareng?te ?domi? program? ar puikiai panaudojote savo ?inias ir geb?jimus, bet ir gerai i?man?te, k? darote – ?inojote, kaip dirbti ir bendrauti su grupe, kad pad?tum?te jai mokytis, susitarti, kurti ar ?gyvendinti poky?ius. Tai ir yra svarbiausi darbo su grupe s?km? lemiantys veiksniai. Ir visai nesvarbu ar esate vadovas, ar konsultantas, ar vedate mokymus, ar renginius, ar susirinkimus, ar darbines sesijas. ?iame skyriuje rasite visiems dirbantiems su grup?mis aktuali? praktini? patarim? ir ??valg? apie tai, kuo ypatingas suaugusi?j? mokymasis ir kaip jie priima informacij?; kaip tinkamai pasiruo?ti darbui su grupe bei kokius ?g?d?ius ir asmenines savybes ugdyti, kad tobul?tum?te kaip profesionalas. SUAUGUSI?J? MOKYMOSI PRINCIPAI Suaugusi?j? mokym?si nagrin?ja mokslas, vadinamas andragogika. Kaip teigia vienas ?ymiausi? JAV andragog? Malcolmas Knowlesas, „andragogika yra menas ir mokslas apie tai, kaip reikia pad?ti mokytis suaugusiems ?mon?ms“. ?ia pat norime priminti ir principin? suaugusi?j? mokymo nuostat? – suaugus? ?mog? bus sunku ko nors i?mokyti, jeigujis pats nenor?s i?mokti. Pamatin? suaugusi?j? mokymo prielaida yra paties mokym? dalyvio motyvacija mokytis. Toliau pateikiame konkre?ias ??valgas, kurios pad?s geriau suprasti suaugusi?j? mokymosi principus ir tiesiogiai pritaikyti juos dirbant su grup?mis. Pagalvokite, kaip tai, kas i?d?styta ?iame skyriuje, tinka j?s? veiklai. Prie? imantis darbo su kita grupe, kvie?iame per?velgti ?ia pateiktus praktinius patarimus – galb?t jie bus jums vertingi ir papildys j?s? patirt?. Mokymosi ciklas Kaip mokot?s j?s? Prisiminkite koki? nors nauj? patirt?. Ko i? jos i?mokote? Ar ?inote, kok? keli? nu?jote mokymosi prasme, kad ?m?t?s k? nors keisti, – prad?jote taikyti kitokius darbo b?dus ar nustojote daryti klaidas? Pavyzd?iui, jei neseniai darbavot?s su grupe, grei?iausiai supratote, k? darote ne taip. ?is supratimas – tai patirties ?vertinimas (Kas ?vyko?). V?liau j?s apgalvojote ?i? patirt? (Kaip a? tai vertinu?), padar?te i?vadas (K? galima daryti kitaip?) ir kit? kart? nekartosite klaid? – darysite geriau (K? darysiu / darau?). Visa ?i seka – tai tam tikras ciklas, kuris apima j?s? patyrim? ir ?io patyrimo apm?stym?. Atlik? tai, j?s darote i?vadas, formuluojate id?jas ir pagaliau imat?s veikti kitaip nei anks?iau. Vienas ?viesiausi? suaugusi?j? mokymosi specialist? Davidas A. Kolbas (Kolb, 1984) ?? nenutr?kstant? proces? pavadino patirtiniu mokymusi, kurio eig? matote schemoje. D. Kolbas teig?, kad savo patirt? mes naudojame kaip pagrindin? mokymosi ?altin?. Apdorodami ?i? patirt?, formuluojame i?vadas ir id?jas, kurios atveda prie nauj? veiksm?. O ?ie v?l skatina nauj? patirt?, kuri v?l naudojama mokymuisi. Tai – u?daras, nesibaigiantis procesas, paprastai vykstantis keturiais etapais: 1. Patiriame ir ?vardijame savo konkre?i? patirt? (konkre?ioji patirtis). 2. Apm?stome savo patirt? (reflektyvus steb?jimas). 3. Darome i?vadas ir kuriame naujas id?jas (abstraktus konceptualizavimas). 4. Eksperimentuojame ir ?gyvendiname veiksmus prakti?kai (aktyvus eksperimentavimas). ?is procesas – tai viena pagrindini? ?moni? mokymosi gairi?, kuria b?tina vadovautis dirbant su grup?mis. Toliau paai?kinsime, kaip ?? cikl? taikyti prakti?kai. Konkre?ioji patirtis (Kas ?vyko?) Kad prad?tume mokytis, mums b?tina konkreti patirtis. Tai yra pa?inimo etapas, mus supan?ios aplinkos patyrimas, kur? u?fiksuojame savo poj??iais. Tai yra tam tikra realyb?, kuri mus skatina elgtis tam tikru b?du. Mokymosi prasme ?i patirtis formuoja pirmin? med?iag?, kuri? toliau naudojame siekdami gauti galutin? mokymosi rezultat? – savo elgesio ar nuostat? pokyt?. Nor?dami geriau ?sis?moninti nauj? patyrim? galime sav?s paklausti: • K? a? patyriau? • Kaip tai galiu apib?dinti? • Kas buvo nauja ir k? jau teko patirti anks?iau? • Kaip ?i? patirt? gal??iau nupasakoti kitiems? • Koki? i?ry?k?jo nauj? patyrimo aspekt?? Reflektyvus steb?jimas (Kaip tai vertinu?) Kitame mokymosi etape mes imam?s apm?styti patirt?. Dabar ?vertiname tai, kas ?vyko. Svarstome, kaip nauji faktai, kuriuos patyr?me, dera su jau turimais faktais (ankstesne patirtimi). Apm?stymo etapas yra svarbus tuo, kad jame skleid?iasi ??valgos, kurios leid?ia mums geriau suvokti fakt? ir ?vyki? esm?, j? tarpusavio priklausomyb? ir prasm? siejant su tuo, k? ?inojome iki tol. Nor?dami paskatinti patirties apm?stym? klausiame sav?s: • Kaip a? vertinu ?? patyrim?? • Kaip a? tai priimu ir kaip tai dera su manimi? • K? dar a? suvokiau ar pagalvojau? • K? sako mano nuojauta? Abstraktus konceptualizavimas (Kokias darau i?vadas ir koki? turiu id?j??) Apm?st? nauj? patirt? pradedame daryti pirm?sias i?vadas. ?iame mokymosi ciklo etape konkret?s pasteb?jimai ir patyrimo aspektai turi b?ti paver?iami id?jomis ar pamokomis – tam tikrais planuojamais abstrak?iais veiksmais. Tai yra sprendimo, k? darysime su apm?stytomis mintimis, etapas. ?ia apgalvojame tokius klausimus: • K? a? supratau