Smegen? jungiklis: kelias i? depresijos

Smegen? jungiklis: kelias i? depresijos Arline B. Curtiss Nauja kognityvi proto elgsenos pratim? sistema, kuri remiasi neurologiniais tyrmais ir smegen? kartografija. Jeigu j?s ar jums brangs ?mogus ken?ia nuo depresijos, min?i? kaitymas gali b?ti tas dalykas, kuris pad?s visam laikui jos atsikratyti. J?s negalite tiesiog i?traukti sav?s i? depresijos gniau?t?. J? sukelia sutrikusi chemini? med?iag? pusiausvyra smegenyse. Bet min?i? kaitymas padeda! Tai paprasta m?stymo pratim? sistema, sukurta remiantis neurologiniais tyrimais ir smegen? kartografija. Pasitelkus ?i? min?i? nukreipimo technik?, mintis, jog jus yra ap?musi depresija, galite perkelti ? kit? smegen? dal?. Vaist? ir psichoterapijos poveikio gali tekti laukti savaites ar net m?nesius. Min?i? kaitymas veikia akimirksniu. Kai depresin?s mintys i? emocin?s smegen? dalies laikinai persikelia ? m?stan?i?j? smegen? dal?, kurioje niekada neb?na depresijos, atsiranda galimyb? greitai atsikratyti ?ios ligos. Arline Curtiss – licencijuota kognityvaus elgesio terapeut?. Jos darbai spausdinti garsiausiuose JAV periodikos leidiniuose, ji para?iusi daug knyg?, tarp kuri? – „Depresija yra pasirinkimas: laim?ti kov? nevartojant vaist?“ ir apdovanojim? pelniusios knygos vaikams „Me?k? kompanijoje“ bei „Diev? vaikai“. Arline B. Curtiss Smegen? jungiklis: kelias i? depresijos Man nesuvokiama, jog galima ?inoti, kaip gydyti depresij?, nesuprantant, kad m?stan?iojoje smegen? dalyje yra ma?a sritis, vadinama „depresijos jausmus gaudan?ios stoties faktoriumi“. A? tai vadinu depresijos receptori? centru.     A. D. Curtiss Atsiliepimai apie A. B. Curtiss knyg? „Depresija yra pasirinkimas“ …apib?dina depresijos prie?astis… kas tai yra, kaip ji veikia mus ir kaip mes galime j? suvaldyti…     Newbookreviews.com …ar galite atsikratyti neigiamos nuotaikos? Taip… kovokite kaitydami mintis.     ?urnalas „Self“ Nuostabi knyga. Labai rekomenduojame.     The Electric Bookstore …mes tiesiogine prasme kaitome mintis – i? vienos smegen? dalies pereiname ? kit?…     Chicago Tribune NIEKADA nei?girsite protingesni? argument? ?ia tema.     Zoloft skelbim? lenta I?tr?k? i? depresijos tarsi atgimstame naujame, ?viesesniame pasaulyje…     ?urnalas „Human resource“ …dvylika met? ken?iau sunki? depresij?… pra?jo treji metai nuo tada, kai perskai?iau knyg? „Depresija yra pasirinkimas“… A? pasveikau nuo depresijos.     Daliah. Rainone, Amazon.com A? visa tai patyriau – vaistai, vaistai, vaistai, daugiau vaist?, terapija, vaistai, dar daugiau terapijos, grupin? terapija, knygos, vaistai ir dar vaistai. Po trisde?imties met?, praleist? depresijoje, ?i knyga PAD?JO.     Skaitytojas S. F., Amazon.com Nuostabus b?das apie depresij? galvoti kitaip…     Robertas P. Tema, Amazon.com …paskutinis mano vis? gyvenim? trukusios depresijos gydytojas… ?i knyga suteik? man j?g?… Daugiau joki? table?i? po ma?daug keturiasde?imt penkeri? met? su vaistais… A? tokia d?kinga.     Barbara L. …reikalauja tam tikro atkaklumo ir pastang?… Bet verta.     Adamas Swartzas, Amazon.com Puiki metodika depresijai gydyti v?lyvame am?iuje.     Elmera Kelley, gerontolog? ?i? knyg? skiriu savo vyrui Ray’ui, kuris suteikia man gyvenimo pilnatv? Pad?ka Nor??iau pad?koti visiems, kurie met? metus mane skatino para?yti ?i? knyg?, o ypa? tiems, kurie skyr? savo brang? laik? ir pad?jo j? patikrinti ir redaguoti. Man labai pasisek?, kad tarp j? buvo ne tik profesional?s ra?ytojai ir redaktoriai, bet ir medicinos sesel?, vienas ar du psichiatrai, psichoterapeutas, gerontolog?, biologas, biologinio gr??tamojo ry?io specialistas, mokslininkas, vadybos konsultantas bei ?mogi?k?j? i?tekli? specialist?. Jie ne tik pad?jo taisyti spausdinimo klaidas, bet ir buvo ne?kainojami pagalbininkai, kurie steb?jo, kad neprad??iau ra?yti „ne ? tem?