ir ko i?mokau? • Koki? min?i? man kyla? • Kaip tai gal??iau pritaikyti sau? • K? tur??iau daryti kitaip ir kaip? Aktyvus eksperimentavimas (K? darysiu / darau?) ?is etapas yra id?j? realizavimo metas. Kai patyrimas jau ?vyk?s, i?analizuotas, apibendrintas ir priimtas sprendimas, k? toliau galima daryti kitaip, pats laikas tai i?bandyti prakti?kai. Eksperimentuodami mes sukuriame nauj? patyrim?, kur? v?liau v?l analizuojame, konceptualizuojame ir atliekame naujus eksperimentus – mokymosi ciklas niekada nesibaigia. ?iame etape sav?s klausiame: • Kokie bus pirmieji mano ?ingsniai? • Koki? veiksm? imsiuosi, kad ?gyvendin?iau sumanytas id?jas? • K? ketinu daryti toliau? Kaip tai pritaikyti dirbant su grupe: ? Savo vedamuose u?si?mimuose sukurkite kuo daugiau prog? naujai grup?s dalyvi? patir?iai atsirasti. Atlikite praktines u?duotis. Jos tur?t? sudaryti ne ma?iau kaip pus? u?si?mim? laiko, nes taip formuojamas vertingiausias mokymosi ?altinis – naujas patyrimas. Taip pat teiraukit?s dalyvi? jau esamos patirties, lyginkite j? patirtis. ? ?traukite dalyvius ? diskusijas, kad diskutuodami jie apgalvot? savo patirt? remdamiesi atliktomis u?duotimis, kad i?siai?kint?, k? patyr? naujo, ir apgalvot?, kaip tai dera su turima j? patirtimi. ? Skatinkite grup?s dalyvius daryti i?vadas remiantis turima patirtimi. Pad?kite jiems kurti naujas id?jas, kaip ?ios i?vados gal?t? b?ti pritaikytos prakti?kai. ? Teiraukit?s dalyvi?, kokius veiksmus jie planuoja atlikti, kad ?gyvendint? savo id?jas. Klauskite, k? jie ketina daryti toliau, kaip jie ?tvirtins atsiradusius ?g?d?ius ir ger?sias praktikas. ? Jei turite galimyb? t?sti u?si?mimus su grupe, kiekvien? kart? teiraukit?s, kaip dalyviams sek?si pritaikyti naujus sumanymus ir koki? rezultat? jie pasiek?. Taip ?trauksite grup? ? nenutr?kstant? mokymosi proces?. Suaugusi?j? mokymosi ypatumai Pagrindin? prie?astis, kod?l suaugusieji mokosi, yra ta, jog jie siekia poky?i?. Jie gali b?ti trejopi: a) Siekiama po?i?rio ir nuostat? poky?i?. Suaugusieji nori pakeisti savo m?stymo ?ablonus, ?sitikinimus, nuostatas. Pavyzd?iui, kad padidint? pardavimus, pardavim? srities darbuotojai gali mokytis kitokio po?i?rio ? save, savo darb? ar klientus. b) Siekiama ?ini? poky?i?. Suaugusieji siekia ?gyti nauj? ?ini?, kurias gal?t? pritaikyti savo veikloje. Pavyzd?iui, tie patys pardavimo srities darbuotojai nori i?pl?sti turim? ?ini? baga??, kad geriau suprast? psichologinius ry?io su klientais k?rimo aspektus. Tokiu atveju, jie gali pageidauti ?gyti konflikto valdymo ?ini? ar ?ini?, kaip nepasiduoti stresui darbe. c) Siekiama ?g?d?i? (elgesio) poky?i?. Suaugusieji siekia ?gyti jiems svarbi? ?g?d?i?, pakeisti savo elges? ar ?pro?ius, juos transformuoti ? kitus. Tokiu atveju, kad padidint? pardavimo galimybes, pardavimo srities darbuotojai gali mokytis bendravimo su klientais gudrybi?, pavyzd?iui, kaip b?ti aktyvesniais ar kaip u?duoti atvirus klausimus. ?ia pagrindinis pokytis, kurio siekiama – elgesio pokytis. Nors mokydamiesi suaugusieji siekia poky?i?, da?nai d?l ?vairi? prie?as?i? jie gali atmesti mokym?si, nes ?is reikalauja pastang? keistis. Tad paradoksas – suaugusieji nori keistis, ta?iau ?ia pat jie gali stabdyti savo pa?i? progres?. Tod?l galvodami apie kit? mokym?, apsibr??kite, kokius poky?ius galite paskatinti. Koks yra j?s? vedam? u?si?mim? tikslas ir kaip i? tikr?j? padedate kitiems tobul?ti? Kad tai ?vertintum?te, toliau pateikiame daugiau suaugusi?j? mokymuisi svarbi? aspekt?. Apgalvokite, kaip ?ie aspektai atsispindi j?s? darbe su grup?mis. S?kmingam suaugusi?j? mokymuisi svarb?s aspektai Motyvacija Geriausi? mokymosi rezultat? suaugusieji pasiekia tuomet, kai jie yra motyvuoti i?mokti ko nors konkretaus. Kitaip tariant, jie ?sitraukia ? mokym?si, kai j? suvokia kaip svarb? ir prasming?. Labai da?nai suaugusi?j? motyvacija mokytis yra susijusi su nauj? ?ini? pritaikymu j? gyvenime (darbe). Pavyzd?iui, jie bus motyvuoti mokytis tuomet, kai supras ir tik?s, jog tai, ko jie i?moko, pad?s jiems spr?sti j? problemas. Taip pat jie jausis motyvuoti mokytis tada, kai ai?kiai suvoks mokymosi naud?, kuri? da?nai galima ?vertinti. Vieni ?i? naud? vertins pinigais, kiti – pripa?inimu, dar kiti – savivert?s did?jimu. Vienas ?mogus sieks ?gyti nauj? ?ini?, kurios yra reikalingos jo darbe (pvz., u?sienio kalbos mok?jimas ar geb?jimas kitaip bendrauti su klientais). Kitas – nor?s keistis, nes sieks ?gyti prana?um? prie? konkurentus. Pavyzd?i? gali b?ti daug, ta?iau visi jie apie t? pat?. Vienas pagrindini? klausim?, ? kuriuos besimokantieji ie?ko atsakymo – kas man i? to? Jeigu j?s? grup? gali rasti teigiam? atsakym? ? ?? klausim?, tuomet turite d?iaugtis tokia auditorija ir savo darbu su ja. Kaip tai pritaikyti: ? Pad?kite dalyviams susieti programos tikslus su j? asmeniniais tikslais savo veikloje. Taip pad?site jiems pamatyti tobul?jimo prasm?. ? Pad?kite grup?s dalyviams suprasti nauj? ?ini? pritaikymo praktin?je veikloje ry?ius. Tai leis jiems nuo pat prad?i? pajausti, koki? naud? jie gaus taikydami naujas ?inias. ? Skatinkite grup?s dalyvius garsiai dalytis mintimis apie mokymosi prasmingum?, naud? ir vert? jiems patiems. Patirtis Suaugusi?j? mokymosi procese esmine tampa besimokan?i?j? patirtis. Tai yra vienas pagrindini? skirtum? tarp vaik? ir suaugusi?j? mokymosi. Patirtis gali pad?ti mokytis ir gali trukdyti. Kiekvien? kart?, kai ?mogus i?girsta ar susiduria su nauja informacija, jis kelia tokius klausimus: Ar esu tai jau anks?iau gird?j?s? K? man tai primena? K? a? jau ?inau apie tai ir ar esu tai patyr?s? K? man tai rei?kia? Ar man tai tinka? Kur a? gal??iau tai pritaikyti? Ko gero, n? vienam ?mogui nepatinka, kai yra sakoma, kad jo i?bandyti ir naudojami b?dai yra blogi. Svarbia konsultanto u?duotimi tampa pad?ti besimokantiesiems suderinti naujai ?gytas ?inias bei ?g?d?ius ir turim? patirt?. Taigi konsultantas turi suprasti, k? ir kiek ?mogus ?ino ar moka, ir kokiu tinkamiausiu tam ?mogui b?du galima pad?ti i?pl?sti ar pakeisti jo ?inojim? ir mok?jim?. Tai, kad n?ra vieno geriausio ar teisingiausio metodo, kaip t? padaryti, yra tikras i???kis. Patariame vengti bet koki? etike?i? ar stereotip?. Kiekvieno ?mogaus turima patirtis veikia jo mokym?si ir tai turi savo privalum? ir tr?kum?. Privalumas tas, jog suaug?s ?mogus gali pritaikyti, ?vertinti ir apm?styti savo turim? patirt?. Turima patirtis gali patvirtinti naujas ?inias ir ?g?d?ius. Lygiai taip pat turima patirtis gali versti abejoti nauja informacija, j? atmesti ir nepriimti. ?mon?s bus pasiruo?? ko nors i?mokti tik tuomet, kai j? patirtis leis priimti tai kaip jiems nauding? dalyk?. Kaip tai pritaikyti: ? Suteikite dalyviams galimyb? patiems ?vertinti, diskutuoti ir dalytis mintimis apie mokymosi rezultatus. Suteikite jiems erdv?s dvejoti, prie?tarauti ir ie?koti atsakym?. ? U?duokite dalyviams daug atvir? klausim?, kaip jie vertina tai, k? d?stote. Pavyzd?iui: K? apie tai manote? Ar sutinkate su ?iomis ??valgomis? Koki? prie?taravim? jums kyla? Kaip tai tinka j?s? veiklai? Kaip gal?tum?te pritaikyti tai savo veikloje? Koki? naud? j?s gautum?te? Kas jums kelia daugiausia abejoni?? ?sitraukimas Suaugusieji ?sitraukia ? mokymosi proces? tuomet, kai patys gali valdyti savo mokym?si – jo krypt?, greit? ir patys gali ?(si)vertinti mokymosi rezultatus. Taigi, konsultanto u?duotis yra ne mokyti, bet suteikti vis? reikiam? pagalb? reikiamu metu, kad suaugusieji patys keliaut? pasirinktu keliu. Pagalvokite, kada paskutin? kart? dalyvavote kokiuose nors mokymuose? Ar jums teko patirti t? susierzinim?, kai supratote, kad programa ir b?das, kuriuo ji pateikiama, neatitinka j?s? poreiki?. Kaip tada reagavote? ?prastai daugelis ?moni? tarsi atsitraukia nuo mokymosi. Dirbdami su grup?mis, ?vertinkite, kiek j?s? auditorija yra susidom?jusi ir kaip j?s galite u?tikrinti ?? susidom?jim?. Kaip tai pritaikyti: ? Suteikite galimyb? dalyviams patiems reguliuoti programos temp? (o kartais net ir veiklas). Gali b?ti taip, jog kai kuriais atvejais grupei reik?s daugiau laiko diskusijoms, negu j?s ketinote skirti. Arba prie?ingai, dalyviai tam tikras u?duotis nor?s atlikti grei?iau, nei buvote suman?. Tai neb?tinai rei?kia, kad kaskart turite atsiklausti dalyvi?, ar j?s? suplanuota veikla yra tinkama. Leisdami grupei dalyvauti ir prisiimti atsakomyb? u? savo mokym?si, padidinsite vis? ?sitraukim?. B?kite lankst?s. ? Leiskite dalyviams ?vardyti pagrindinius aptariam? tem? aspektus, kurie jiems yra aktualiausi. Kartu susitarkite, kaip ?iuos aspektus aptarsite – kada ir kaip dalyviai gal?s diskutuoti ir dalytis ??valgomis. ? Pasi?lykite dalyviams b?d?, kuris leist? jiems patiems aptarti ir ?vertinti tai, ko jie i?moko. Tai gali b?ti ?vair?s klausimynai ar kiti rezultat? aptarimo sprendimai. Dal? j? rasite ?ios knygos skyriuje „Darbo rezultat? apibendrinimas“. ?ini? ir ?g?d?i? pritaikymas Jei vedate u?si?mimus grup?ms, tikriausiai ne kart? gird?jote, kad dauguma ?moni? tikisi kuo daugiau praktinio patyrimo. Gal?jo b?ti daugiau praktini? u?duo?i?, – taip dauguma para?o gr??tamojo ry?io anketose, kurias pildo pasibaigus u?si?mimams. Nesierzinkite, net jeigu j?s? programa buvo sudaryta vien i? aktyvi? u?duo?i?. Galb?t ne visos jos pad?jo grup?s dalyviams geriau suvokti, kaip tai, k? jie mok?si daryti, galima pritaikyti savo darbe ar gyvenime. ?is aspektas yra labai svarbus, nes tiesiogiai veikia suaugusi?j? motyvacij? tobul?ti. B?tina suteikti galimyb? pa?iam besimokan?iajam ?vertinti mokymosi rezultat? pritaikymo galimybes: kokiose situacijose, kada ir kaip ?is ?mogus pritaikys tai, k? i?moko. Toks ?mogus turi suvokti, kokie poky?iai jo laukia, ir ai?kiai ?sivaizduoti, kaip juos ?gyvendins. Akivaizd?ios praktin?s mokymosi naudos matymas motyvuos grup? t?sti tobul?jimo proces?. Norime atkreipti d?mes? ? tai, jog labai da?nai mokymosi rezultatus suaugusieji link? vertinti ne pagal savo elgesio pokyt?. Kartais jie atsi?velgia