“, kai ra?iau apie sritis, apie kurias jie nusimano. Pavyzd?iui, jeigu nesate mokslininkas, galb?t tik galvojate, kad ?inote, kas yra ?em?s trauka. Taigi dar kart? labai a?i? mano vyrui Ray, mano motinai Bert Berman; s?nums Deane Ford ir Wolf Curtiss; dukroms Demming Forsythe ir Sunday Arvidson; mar?ioms Paula Curtiss ir Shelli Curtiss; tetai Lucy Baukney; broliui Lewis; brolien?ms Judy Berman ir Jeanne Cramer; svainiui Ed Curtiss; s?n?nams Harlan Cramer ir Tomui Cramer; pusseser?ms Debi ir Hunter Moss bei Barbara Foster, kurios visuomet buvo energingiausia palaikymo komanda. Taip pat a?i? draugams ir kolegoms u? j? dom?jim?si knyga bei param? ir patarimus: Tom Szasz, Judith Hand, Bob Holt, Bob Goodman, Barbara Villasenor, Barry Friedman, Donna Erickson, Judy Levine, Pete Johnson, Terry ir Lynn Badger, Sofia Shafquat, Steve Psomas, Marian Psomas, Bobbi Janikas, Pat Pangburn, Helen Lee Fletcher, Carmen Torrent, Wanda Belmont, Anne Janda, Karen ir Cole Black, Olga Seibert, Sue Flannery, Jeff ir Maria Edwards, Sandy McVey, Kelsey McVey, Elizabeth Tovsrud, Loretta Strang, Nat Lehrman, Tom Nolan, Bob Brady, John Winston Bush, Mera Kelly, Sally Lee Hunter, Jack Levis, Bob ir Susan Fisher, Walt ir Linnea Notton, Judy ir Taylor Hines, Nick Wright, Ward ir Vera Wright, Jon ir Cris Fleming, Pete Engels, Bonnie Robinson, Nira Brand, Mim Rutz, Pete ir Betty Demming, Rosie ir Bob Stubbs, Bun ir Bill Wood, Ashley Jansen, Ursula Sweeney, Marianne ir Dave Forward, Jake ir Jane Jacobsen, Jim ir Mary Jacobsen, Dave ir CeeCee Wainwright ir R. Lee Hammett. Pirmas skyrius K? turite ?inoti apie depresij? Kai ?inosite depresijos poveik?, ji nebegal?s j?s? nusitempti ? kapus. Vien? kart? depresija galutinai mane parklupd?. Tai buvo viso gyvenimo kova, ir a? j? laim?jau. Taigi galite ir j?s! Daugelis ?moni?, trok?tan?i? ?veikti depresij?, nori ?inoti du dalykus: kaip nutraukti ?ias kan?ias ir ar tai ?manoma be vaist?? Atsakymas ? taip. Visos kan?ios, ?skaitant depresij?, gali ir turi b?ti suprantamos ne tik kaip paprasta smegen? patologija, bet ir kaip tam tikras sveik? smegen? funkcij? sutrikimas. Turb?t ?i? knyg? atsivert?te d?l to, kad j?s pats arba jums artimas ?mogus grumiasi su depresija. Pasirinkote teisingai. A? esu pripa?inta psichoterapeut?, naudojanti kognityvin? elgesio terapij?[1 - Kognityvin?s elgesio terapijos terminas vartojamas psichoterapijos priemon?ms, kuri? tikslas – kei?iant m?stysen? suma?inti psichologin? stres?, apib?dinti. (?ia ir toliau – red. past.)], ir atestuota hipnotizuotoja. Prie? atidarydama privat? kabinet?, septynerius metus dirbau moter? paramos centre. Vienas svarbiausi? dalyk? mano gyvenime nutiko einant trisde?imtuosius metus ? man buvo diagnozuota maniakin? depresija (kaip ir t??iui bei broliui). Dabar tai vadinama bipoliniu sutrikimu[2 - Bipolinis sutrikimas – tai sutrikimas, kuriam b?dingi pasikartojantys manijos ir depresijos epizodai.], bet a? teikiu pirmenyb? pirminiam apibr??imui, nes jis daug vaizdingesnis. Nors dabar ir esu laiminga, bet beveik trisde?imt met? tokia nesijau?iau. Chroni?ka depresija gadino man gyvenim? ir beveik sugriov? santuok?. Bet per paskutiniuosius penkiolika met? depresija mane vargino taip retai, kad prad?jau j? laikyti daugiau sielos mokytoja nei prie?u. Ta?iau depresija vis dar mane u?klumpa. Tiek laiko praleidau jos gniau?tuose, kad toks elgsenos modelis jau beveik ?aug?s ? mano smegenis. Kai tik jis suaktyv?ja, nesvarbu d?l kokios prie?asties, a? per kelias minutes i? to i?sivaduoju. Nereikia dien?, savai?i? ar m?nesi? kaip anks?iau. Depresija nebetrukdo man gyventi pilnavert? gyvenim?, nes jau ?inau, kaip elgtis jai u?klupus. Depresija gali u?klupti kiekvien? Visi?kai normal?s ?mon?s gali jausti nerim?, juos gali apimti depresija ar panikos priepuoliai. ?ie poj??iai u?klumpa arba netik?tai, arba jie gali b?ti nuolatiniai j?s? palydovai savaites, m?nesius ar net metus. Skausmas gali b?ti toks nepakeliamas, kad kai kurie ?mon?s net ima svarstyti galimyb? pasitraukti i? gyvenimo, kad tik i?tr?kt? i? to skausmo gniau?t?. Kartais depresija u?klumpa, kai i? pa?i?ros viskas klostosi gerai ir n?ra jokios ai?kios staiga atsiradusio nepasitenkinimo prie?asties. B?na atvej?, kad depresija ir problemos taip susimai?o, jog mes manome ken?iantys d?l r?pes?i?, o i? tikr?j? mus kankina depresija. Simptomai savaime greitai tikrai nei?nyks. Depresija neabejotinai yra ciklin?, bet nereikia tik?tis, kad d?l to ji i?nyks savaime. Naujoji kognityvin? elgesio terapija, vadinama min?i? kaitymu, paremta principais, padedan?iais i?sivaduoti i? depresijos b?tent d?l ciklin?s jos prigimties. Depresija yra lyg gyvenimas skausmo kambaryje, ir j?s galite i?mokti i?eiti i? jo. Ne?manoma i?traukti sav?s i? gilios depresijos, nes skausm? sukelia cheminis sutrikimas. Bet, pasitelk? ?i? min?i? nukreipimo terapij?, suvokim? apie jus ap?musi? depresij? galite perkelti ? kit? smegen? dal?. Taip atgausite ir chemin? pusiausvyr?. Perjungus