tik ? tai, kiek naujovi? su?inojo arba kok? bendr? ?sp?d? susidar?. Man patiko, kad buvo smagu, – sako vieni. Lektorius labai gerai visk? paai?kino, buvo informatyvu, – pastebi kiti. Labai gerai, kad atsitrauk?me nuo darb?, – sako dar ka?kas. Tai gali b?ti apgaulinga, nes geri ?sp?d?iai ir gausyb? informacijos dar neu?tikrina paties mokymosi s?km?s. Kitas dalykas, klausdami ?moni?, ko jie tikisi i? b?sim? mokym? (seminar?, u?si?mim?), labai da?nai girdime nor? su?inoti „ka?k? naujo“. Kartais pravartu klausti grup?s dalyvi?: O kaip jums sekasi taikyti tai, k? j?s jau ?inote? Ar tai, kad j?s su?inosite ?? t? naujo, paskatins jus daryti k? nors kitaip? Patik?kite, tokie klausimai skatina susim?styti ne vien? ?mog?. Konsultantas turi u?tikrinti, kad besimokantieji ne tik ?gyt? nauj? ?ini?, bet ir sugeb?t? bei b?t? motyvuoti tas ?inias panaudoti. Nesvarbu, ar tai naujos ?inios ar anks?iau ?gyti, bet primir?ti dalykai. Tod?l pasibaigus u?si?mimams mes sakome: Mokymai baig?si, mokymasis prasideda. Galvoje turime tai, kad b?tent tada, kai grup?s dalyviai pradeda taikyti mokymosi rezultatus, paai?k?ja tikroji programos vert?. Svarbu sudaryti ir ?gyvendinti toki? program?, kad j? pabaig?s kiekvienas dalyvis gal?t? teigiamai ir i?samiai atsakyti ? du pag-rindinius klausimus: 1. Kaip a? galiu tai pritaikyti savo veikloje? 2. Kiek esu pasiry??s tai padaryti? Jei programos metu ar jai pasibaigus dalyviai supranta, kad mokymosi med?iaga jiems yra aktuali ir j? tikrai gali pritaikyti savo veikloje – tuomet svarbus tampa antrasis klausimas, kuris da?nai yra susij?s su pasitraukimu i? komforto zonos. Gali nutikti taip, kad j?s? grup?s dalyviai matys poky?i? naud?, ta?iau kartu supras, jog tam, kad juos ?gyvendint?, jiems prireiks keistis patiems – keisti savo nuostatas ir ?sitikinimus. Skatindami pad?ti savo grupei rasti atsakym? ? pirm?j? klausim?, pakvieskite juos apgalvoti ?iuos dalykus: ? K? konkre?iai tur??iau daryti, kad gal??iau pritaikyti tai, k? su?inojau programos metu? ? Koki? turiu galimybi? imtis nauj? poky?i?? ? Kas man trukdo ir koki? turiu priemoni?? ? Kiek pasitikiu savimi galvodamas apie ?i? dalyk? taikym?? ? Kokios kit? ?moni? pagalbos man reikia? Bandydami atsakyti ? antr?j? klausim? atkreipkite grup?s d?mes? ? ?iuos aspektus: ? Kokios svarios prie?astys gal?t? paskatinti mane keistis? ? Koki? naud? gausiu, jei keisiu tai, kas si?loma? ? K? prarasiu, jei darysiu k? nors kitaip? ? Kas pasteb?s mano poky?ius ir kaip juos ?vertins? Kaip tai pritaikyti: ? Perteikdami ?inias ir pad?dami ugdyti ?g?d?ius nuolat pasitelkite pavyzd?ius, kurie atskleist?, kaip praktikoje panaudoti tai, ko j?s mokote. ? Grup?s dalyviai turi tiesiogiai patirti ir i?bandyti d?stomus dalykus, kad gal?t? pajusti ir patik?ti, kad tai jiems gali b?ti naudinga. ? Organizuokite ir skatinkite ?vairias dalyvi? diskusijas, kurios leist? aptarti galimus elgesio ar nuostat? poky?i? scenarijus. ? Teiraukit?s grup?s ir paai?kinkite dalyviams, kur galima gauti pagalbos. ? Grup?s dalyviams sukelkite ?vairi? emocij? – tiek teigiam?, tiek neigiam?. Aptarkite, analizuokite jas kartu su grupe. Susiekite jas su galimais b?simais poky?iais. Taip jos taps motyvacijos mokytis (keistis) ?altiniu. Skatinkite dalyvius apm?styti, kaip jie jaust?si ?vykus poky?iams. ? U?si?mim? metu sudarykite s?lygas atsirasti s?km?s atvejams. Rekomenduojame dalyviams pateikti tokias u?duotis, kuri? rezultatas b?t? teigiamas – dalyviai turi jausti, kad jie gali tai atlikti. Pirma nes?km? gali demotyvuoti eiti toliau. Patirta s?km? gali paskatinti pakartoti j? savo aplinkoje. ? Leiskite dalyviams suplanuoti, kokioje savo veikloje ir kaip jie gal?t? pritaikyti naujai ?gytas ?inias ir ?g?d?ius arba kaip jiems gali praversti naujas po?i?ris. ? Suteikite galimyb? patiems dalyviams suformuluoti ?sipareigojimus sau, k? ir kaip jie nor?t? ir ketina daryti kitaip. ? Galite panaudoti atvirus klausimus, kurie paskatint? dalyvius apsvarstyti nauj? ?g?d?i? pritaikymo galimybes. Pavyzd?iui, kaip suprasite, kad s?kmingai pritaik?te ?iuos naujus ?g?d?ius; ko jums reikia, kad tai pritaikytum?te, ir pan. Daryti patiems Suaugusieji mokosi darydami, t. y. veikdami. Tod?l jiems neu?tenka tik teorini? ?ini? ar modeli?. Jiems svarbu suprasti, kaip tos ?inios ar modeliai gali b?ti prakti?kai panaudojami, jie turi prakti?kai tai i?bandyti. Ne veltui ra?ydami ?? tekst? kiekvienos pastraipos pabaigoje pateik?me patarim?, kaip ?iuos aspektus galite pritaikyti prakti?kai. O galb?t j?s net praleidote ?i? ?vadin? dal? laikydami j? nereikalinga teorija ir nukeliavote tiesiai prie darbo su grupe technik?. Nes norite daryti. Kaip savo knygoje „Training the Active Training Way“ teigia Melas Silbermanas, neu?tenka konsultantui tik, pasakyti ar parodyti. B?tina suteikti kiek galima daugiau galimybi? dalyviams patiems pabandyti, savo j?gomis daryti visk? nuo prad?i? iki pabaigos – be instrukcij?, nurodym? ar i?orin?s pagalbos. Toks veiksmas turi b?ti ?sis?monintas ir atliekamas laisva valia. Suaugusieji nem?gsta b?ti mokomi (ver?iami daryti). Jie labiau link? mokytis(daryti) patys. Kaip tai pritaikyti: ? Naudokite specialius pratimus, u?duotis ir simuliuokite situacijas, kuriose dalyviai patys turi nuspr?sti, kaip elgtis ir k? daryti. ? Suteikite galimyb? savaranki?kai patiems atlikti ?vairias veiklas. Tuomet suteikite konstruktyv? gr??tam?j? ry?? ir leiskite dar kart? pabandyti. ? Viena i? efektyvi? technik?, kuri gali b?ti naudojama u?baigiant program?, tai papra?yti grup?s dalyvi? parengti trump? (5 min.) prane?im? apie vien? i? dalyk?, kuri? buvo mokoma ar ties kuriais buvo dirbama. Taip pad?site dalyviams patiems savo j?gomis apibendrinti ir susisteminti savo tobul?jimo rezultatus. Mokymosi aplinka Suaugusi?j? mokymuisi labai svarbi yra aplinka. Suaugusieji geriau mokosi neformalioje aplinkoje. Formali aplinka gali trukdyti atsipalaiduoti ir ?sitraukti, o d?l to gali nukent?ti ir mokymosi rezultatai. Kitas svarbus dalykas – mokymosi aplinka turi b?ti saugi. Aplinka, kurioje vyksta mokymasis, turi kelti pasitik?jim?, turite pasitik?ti ?alia esan?iais ?mon?mis, jog ?ie nesiims i?ankstini? vertinim?, kritikavimo ar cini?ko replikavimo. Kiekvienam yra svarbu jausti ir ?inoti, kad gali laisvai dalytis mintimis. Visi nori b?ti i?klausyti, o ne sukritikuoti. Labai da?nai girdime u?sakov? klausim?: Ar su grupe gali dalyvauti j? vadovas? M?s? atsakymas priklauso nuo vieno paprasto dalyko – nuo to, kaip ?? vadov? grup? priims. Jei grup?s dalyviai manys, kad bus vertinami ir kritikuojami, paprastai papra?ome vadov? susilaikyti nuo dalyvavimo. Jei vadovas ?sitrauks kaip lygiavertis grup?s narys ir bus atviras viskam, kas vyksta, tuomet jo dalyvavimas sukurs daugiau vert?s ir grupei, ir jam pa?iam. Kaip tai pritaikyti: ? Skatinkite dalyvius palaikyti vieniems kitus ir patys juos palaikykite. ? Steb?kite grup?s procesus ir laiku pa?alinkite kylan?ius trikd?ius. I? anksto susitarkite visiems priimtinas taisykles, kaip darbuosit?s. Pavyzd?iui, kaip spr?site sunkesnes situacijas, kaip ?tvirtinsite tai, ko mokot?s, kaip diskutuosite, kas dalyvaus ir kita. ? B?kite pasireng? apsaugoti grup? nuo jos pa?ios. Pavyzd?iui, valdykite nekonstruktyvias kalbas, u?kirskite keli? cini?koms replikoms ir pan. ? Organizuokite tokias veiklas, kad grup?s dalyviai tur?t? galimyb? pad?ti mokytis kitiems. Pavyzd?iui, teikti vieni kitiems gr??tam?j? ry??, dalytis savo patirtimi, patarimais ir pan. Gr??tamasis ry?ys Visi norime ?inoti, kaip mums sekasi tobul?ti. Da?niausiai laukiame ir tikim?s, kad ka?kas, pa?velg?s i? ?ono, mus ?vertins – pagirs ar patars. Konsultanto u?davinys yra pasteb?ti bet kok? besimokan?iojo progres?, jo pastangas, energij?, skiriam? laik? bei d?mes? ir suteikti jam gr??tam?j? ry??. Taip konsultantas gali sustiprinti ?io ?mogaus pasitik?jim? ir pasitenkinim? savimi bei mokymosi rezultatais. O tai savo ruo?tu padidina motyvacij? ir nusiteikim? mokytis toliau. Da?nu atveju tai net padidins mokymosi apimtis ir temp?. Taip pat reik?t? atkreipti d?mes? ? tai, kad grup?s dalyviai labai skirtingai suvokia tobul?jimo proces? ir jo rezultatus. Tai, kas vieniems gali atrodyti kaip visai nereik?minga, kitiems gali b?ti didelis pasiekimas. Kartais aptardami mokymosi rezultatus vieni dalyviai ?vardija, kad per u?si?mimus gauna labai daug, kiti pamini vos vien? kit? dalyk?. Tod?l mokydami atkreipkite d?mes? ? bet kok? grup?s mokymosi progres?. Jei pastebite net ma?iausi? poslink?, ?vardykite j?. Atminkite, kad grup?s dalyviai labai jautriai reaguoja ? tai, kaip j?s vertinate j? darb?. Kartais u?si?mim? pabaigoje dalyviai teiraujasi: Na, kaip mes atrodome, palyginti su kitais? Toks klausimas nuskamba ne ?iaip sau. Grei?iausiai dalyviai nesijau?ia pakankamai ?vertinti, kad ir kiek kart? ?iandien gyr?te juos u? pasiekimus. Darykite tai s?moningai ir pelnytai. Kaip tai pritaikyti: ? Sudarykite s?lygas grupei pa?iai ?vertinti savo mokymosi progres? ir rezultatus. Pavyzd?iui, tam galima naudoti sav?s ar savo ?ini? vertinimo klausimynus, suteikti galimyb? ma?esn?se grup?se aptarti kiekvieno grup?s dalyvio rezultatus. ? Pagirkite, ?vertinkite dalyvi? pastangas ir rezultatus. I? anksto pagalvokite, kaip t? padarysite. B?kite konstruktyv?s – negirkite bet ko u? bet k? ir bet kaip. Giriamas ?mogus turi jausti pagyrimo vert? – ?inoti, u? k? yra minimas geruoju. ? Skatinkite dalyvius pasid?iaugti tobul?jimo rezultatais ir d?iaukit?s kartu su jais. Neskub?kite pasibaigus u?si?mimui palikti auditorijos. Galb?t vienas ar kitas ?mogus nor?s ?iek tiek pasi?neku?iuoti, o tai gera proga kur? nors paskatinti asmeni?kai. Turiniui svarbi forma Suaugusi?j? mokymuisi yra svarbi mokymo metod? ?vairov?. Skirtingiems ?mon?ms reikalingi skirtingi informacijos perdavimo ir pri?mimo b?dai, t. y. skirtingi mokymo metodai. Naudokite kelet? skirting? metod?, taip besimokantieji gal?s atrasti ir pasinaudoti b?tent tuo, kuris jiems bus