smegenis akimirksniu susidorojama su fiziniu depresijos sukeliamu skausmu. Tuo tarpu kognityvin? elgesio terapija ir psichoterapija to negali padaryti. Vaist? poveikio gali tekti laukti savaites ar net m?nesius. Norint i?mokti kaityti mintis, nereik?s daug laiko. Depresijos u?klupti ?mon?s ?ino, kaip greitai ji gali palau?ti. Bet dabar yra procesas, galintis gana greitai i?vaduoti i? depresijos. Pats laikas! Iki ?iol depresija milijonams ?moni? buvo nei?sprend?iama problema. Du skirtingi po?i?riai ? depresij? Prie visos ?ios painiavos dar reik?t? prid?ti, kad per pastaruosius kelerius metus po?i?ris ? depresij? tapo dvejopas. Psichoterapeutai pagal tai pasiskirst? ? dvi grupes. Tiems, kas bando laikytis aukso vidurio ir vis dar tikisi saugaus bei tikrai veiksmingo gydymo, i? tikr?j? lieka ma?ai vilties pasveikti. Kyla klausimas: kas turi nuspr?sti, kai gydytoj? nuomon?s i?siskiria? Juk tuo metu kai kurie ligoniai jau balansuoja ant gyvenimo ir mirties ribos. Pagal vien? po?i?r? depresija yra asmenyb?s sutrikimas, arba psichologin? m?s? galvose t?nanti problema. ?ios teorijos ?alinink? si?lomi sprendimai da?niausiai yra neai?k?s, atsitiktiniai ir nekonkret?s. Taip pat, remiantis ?ia teorija, ?mogui si?loma vertinti ger?sias savo savybes ir b?ti d?kingam u? tai, k? turi, mokytis i?laikyti emocin? savitvard?, teigiamai m?styti, i?mokti priimti ne tik gerus, bet ir blogus dalykus, susiplanuoti malonumus visai savaitei, prad?ti b?gioti, savanori?kai pad?ti tiems, kam ma?iau pasisek?, susitaikyti su skausmu ? taip neva jis i?nyks savaime. Kito po?i?rio ?alininkai teigia prie?ingai: depresija, be jokios abejon?s, n?ra tik m?s? galvose. Remiantis ?ia teorija, depresija yra nepagydoma, geneti?kai paveldima protin? liga, kurios visi?kai negalima valdyti. Si?loma psichoterapija ir vis? likus? gyvenim? vartoti vaistus. ?ie skirtingi po?i?riai suk?l? sunkum? ne tik sergantiems depresija, bet ir profesionalams, kurie stengiasi jiems pagelb?ti. Remdamiesi sveiku protu tur?tume atsiriboti nuo ?ito psichoterapeut? karo. Yra geresnis b?das kovoti su liga! „Depresijos receptori? centras“ Turime suprasti, kad depresija yra daugiau nei tik psichologinis simptom? rei?kinys (ge?taltas[3 - Vientisas psichinis darinys.]). Depresijos gydymas neturi b?ti pavir?utini?kas. Su depresija reikia kovoti pasitelkiant neurologin? gydym?, nes depresija yra biocheminis procesas. Tai suderinama su abiem po?i?riais, tad galima s?kmingai i?spr?sti abiej? grupi? i?keltas problemas. Kalifornijos ?eimos santyki? paramos centre ?ia tema buvau surengusi kelet? seminar?. Juose daugiausia dalyvavo studentai, patar?jai, psichologai, kuri? darbas ? pad?ti ?mon?ms i?bristi i? emocini? nes?kmi?. ? savo paskaitas ?traukiau psichologinius jausm? sudedam?j? dali? paai?kinimus – kaip mes jau?iame, kad jau?iame? Aptariau proces?, kurio metu i? emocijas valdan?ios smegen? dalies (po?ievio) signalai keliauja auk?tyn, kur juos atpa??sta m?stan?ioji smegen? dalis (?iev?). Procesas vyksta ?mogui dar nepajutus jokio skausmo ir nei?gyvenus jokios emocijos. Man nesuvokiama, kad galima ?inoti, kaip gydyti depresij?, nesuprantant, jog m?stan?ioje smegen? dalyje yra ma?a sritis, vadinama „depresijos receptori? centru“. Nors did?i?j? dal? auditorijos sudar? profesionalai, paklausus, ar jie yra gird?j? apie ?? nervin? skausmo suvokimo proces?, sal?je nepakilo n? viena ranka. ?inoma, tai labai ne?ymus rei?kinys, vykstantis u? m?s? supratimo ribos, bet b?tent ?is momentinis procesas paai?kina, kod?l depresija yra ciklin?. O tai ?inoti labai svarbu. Depresija, kaip ir visi cikliniai rei?kiniai, pasiekusi tam tikr? rib?, baigiasi bet kuriuo atveju. Tad kod?l gi patiems nepaspartinus ?io proceso? B?tent toks ir yra min?i? kaitymo tikslas. Kart? pa?in? skausmo suvokimo proces? smegen? ?iev?je, galime tuo pasinaudoti, nor?dami greitai i?bristi i? depresijos. Tada ji praeina daug grei?iau, nei trukt? paprastai. Galite taip ?gusti perjungin?ti smegenis, kad depresija nebebus did?iausias j?s? gyvenimo r?pestis. Depresijos ?manoma atsikratyti vos tik jai ap?mus. Pirmiausia jums reikia suprasti, kaip veikia smegenys Min?i? kaitymas n?ra stebuklingas vaistas. Jums reik?s ?iek tiek pasistengti, kol suprasite, kaip vyksta ?is procesas. Kaip cukralige sergantys ?mon?s gali suvaldyti lig? ?iek tiek pakeisdami mityb? ir sportuodami, taip ir sergantieji depresija gali apversti gyvenim? auk?tyn