priimtiniausias. Ko gero, niekada nesudarysite tokios programos, kad j?s? naudojami metodai tenkint? visus dalyvaujan?ius. Nesikrimskite, tai neb?tinai yra j?s? kalt?. J?s dirbate su gyvais ?mon?mis, kurie turi ?vairi? ir neb?tinai jums ?inom? poreiki?. Geriausia, k? galite padaryti, tai pasitelkti ne atskirus metodus, bet pagalvoti, kaip sudarysite j? ?vairov? ir tarpusavio darn?. Pavyzd?iui, ?alia ?prast? darbo su grupe b?d? labai rekomenduojame naudoti garso ir vaizdo priemones, taip pat interaktyvias u?duotis, kurios suteiks galimyb? dalyviams labiau ?sitraukti ? mokymosi proces?. Kaip tai pritaikyti: ? Sudarydami program? jos formai skirkite ne ma?iau d?mesio negu turiniui. ?mon?s da?niau ?simena, kaip tai vyko, negu kas vyko. ? Nor?dami iliustruoti tai, kas svarbiausia, naudokite ne tik kalb?, bet ir ?vairius vaizdus. Tai gali b?ti nuotraukos, grafikai, kitokie pie?iniai ar net special?s daiktai. ? Daug vert?s gali sukurti ?vair?s simuliaciniai ?aidimai, interaktyv?s prane?imai, pasiskirstymas vaidmenimis, gyvos diskusijos, debatai ir kitokie ?traukiantys metodai. Informacijos pri?mimo b?dai Svarbu ?inias pateikti taip, kad kiekvienas besimokantysis gal?t? jas suprasti jam priimtiniausiu b?du. Informacija priimama trimis b?dais: ? vaizdu; ? garsu; ? fiziniu potyriu (pavyzd?iui, prisilietimu, uosle, skoniu). Nuo to, kaip informacija mums pateikiama, priklauso ir mokymosi efektyvumas. Geriausiai mokomasi tuomet, kai ?mogus turi galimyb? informacij? gauti ir priimti jam tinkamiausiu b?du. Pagal tai, koks b?das kiekvienam ?mogui yra priimtiniausias, visus ?mones galima suskirstyti ? tris grupes: vizualus, audialus ir kinestetikus. Vizualai Vizualai geriausiai priima ir ?simena informacij?, pateikiam? vaizdu. ?mon?s, kurie link? informacij? priimti ir mokytis regimuoju b?du, m?gsta mokytis ra?ydami ir skaitydami. Jiems yra svarbu, jog informacijos ?altinis b?t? vaizdinis: tekstas, paveikslas, grafikas, diagrama ir pan. Tokie ?mon?s gali ?siminti, i?mokti ir suprasti vaizdin? informacij?, pavyzd?iui, tekst?, vaizdus. Jie prisimena, kas buvo u?ra?yta ar pavaizduota netgi tada, kai jau nebemato to vaizdo. Jiems patinka u?sira?yti pagrindines mintis, pastabas, nurodymus. Vizualai geriau i?laiko d?mes?, jeigu gali matyti svarbiausius dalykus, kuri? mokosi. Kaip tinkamai tai panaudoti? ? Rengdami mokymo med?iag? ir prane?imus naudokite grafikus, diagramas, vaizdinius, tekst? ar kitas pana?ias priemones. ? Pateikite apibr??imus tekstu ar vaizdu, leiskite dalyviams patiems pie?ti ir kurti ?vairius planus (veiksm?, proces?, eigos, mokymosi ir pan.). ? Suteikite galimyb? dalyviams susipa?inti su dalijam?ja med?iaga, leiskite jiems j? per?velgti. Palikite pakankamai laisvos vietos u?ra?ams. ? Siekdami atkreipti d?mes? ? norimus dalykus, u?ra?ykite pagrindinius klausimus, programos turin?, eig? ar kitus svarbius dalykus, kad visi gal?t? nuolat juos matyti. ? Nuolat akcentuokite ir raginkite grup?s narius u?sira?yti svarbiausius dalykus. ? Naudokite ?vairias spalvas ir formas. Tegu vaizdiniai b?na spalvoti, tekstas papildytas paveiksl?liais, grafikais, nuotraukomis ir kitais vaizdais. Audialai ?mon?s, kurie geriausiai priima ir ?simena informacij? pateikiam? garsu, vadinami audialais. Tokie ?mon?s informacij? geriausiai priima klausydami, jie link? kalb?tis su savimi, judina l?pas ir skaito garsiai. Tokiems ?mon?ms gali b?ti sunku priimti informacij?, kuri pateikiama ra?tu ar vaizdu. Geresni? mokymosi rezultat? jie pasiekia, kai informacijos ?altinis yra garsinis. Pavyzd?iui, tokiems ?mon?ms svarbu sudaryti galimyb? aptarti klausimus su kolega. Taip pat ne ma?iau svarbu, kaip med?iag? pristato pats konsultantas. Audialams svarbus kalbos tempas, tonas ir strukt?ra. Kaip tinkamai tai panaudoti? ? Nauj? informacij? prad?kite d?styti nuo trumpo paai?kinimo apie tai, k? ketinate pasakyti ir kaip viskas vyks. Apibendrindami trumpai paai?kinkite, k?, d?stydami program?, dar?te ir k? dar? grup?. Sau taikykite tok? princip?: a) pasakyk, k? jiems ketini pasakyti, b) pasakyk tai c) pakartok, k? jiems k? tik pasakei. ? Sudarykite s?lygas diskusijoms, aptarimui. Naudokite „girdimas“ u?duotis. Leiskite dalyviams klausyti, klausti ir kalb?ti. ? Klauskite dalyvi?, k? jie suprato ar i?moko, kas jiems liko neai?ku. Leiskite jiems patiems garsiai pasakyti savo mintis. Taip jie geriau jas supras. ? Nevenkite dialog?, pokalbi?, pasikartojan?i? tem?. Kinestetikai ?mon?s, kurie geriausiai informacij? priima ir ?simena veikdami, vadinami kinestetikais. Kinestetikai informacij? geriausiai priima per lyt?jim? ir judes?. Tokie ?mon?s yra link? greitai prarasti d?mes?, jeigu n?ra i?orini? stimul? ar jud?jimo arba j? yra per ma?ai. Klausydamiesi paskaitos ar seminaro, jie gali nor?ti ra?ytis vien tam, kad jud?t? ranka. Skaitydami jie i? prad?i? per?velgia turim? med?iag?, o tik tada susikoncentruoja ties detal?mis. Da?niausiai jie naudoja ?vairius skirting? spalv? ra?iklius. Jie lengvai prisimena ?vykius ir gali puikiai papasakoti konkre?ius jausmus, poj??ius. Mokymosi procese jiems svarbus yra veiksmas, judesys ir fizinis kontaktas. Jie gerai ?simena informacij?, jeigu ji susijusi su tikrais fiziniais daiktais, pavyzd?iui, atliekant eksperimentus ar demonstracijas. Kaip tinkamai tai panaudoti? ? Naudokite u?duotis, kurios leis mokym? dalyviams jud?ti. ? Naudokite ?vairius daiktus ir leiskite muzik?, jei tai netrukdo kitiems. Muzikos garsai ar kontaktas su fiziniais daiktais (pavyzd?iui, lie?iant daiktus, mokom?sias priemones ir t. t.) gali sukelti tam tikr? poj??i?, d?l kuri? jie imliau priims informacij?. ? Leiskite dalyviams patiems perteikti informacij? jiems priimtinais b?dais, kuriems reik?t? judesio (pavyzd?iui, perra?ymas ant dideli? lap?, situacij? vaidinimas ir pan.). ? Galite naudoti ?vairias kvapnias priemones, skirtingas med?iagas, pavyzd?iui, metal?, med?, plastik? ir pan. Kod?l tai svarbu? Da?niausiai vienas kuris informacijos pri?mimo b?das yra vyraujantis, toks, kuris kiekvienam ?mogui yra tinkamiausias. Kiekvienam konsultantui, dirban?iam su auditorija, svarbu suprasti ?iuos skirtingus informacijos pri?mimo b?dus ir juos tinkamai panaudoti. Neapsigaukite – jeigu j?s pats geriausiai informacij? priimate vaizdu, tai dar nerei?kia, kad ir kiti t? pa?i? informacij? geriausiai priims tokia forma, kuri jums atrodo tinkamiausia. Tarkime, konsultantui, kuris yra audialas (taigi informacij? geriausiai priima ir ?simena garsu) reikia pristatyti finansin? organizacijos pad?t?. Jeigu toks prane??jas nesupras, kad kitiems ?mon?ms yra svarbiau pamatyti, o ne tik i?girsti, jis darys klaid? skaitydamas prane?im? – visus skai?ius, faktus ir argumentus pateikdamas tik ?od?iu (garsu). ?inoma, tikriausiai prie? u?si?mimus netirsite, koks informacijos pri?mimo tipas yra b?dingas j?s? grupei. Tod?l mes patariame pateikti informacij? visais trimis b?dais, kuriuos jau apra??me: garsu, vaizdu, judesiu ir fiziniu kontaktu. Derinkite juos tarpusavyje ir steb?kite grup?s reakcijas. Pavyzd?iui, t? pa?i? informacij? galite papasakoti surimav? ?od?ius, parink? special? paveiksl?l? ar j? pateik? tik tuomet, kai visi dalyviai pers?da nuo k?d?i? ant ?em?s. ?ongliruokite ?iais b?dais, keiskite juos vienas kitu. Mokymosi stiliai Peteris Honey ir Alanas Mumfordas i?pl?tojo D. Kolbo mokymosi cikl? (Honey ir Mumford, 1989). Atsi?velgdami ? tai, koks mokymosi stilius b?dingas, jie i?skyr? keturis ?moni? tipus: a) Aktyvisto, b) M?stytojo, c) Teoretiko, d) Pragmatiko. Anot autori?, kiekvienam ?mogui b?dingi du ar vienas labiau i?reik?ti mokymosi stiliai. Jie pasi?l? klausimyn?, pagal kur? ?mogus gali nusistatyti, kuris jo mokymosi stilius vyrauja. Toliau apib?diname kiekvien? ?moni? tip? pagal j? mokymosi stili? ir pateikiame praktini? ??valg? apie tai, kokiose situacijose kiekvieno stiliaus atstovai gali mokytis geriausiai ir kada mokytis jiems yra sunkiausia. Aktyvistai Aktyvistams patinka dalyvauti ir veikti, t. y. daryti. Jie da?niausiai b?na dr?s?s, aktyv?s ir noriai ?sitraukia ? praktin? veikl?. ?ie ?mon?s m?gaujasi pa?iu veikimu, ta?iau naujos veiklos jiems gana greitai pabosta. Aktyvistai paprastai pirmiau atlieka veiksm?, o tik paskui galvoja, ko i? to galima i?mokti. Jei ?ie ?mon?s mokyt?si va?iuoti dvira?iu, jie pirmiau pabandyt? va?iuoti. Grei?iausiai jie nei?laikyt? pusiausvyros ir nukrist?, ta?iau toks yra j? mokymosi b?das. Aktyvistai geriausiai mokosi tuomet, kai: ? turi galimyb? tiesiogiai aktyviai dalyvauti; ? kartu su kitais dalyvauja vaidmen? ?aidimuose, simuliacijose, atlieka ?vairias u?duotis; ? veda diskusijas; ? susiduria su rimtomis problemomis, kurias reikia i?spr?sti, t. y. kai b?na pa?iame veiksmo ir ?vyki? centre. Aktyvistai mokosi pras?iau, kai: ? klauso teorini? paskait? ar informacijos pateikimo ?od?iu; ? patys ra?o, skaito ar apm?sto; ? analizuoja ir vertina duomenis ar informacij?; ? turi vadovautis tiksliomis instrukcijomis; ? turi dirbti individualiai. M?stytojai Reflektyv?s, ? m?stym? link? asmenys visk? m?gsta steb?ti i? ?ono, i? kitos perspektyvos. Jie renka ir analizuoja ?vairius duomenis, kad prie? darydami i?vadas, gal?t? ?iuos duomenis apsvarstyti. Savo nuomon? jie pateikia tik tada, kai gerai apgalvoja vis? turim? informacij?. Nor?dami i?mokti va?iuoti dvira?iu, ?ie ?mon?s grei?iausiai nor?t? perskaityti visk?, kas susij? su dvira?iais. Pirmiausia jie ie?kot? dvira?io instrukcijos ir, tik j? kruop??iai i?studijav?, imt?si bandyti minti pedalus. M?stytojai geriausiai mokosi tuomet, kai: ? stebi kitus ir aplink vykstan?ius procesus; ? vertina, analizuoja ir apibendrina tai, kas ?vyko ir ko i?moko; ? n?ra grie?t? darbo atlikimo termin?. M?stytojai mokosi pras?iau, kai: ? yra ?traukti ? greit? veikl?, patys aktyviai dalyvauja ir b?na lyderiais; ? atlieka u?duotis, kurioms neskiriamas pasiruo?imo laikas; ? yra spaud?iami termin? ir suvar?yti tiksli? nurodym?. Teoretikai Teoretikai sistemingai jungia