kojomis, keisdami ?prast? savo m?stym?. Jeigu nesupratote ?io sakinio – nesijaudinkite. Perskai?ius pirmuosius skyrius, viskas tur?t? tapti ai?ku. Norint suprasti min?i? kaitymo proces?, reik?s susipa?inti su smegen? veikimo pagrindais, kuriuos rasite pirmuosiuose knygos skyriuose. Nei?sig?skite. Net a?tuntokas gali suprasti tai, k? jums reikia ?inoti apie smegenis. Pasisteng? tapsite protingesni ir ramesni. Perprat? ?i? informacij?, gal?site pasinaudoti naujausiais tyrimais, kurie rodo, kad depresija, nerimas ir net obsesinis kompulsinis sindromas[4 - Pasikartojan?ios, ?kyrios mintys.] gali b?ti pa?alinti pakeitus vien? ar du m?stymo b?dus. I?mok? slegian?ias mintis pakeisti naudingomis, laikui b?gant tai gal?site daryti automati?kai. Pla?iau apie tai ? tolesniuose knygos skyriuose. Pati b?dama psichoterapeut?, a? de?imtme?ius ken?iau ilgus depresijos priepuolius, kurie mano gyvenim? pavert? nykiu ir monotoni?ku. Daugiau to nebebus! Stengiausi pad?ti i?tr?kti i? sielvarto tiems, kas ateidavo ? mano paramos centr?, tad pasitelkdavau min?i? kaitym?, kuris remiasi naujausiais neurologijos ir smegen? kartografijos laim?jimais. ?is procesas pad?jo man i?tr?kti i? kamuojan?ios chroni?kos depresijos, manijos, nerimo ir panikos priepuoli?, su kuriais taip ilgai kovojau. Galite u?b?gti depresijai u? aki? Savo tyrimo i?vadas s?kmingai prista?iau Nacionalinei kognityvinio elgesio psichoterapeut? tarybai, o v?liau ved?iau seminarus profesional? organizacijoms ir holistin?ms sveikatos mokykloms. ?ios technikos dabar mokosi t?kstan?iai ?moni?. Min?i? kaitymas ? labai greitas procesas. Kai depresin?s mintys i? emocin?s smegen? dalies (po?ievio) laikinai persikelia ? m?stan?i?j? smegen? dal? (?iev?), kurioje niekada neb?na depresijos, galima greitai atsikratyti ?ios ligos. Taip perjungus smegenis ?manoma greitai susidoroti su stresu, nerimu, kurie atsiranda m?stan?iosios smegen? dalies jausm? receptori? srityje. ?is procesas leid?ia s?moningai perkelti smegen? veikl? i? po?ievio, kuriame visada t?no depresija, ? ?iev?, kur depresijai n?ra vietos. J?s galite i?mokti tai padaryti. Min?i? kaitymas pad?s, jeigu jus kamuoja bet kurios r??ies pasikartojanti depresija ar nerimas, jeigu jau?iat?s ?iek tiek atitr?k?s nuo realyb?s ir per daug prisl?gtas, kad gal?tum?te gyventi pilnavert? gyvenim? ir juo m?gautis. Arba jeigu sav?s klausiate: „Ar dar kada nors b?siu tikrai laimingas?“ Min?i? kaitymas grei?iau atkuria sutrikdyt? m?stym? N?ra abejoni?, kad depresija ar kitas rimtas emocinis sutrikimas gali laikinai sutrikdyti m?stym?. Staiga mus apima stresas, tampame sunerim? arba prisl?gti ir negalime blaiviai m?styti. Susidaro ?sp?dis, kad m?s? protas aptemsta, o normalus m?stymas i?sijungia. Tam yra svari prie?astis. Emocin? smegen? dalis ? visos sistemos branduolys. Aplink ?? branduol? ilgainiui i?sivyst? kitos smegen? dalys. Taigi emocin? smegen? dal? galime prilyginti pirminiam instinktui; o m?s? genuose u?koduota automati?kai juo vadovautis. Kart? „i? pauk??io skryd?io“ pamat?, kaip veikia visa sistema, tapsite apdairesni, bus lengviau ne?kli?ti ? depresijos gniau?tus. I?vengsite emocini? trukd?i? ir v?l pasikliausite m?stan?i?ja smegen? dalimi. Pagrindinis knygos tikslas ir yra ?ito i?mokyti. Depresija yra tikra, galime j? pajausti, nuskenavus smegenis ? pamatyti, i?matuoti prarastomis gyvenimo akimirkomis, i?reik?ti chemi?kai, biologi?kai ir neurologi?kai, patikrinti fizi?kai ir psichologi?kai. O dabar, laimei, galime j? sustabdyti pasitelk? min?i? kaitym?. Antras skyrius Yra b?das i?tr?kti i? kankinim? kambario Da?niausiai sud?tingiausios problemos sprend?iamos paprastai. Kartais protas nublo?kia mane ? kankinim? kambar?, kuris vis dar egzistuoja giliai pas?mon?je. A? sk?stu tamsoje, grimztu vis gilyn. U? sav?s i?girstu, kaip bjauriai spragteli rakinama spyna. Baim? apima vis? k?n?. N?ra joki? pro?vais?i? i?vengti ?io skausmo. A? ?kalinta, sutrikusi! Kas gali man pad?ti? Pagalba neprieinama, esu netekusi vilties. Agonija! Baisi kan?ia! Negaliu pak?sti skausmo. Bet tada man topteli! Ki?en?je turiu rakt?, kuris pad?s i?tr?kti i? ?ios siaubingos vietos. Tai yra min?i? kaitymas. Neprivalau ?ia pasilikti, galiu tu?tuojau i?silaisvinti. ?inoma, negal?jau to padaryti pa?ioje prad?ioje, taip kaip j?s ar jums brang?s ?mon?s to negali padaryti dabar. Bet u?tikrinu jus, jog kiekvienas gali to i?mokti. Ie?kojau b?d?, kaip