informacij? ir jau turimus, ?inomus modelius bei sistemas, integruoja naujas ?inias ? esamas. Informacij? jie link? analizuoti tam tikrais etapais. Jiems labai svarbi login? seka, racionalumas ir tarpusavio susietumas. Teoretikai da?nai b?na analiti?ki ir yra link? ?vykius ir informacij? vertinti objektyviai, atsiribodami nuo emocij? ir subjektyvumo. Jei teoretikas nor?t? i?mokti va?iuoti dvira?iu, gali b?ti, kad jis net nes?st? ant dvira?io. Toks ?mogus galvot? apie va?iavimo dvira?iu prasm?. Teoretikai geriausiai mokosi tuomet, kai: ? turi panaudoti savo ?g?d?ius spr?sdami kompleksines u?duotis; ? yra ai?kus u?duoties tikslas; ? susiduria su ?domiomis s?vokomis, modeliais ir id?jomis; ? dalykus analizuoja ir vertina sistemi?kai, strukt?ri?kai ir ie?ko s?saj? tarp skirting? dalyk?. Teoretikai mokosi pras?iau, kai: ? turi ?sitraukti ? situacijas, kuriose vyrauja emocijos; ? n?ra ai?kus mokym? ar u?duo?i? tikslas ir strukt?ra; ? u?duotys ir veikla n?ra susieta su teorijomis, modeliais ar bendrais principais; ? jie yra tarp labai skirting? ?moni?. Pragmatikai Pragmatikai yra link? i?bandyti ?vairius dalykus. Jie siekia i?mokti nauj? dalyk?, kuriuos gal?t? tiesiogiai pritaikyti savo kasdien?je veikloje. Jiems nepatinka ilgos teorin?s diskusijos, analiz?s ir argumentai. Jiems reikia to, k? jie gal?t? prakti?kai pritaikyti. Visa kita jiems neaktualu ir ne?domu. Kad i?mokt? va?iuoti dvira?iu, pragmatikai susirast? ger? pavyzd? arba apsilankyt? trumpuose kursuose: De?imt ?ingsni?, kaip i?mokti va?iuoti dvira?iu. Pragmatikai geriausiai mokosi tuomet, kai: ? ai?kiai supranta s?sajas tarp mokymosi dalyk? ir realaus j? panaudojimo savo kasdien?je veikloje; ? gali prakti?kai i?bandyti naujus dalykus ir gauti gr??tam?j? ry??; ? labai ai?kiai suvokia tiesiogin? mokymosi rezultat? naud?; ? mato ger? pavyzd?, kaip reik?t? daryti. Pragmatikai mokosi pras?iau, kai: ? n?ra ai?kios mokymosi rezultat? naudos ir praktinio pritaikymo; ? n?ra ai?ki? gairi? ar nurodym?, kaip ir k? daryti, ar galimybi? pabandyti pritaikyti; ? mokymasis yra tik teorinis ir n?ra susietas su tikromis, praktin?mis situacijomis. Kad gal?tum?te prisitaikyti prie kit? ?moni? mokymosi stiliaus, turite ?inoti, koks yra j?s? pa?i? mokymosi stilius. Taip atversite sau daugiau galimybi? mokytis ir nepadarysite klaid? mokydami kitus ?mones. Pavyzd?iui, jei j?s geriau i?mokstate veikdami, gali b?ti, kad ? savo program? ?trauksite u?duo?i?, kurioms atlikti reikia daugiau veiksmo. Nenustebkite, jei u?si?mim? pabaigoje kas nors pasakys jums, kad pasigedo u?duo?i? aptarimo, o keli ?mon?s net jaut?si prastai, nes per prievart? buvo skatinami ?sitraukti ? jiems ne?prastas veiklas. J?s? u?duotis sudaryti toki? program?, kad ji atitikt? skirtingus mokymosi stilius turin?i? ?moni? poreikius. Tai galima pasiekti naudojant skirtingus metodus, pavyzd?iui, derinti pateikiam? teorin? med?iag? ir praktines u?duotis. Sudarydami program? turite skirti laiko ir individualiam apm?stymui, ir bendram veikimui kartu. Geriausias mokym? dalyvi? komplimentas, kurio tur?tum?te siekti, b?t? toks: teorin? med?iaga ir praktin?s u?duotys puikiai der?jo; buvo ?domu ir dalyvauti, ir steb?ti, kaip dalyvauja kiti; u?teko laiko ir diskusijoms, ir praktikai. Prad?ti ten, kur jie yra Mokymosi proces? galime iliustruoti kaip d?lion?s rinkim?. Paprastai rinkdami d?lion? pasirenkame viet?, nuo kurios norime prad?ti. Tuomet ie?kome t? detali?, kurios yra labiausiai pana?ios ? tas, kurias jau esame rad? ir sujung?. Ie?kodami reikaling? d?lion?s daleli?, kit? visai nepastebime ar ignoruojame. Pavyzd?iui, jeigu ie?kome dangaus spalvos detali?, kitos – ?ol?s, mi?ko ar ?em?s – detal?s mums bus nesvarbios. Praleisime jas ir ie?kosime toliau to, k? galime prid?ti prie jau turimo dangaus gabal?lio. Taigi m?s? paie?ka priklausys nuo susitelkimo vietos. Mokymosi procesas yra labai pana?us. Kiekvieno ?mogaus susitelkimo vieta yra skirtinga. Visi dalyviai tuo pa?iu momentu gali ie?koti skirting? detali?. ?sivaizduokime toki? situacij?, kai kas nors jums si?lo atkreipti d?mes? ir primygtinai ?vairiais b?dais bando parodyti, kaip svarbu yra pamatyti skirtingus ?alios spalvos atspalvius, ?alios spalvos intensyvumo kitim? ir pan. Bet juk j?s ie?kote dangaus spalvos detali?! Ir jums kol kas visai ner?pi ?alia. Lygiai taip pat gali nutikti ir mokantis. Konsultanto akcentuojami, jo manymu, svarb?s dalykai gali b?ti visai ne tai, ko besimokantis asmuo ?iuo metu ie?ko. Tad konsultanto u?duotis – pirmiausia i?tirti, ties kuria „d?lion?s“ vieta susitelk? kiekvienas grup?s dalyvis. Atradus dalyvi? susitelkimo vietas grupei galima pasi?lyti reikalingiausias detales Конец ознакомительного фрагмента. Текст предоставлен ООО «ЛитРес». Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию (https://www.litres.ru/mindaugas-grajauskas/d-mesio-grup-praktiniai-darbo-su-grupe-b-dai-ir-technikos/?lfrom=688855901) на ЛитРес. Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.