i?tr?kti i? depresijos Man, jaunai moteriai, sek?si daugelyje gyvenimo sri?i?. Taigi negal?jau suprasti, kod?l mane taip da?nai u?liedavo toks sekinantis bevilti?kumo jausmas, kad per dienas nepaj?gdavau i?sirop?ti i? lovos. Valand? valandas verkdavau, o apsupta mylin?i? nami?ki? vis tiek jausdavausi vieni?a. ?mon?s, kuri? niekada nekankino depresija ir kurie mano, kad jos galima atsikratyti spragtel?jus pir?tais, net ne?sivaizduoja, kokia tai nepakeliama kan?ia. Apsilankiau pas daugel? gydytoj? ? tik?jausi rasti geriausi? sprendim?. Galiausiai lioviausi vaik??ioti pas psichoterapeutus ir pati tapau viena i? j?. Gr??au mokytis ? auk?t?j? mokykl?. Ten pagaliau supratau, kas man buvo negerai. Visi?kai ne?inojau, kaip veikia mano smegenys ir nerv? sistema. Paslaptis ta, kad jeigu m?s? smegenys veikia blogai, vadinasi, patys to nesuprasdami, liep?me joms blogai jaustis. Mes tiesiog nesuprantame, kaip tas nelemtas daiktas (smegenys) veikia. Jei ne?inome, kaip veikia prietaisas, o spaudome bet kokius mygtukus, galime visi?kai j? sugadinti. Taip yra ir su smegenimis. Neteisingai elgdamiesi galime sutrikdyti j? veikl?, sukelti chemin? sutrikim?. Nepad?s tai, apie k? net nenutuokiame Tur?dami ?iek tiek patirties, galime paspausti tinkamus mygtukus. Bet jei esame gilioje depresijoje ir neturime tam tikr? ?ini?, negal?sime pa?velgti giliai ? savo vid?, i? tamsaus urvo i?vaduoti ?irdies. A? per daug laiko praleidau ?iame baisiame urve. Nors kartais ir v?l b?nu ten nublok?ta, bet i?mokau kiek ?manoma sutrumpinti ?iuos vizitus. Daugiau nebeu?sib?nu tame skausmingame min?i? chaose. Kaip man tai pavyksta? A? tiksliai ?inau, kaip smegenys sukuria depresij?, tad puikiai i?manau, kaip j? sustabdyti. Depresinis skausmas – tai vienintelis skausmas, kur? dar ilgai atsimename. Jis ne tik i?lieka atmintyje, bet ir pasikartoja daug kart?. Tai ka?kiek pana?u ? pirmin? potrauminio streso sindrom?. Fizinis skausmas, psichologin? baim?, menkaverti?kumo jausmas ir neviltis ? visi ?ie dalykai tarpusavyje susij?. Jie ?sikuria m?s? nerv? dariniuose ir pradeda savaranki?k? gyvenim?, rodos, visi?kai nepriklausant? nuo m?s? valios. Sakau rodos tod?l, kad da?niausiai mes n? nepastebime, kaip tuo metu nukreipiame d?mes? nuo valios. Atkreipiame d?mes? tik ? slogias mintis. Ta?iau galime i?mokti elgtis kitaip. Atsakymas – naujas m?stymo b?das Geriausia strategija kovojant su ?ia klastinga liga – i?mokti u?b?gti depresijai u? aki?. Kadangi depresijos sukeliamas skausmas yra pasikartojantis ir nekintantis, galime nujausti tai, kas ?vyks, ir i? anksto pakoreguoti savo elges?. Tokiu b?du galite nuolat miklinti prot? ir atremti bet koki? depresij?. Kad ir kokia galinga ji b?t?, ilgainiui suprasite, jog tai tik senas, negyvas sindromas, nesugebantis sukurti nieko nauja. Bet j?s galite ? pasitelkdami min?i? kaitym?. Min?i? kaitymas leid?ia atsiriboti nuo slegian?ios nervin?s strukt?ros ir sukurti nauj?. Taip tarsi nutiesiamas tiltas ? protinius j?s? geb?jimus. Beveik akimirksniu galite gr??ti ? normal? gyvenim?. Tai, kad valios pastangomis ?manoma sukurti nauj? nervin? strukt?ra, jums gali pasirodyti nauja. Bet b?tent tai darome ?gij? ?? nauj? geb?jim?, kuris pama?u tampa ?pro?iu. Dabar suvokiu, kad depresija man?s nekamuodavo d?l to, kad sirgau. Depresija kankindavo tod?l, kad buvau neteisi. Depresija, pasitelkusi did?iul? baim? ir fizines kan?ias, labai lengvai suklaidina ir priver?ia tik?ti, kad nebegalime nieko padaryti. M?s? b?sena tampa pana?i ? l?t? mirt?. Negalime susikaupti. Dalykai, kuriais anks?iau m?gaudavom?s, dabar atrodo beprasmiai. Tikime, kad praradome geb?jim? jausti, m?styti ir m?gautis taip, kaip anks?iau. Tai netiesa. N? viena m?s? nepaprastai sud?tingo proto dalel? nedingsta d?l nuotaik? kaitos. Kaip tik atvirk??iai: ?siplieskia ir pranyksta m?s? nuotaikos. Protas i?lieka visi?kai sveikas – su visu savo k?rybi?kumu, intelektu, geb?jimu tobul?ti. Ir netgi apimti gilios depresijos akimirksniu galime pa?adinti visus savo proto geb?jimus. ?iuo sunkiu momentu tiesiog turime i?mokti tinkamai elgtis. Nei?tr?kstame i? depresijos, nes esame i?mok? klaidingai reaguoti I?sivaduoti i? depresijos galima i?mokti, ir ?? ?g?d? turi milijonai ?moni? visame pasaulyje. Grei?iausiai tuos geb?jimus ir min?i? technik? jie ?gijo jau vaikyst?je ir apie tai net nenutuokia. Tik daugelis j? yra ?sitikin?, kad niekada nesusirgs depresija „kaip kiti ?mon?s“. Tuo tarpu milijonai ?moni?, kuriuos kamuoja depresija, neturi ?i? paprast?, bet labai svarbi? ?g?d?i?. Suaugusiam ?mogui, norin?iam i?lavinti ?iuos ?g?d?ius, reikia ?iek tiek pakeisti m?stymo ?pro?ius. Prireiks nema?ai s?moning? proto pastang?. Bet nesijaudinkite ? pratimai tikrai nesud?tingi. Jie pad?s suprasti skirtum? tarp atsakomyb?s savo protui ir atsakomyb?s u? savo prot?. Atsakomyb? savo protui galime palyginti su atsakomybe t?vams, mokytojams ar vir?ininkui. Turime jiems paklusti ir daryti tai, kas liepiama. Ir visai nesvarbu, kad mums tai gali atrodyti kvaila. Lygiai taip pat yra su protu. Kai esame atsakingi protui, galvojame, kad turime sutikti su bet kokiu li?desiu, neviltimi ar nerimu, kur? nerv? l?stel?s sukelia smegenyse. U?uot tai dar?, galime i?mokti patys b?ti atsakingi u? savo prot?. Galime i?mokyti neuronus m?styti ne mums ?alinga, o naudinga linkme. Ne?manoma atsikratyti depresijos pasitelkus tik vilt? ir pasitenkinimo jausm?. M?s? smegenys tokiu b?du neveikia. Depresija yra biocheminis rei?kinys, taigi ir sprendimas turi b?ti biocheminis. Bet tai neb?tinai rei?kia, kad depresija i?gydoma tik vaistais. Depresija netenka galios Pasitelkus min?i? kaitym? bevilti?kas sielvartas, kuris kadaise u??m? didel? mano gyvenimo dal?, nebegali man?s valdyti. Dabar depresij? ?sivaizduoju toki?, kokia ji yra, ? tai laikina proto strukt?ra, kuri? sukelia cheminis smegen? sutrikimas. ?inau, kaip jos greitai atsikratyti naudojant tas pa?ias priemones, kurios j? ir suk?l?. Man prireik? keleri? met?, kol visi?kai i?lavinau ?? ?g?d?. Jis i?ugdomas kartojant. A? galiu jus to i?mokyti. Min?i? kaitymas gali b?ti naudojamas kartu su j?s? jau pasitelktais depresijos gydymo metodais. Tai neturi jokio ?alutinio poveikio. Min?i? kaitymas gali i?traukti i? bet kokio depresijos tarpsnio. Reikia imtis skubi? veiksm?, norint suardyti t? biochemin? sutrikim?, kuris ir sukelia skausm?. Norint perjungti smegenis, jums nereikia b?ti psichoterapeutu ar tur?ti ypating? gabum?. J?s, kaip ir a? kadaise, galite b?ti tik sutrik?s ir i?sigand?s ?mogus, prarad?s vilt? dar kada nors d?iaugtis gyvenimu. U?tikrinu ? galite v?l b?ti laimingas! Tai gali padaryti kiekvienas Kartais mano kritikai pareik?davo: „Na taip, tu gali i?tr?kti i? depresijos, nes esi psichoterapeut?.“ Atsakydavau: galb?t reikia specialiai pasiruo?ti norint i?nagrin?ti ir susisteminti informacij?, kuri v?liau b?t? panaudota darbo procese. Bet kai procesas jau sukurtas, juo gali pasinaudoti kiekvienas. ?iuo at?vilgiu min?i? kaitymas yra lyg ?aidimas ?a?k?mis. Galb?t reikia speciali? ?ini? norint j? sukurti, bet kai tai jau padaryta, net vaikas gali i?mokti ?io ?aidimo. Apie pirm?j? savo kelion? i? depresijos papasakojau knygoje Depresija yra pasirinkimas: laim?ti kov? be vaist?. ?i knyga labiau filosofin?, trumpa autobiografija apie tai, kaip i?sivadavau i? maniakin?s depresijos be ?prasto ir visuotinai priimtino gydymo vaistais. Tiesa, pavadinim? sugalvojo leid?ja. A? knyg? b??iau pavadinusi Moteris, kuri savo prot? i?keit? ? ?ali? varl?. „?alia varle“ pavadinau pirm?j? ka?kada i?bandyt? min?i? kaitymo pratim?. Min?i? kaitymas ir tiesioginis m?stymas pad?jo t?kstan?iams ?moni?, kurie perskait? pirm?j? mano knyg? ir apsilank? mano puslapyje www.depressionisachoice.com. Min?i? kaitymas yra specifinis tiesioginio m?stymo b?das. Vienas vyras elektroniniu pa?tu prisipa?ino: „Prie? susipa?indamas su tiesioginiu m?stymu, niekada iki galo nesupratau proto pilnatv?s, meditacijos, nesuvokiau, k? rei?kia i? tikr?j? gyventi DABAR.“ Kitas para??: „Geriausias dalykas, kur? i?mokau skaitydamas j?s? knyg?, – supratau savo s?moningum?.“ Psichologijos profesorius Dr. Al Infande pagyr?: „Depresija yra pasirinkimas ? viena i? geriausi? mano skaityt? knyg? apie depresij?. Ir a? tikrai taip galvoju! J?s? knyga, kitaip nei kiti mano skaityti veikalai, pad?jo suprasti tikr?j? depresijos esm?.“ Kod?l para?iau antr?j? knyg?? Didel? dalis ankstesniosios mano knygos skaitytoj? man?, kad protini? pratim? knyga b?t? labai naudingas autobiografijos priedas. Taip pat nuolat gaunu lai?k? i? ?moni?, kuriems ??tb?t reikia knygos, kurioje ?ingsnis po ?ingsnio b?t? apra?yta, kaip jiems patiems ar jiems brangiems ?mon?ms i?tr?kti i? depresijos gniau?t?. M?s? dvide?imt trej? met? dukrai diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Gydytojai teigia, kad liga nepagydoma ir ji vis? likus? gyvenim? tur?s lankytis pas psichoterapeut? bei vartoti vaistus. Nebe?inome, k? daryti. Galiausiai atradome j?s? interneto puslap?. Viskas, k? jame si?lote, prie?tarauja tam, k? daro m?s? dukra. Ji turi nedarbingumo lapel?, taigi neina ? darb?. Neu?siima jokia naudinga veikla, visi?kai nesimank?tina. Turi begal? laiko susigyventi su j? u?klupusia depresija, ir, kaip matome, jai vis blogiau. Ji labai egocentri?ka, o psichoterapijos seansai vis nukelia j? ? praeit?, ver?ia galvoti apie tai, k? i?gyveno anks?iau, o ne apie tai, k? gal?t? padaryti ?iandien. Ar gal?tum?te rekomenduoti m?s? apylink?se gyvenant? psichoterapeut?, kuris praktikuot? tiesioginio m?stymo metod?? Manome, kad jis turi prasm?s, ir tai suteik? mums truput?l? vilties. Be depresijos Kai man pirm? kart? diagnozavo depresij?, buvau u?tikrinta, jog nepadariau nieko, kas sukelt? t? bevilti?k? nusivylim?, kuris periodi?kai paguldydavo mane ant men?i?. Taip pat galvojau, kad niekaip negaliu to pakeisti. Dabar jau ?inau daugiau. Kai depresija smogia, paimu vald?i? ? savo rankas. Ne siaut?jan?ios emocijos, o a? pati esu atsakinga u? save. ?inoma, norint tai padaryti labai pravartu ?inoti, kaip veikia smegenys. Visi depresija sergantys ?mon?s galvoja, kad j? smegenyse sutrikusi serotonino[5 - Smegenyse sintetinamas hormonas, reguliuojantis psichinius procesus: nuotaik?, mieg?, seksualum?, apetit? ir kt.] apykaita. Tiesa. Bet daug svarbesn? problema yra m?s? m?stymas apie savo jausmus. Did?i?j? dal? skausmo sukelia tai, k? mes darome ir apie k? m?stome, o juk visada galime daryti kitk? ir m?styti apie k? nors kit?. Did?iausias r?pestis yra tas, kad apimti streso esame link? perd?tai reaguoti ? savo jausmus. Depresija yra labiau geometrin?, o ne aritmetin? progresija. Tai reakcija ? stres?, kur? sukelia reakcija ? stres?, o j? sukelia reakcija ? stres?… ir taip iki begalyb?s. Kiekvienas ?ingsnis lemia vis didesn? chemin? nestabilum?, o kartu ? intensyvesn? skausm?. Depresija pranyksta prad?jus save vertinti Depresija yra tam tikra vieta smegenyse, kurioje atsiduriame mes patys. Ta?iau neprivalome ten pasilikti. Ten patenkame tod?l, kad pasirenkame tam tikr? m?stymo b?d?, kuris ir sukelia chemin? sutrikim?. Sakydama, kad depresija yra m?stymo problema, neturiu omenyje, jog ?is siaubingas jausmas yra ?sivaizduojamas. Anaiptol! Tai tiesiog chemin?s m?s? k?no savyb?s. Tai fizi?kai taip nepakeliama, kad kai kurie ?mon?s net galvoja apie savi?udyb? arba jau yra band? pasitraukti i? gyvenimo. Deja, tokia auka b?t? beprasm?. Yra geresn? i?eitis. Jeigu anks?iau b??iau ?inojusi tai, k? ?inau dabar, mano gyvenimas b?t? buv?s daug geresnis. Ta?iau tada neb??iau tapusi psichoterapeute, ir galb?t mano gyvenime taip pat tr?kt? gilesn?s prasm?s. Tikriausiai geriau i?k?sti ir nugal?ti tam tikras negandas, nei niekada nepatirti kan?ios. ?inoma, be asmenin?s patirties kovojant su depresija neb??iau gal?jusi para?yti ?ios knygos. Min?i? kaitymas yra veiksmingas sergant bet kokia depresijos forma. Depresijos esm? n?ra kiekyb? ? tai kokybin?, nerim? kelianti b?sena. Daugelis ?moni? apie depresij? galvoja kaip apie nuotaik?, bet, anot neurolog?, j? sukelia nervinis m?stymo b?das. Taigi netgi tie ?mon?s, kuriuos kamuoja labai gili depresija, gali pasveikti lygiai taip pat, kaip ir tie, kuri? atvejis daug ?velnesnis. Kai pakei?iate m?stymo b?d?, kuris suk?l? depresij?, nebekankina cheminis sutrikimas, neviltis, kad ir kokia gili b?t?, dingsta. Pirmiausia turite i?mokti biologijos pagrind? Kituose skyriuose aptarsiu vis? jums reikaling? informacij? apie tai, kaip veikia smegenys, tiksliau, dvi pagrindin?s j? dalys; kaip pereinate nuo vienos minties prie kitos; kokie yra du skirtingi m?stymo b?dai (i? kuri? vienas sukelia depresij?); koks psichologin?s gynybos sistemos vaidmuo; kokie cheminiai viso to padariniai. Tai b?tina norint suprasti proto mank?tos pratimus, kuriuos pateiksiu v?liau. Visi ?ie pratimai labai lengvi, juos gali atlikti kiekvienas. Nereikia jokio pasiruo?imo ar i?ankstini? ?ini? – u?teks to, k? perskaitysite ?ia. Pratimai skatina ger? savijaut? ir ramyb?s jausm?. Juos darant bent jau nekankins kalt?s jausmas d?l to, kad sergate depresija. Tai, kad nusprend?te ka?k? padaryti d?l sav?s, d?l savo sveikatos, jau gali b?ti radikalaus jausm? poky?io prad?ia. ?ie pratimai skirti ne tik pradedantiesiems, bet ir susipa?inusiems su naujuoju ?mogi?k?j? galimybi? ugdymu, neurolingvistiniu programavimu ir pripa?inimo bei ?sipareigojim? terapija. ?ia ir jie suras daug naujovi?. Taip pat ?ie pratimai puikiai tinka vaikams. Kaip mes duodame vaikams ?aisl?, kad jie i?mokt? skirti spalvas, pajust? atstum?, pusiausvyr?, taip pasitelk? ?iuos pratimus ?mon?s i?moks m?stan?i?ja smegen? dalimi nuraminti emocin? dal?. Pratimai moko atsipalaiduoti, kad b?tum?te ram?s J?s negalite sukelti tam tikros (fenomenaliosios) smegen? b?kl?s vien tik ka?k? ?inodami ar ka?ko nor?dami, sukurdami kokias nors i?orines gyvenimo aplinkybes. Nors atrodo, kad tai ir tur?t? b?ti pirmasis ?ingsnis. Daugelis ?moni? galvoja, kad laim? sukelia ne j? m?stymas, o kitos aplinkyb?s. Bet tai netiesa. Loterijos laim?tojai, kurie b?t? pra?uv?, jei ne likimo deiv?, retai jau?iasi gerai. O normal?s ?mon?s, priblok?ti staigios tragedijos, nepaisant skausming? netek?i? v?l gali susigr??inti vidin? d?iaugsm?. M?s? nuotaik? nelemia besikei?iantis likimas ? jos yra nusistov?jusios d?l sen? m?stymo ?pro?i?. Kaip sakoma, „nuod?m?s kaina yra mirtis“. ?pro?io kaina ? dar didesnis ?protis. Kok? gyvenim? gyvename, tokiu tampame ?mogumi. Kad vietoj depresinio atsirast? ramesnis m?stymas, pasitelkdami pratimus turime pakeisti smegen? darb?. Lygiai taip pat, kaip, nor?dami pasiekti reikiam? fizin? form?, laviname silpn? k?n?. Jeigu lavinsite raumenis, jie taps stipr?s. Jeigu lavinsite mint?, ji taps dominuojanti. Smegenys visada vadovaujasi da?niausiai naudojama ir vyraujan?ia mintimi. Deja, daug met? sirgdami depresija, daugelis i? m?s? leidome neigiam? min?i? dariniams u?imti pirmaujan?ias pozicijas. O paskui stebim?s, kod?l depresija mus taip lengvai „u?kabina“. Svarstome, kod?l esame nelaimingi. Dominuojan?ias mintis reikia keisti ramiai. Tai daryti galite labai lengvai, nes pratimai yra trumpi ir paprasti, kai kurie trunka ma?iau nei 30 sekund?i?. ?inoti n?ra daryti Protiniai pratimai labai svarb?s. Neu?siauginsime stipri? raumen? vien ?inodami, kaip kilnoti svarmenis. Turime i? tikr?j? juos kilnoti. Negrosime gitara ar pianinu, nei?moksime spausdinti tiesiog ?inodami, kad vienas pir?tas turi daryti t?, o kitas ? an?. B?tina praktikuotis, kol smegenyse fizi?kai susiformuos nervin? strukt?ra. Norint i?tr?kti i? depresijos, pratim? reikia mokytis taip pat, kaip ir groti pianinu. Neu?tenka vien tik protu suvokti id?j?. J?s turite j? patirti darydami protin? arba fizin? veiksm?, kuris naudojamoje smegen? dalyje palikt? ?ym?. Nesijaudinkite, jeigu depresinis j?s? m?stymo b?das jau paliko gilias ?ymes, nes jau seniai sergate depresija. Lavindami naujus m?stymo b?dus galite suformuoti naujus smegen? vingius, kuriuose nebebus senosios depresijos. Min?i? kaitymo pratimai Min?i? kaitymo pratimai yra veiksminga pirmoji pagalba nuo depresijos ar streso. Galite juos daryti kankinami nerimo, baim?s ar kalt?s jausmo; kai grimztate giliai ? nevilt?, negalite nei dirbti, nei miegoti. Yra dar keletas tiesioginio m?stymo pratim?, kurie paruo? j?s? smegenis m?stymo poky?iams, pad?siantiems gyventi be streso ir nerimo. Protas kiekvien? dien? turi pad?ti m?styti, i?gyventi. Kiekviena k?no dalis turi b?ti tinkamai pri?i?rima, kad gal?t? gerai atlikti savo funkcijas. Taip ir protas turi b?ti pamaitintas, nuramintas, pails?j?s ir stiprus, kad gal?t? tinkamai sureaguoti, kai mes ? j? kreipsim?s. Kartais kan?ia yra b?tina norint i?saugoti ?mogi?kum?. Ta?iau per didel? kan?ia gali nuo jo ir atskirti. Pereiti nuo neigiamo prie teigiamo, nuo kan?i? prie tikrojo gyvenimo n?ra lengva. Tikriausiai jau band?te tai padaryti. Nepraraskite vilties ? ?i knyga nurodys teising? keli?. Tre?ias skyrius ?mogaus smegenys Galime i?mokyti smegenis m?styti taip, kaip mes norime, arba leisti joms ?traukti mus ? depresij?. Pirmiausia turite atsikratyti ?pro?io visaip save pravard?iuoti! Turite nusiklijuoti nuo kaktos smerkian?ias etiketes apie savo proto b?sen?, kurias ilg? laik? klijavote, ir liautis gilintis ? savo prot?. Kitiems ?mon?ms taip pat neleiskite klijuoti jums etike?i?. Problema yra ta, kad j?s negalite liautis dar? ka?k?, ko net nesuvokiate dar?. Prad?kite steb?ti save. Galb?t nesupratote, kad vadinate save ?vairiausiais vardais, ta?iau nusprend?s paklausyti sav?s i? ?alies tikrai i?girstum?te. Kaip jau gal?jome pasimokyti i? nugal?jusi?j? v???, pralaim?tojo m?stymas ir dr?s? atimantys ligos pavadinimai tikrai nepadeda geriau jaustis. V??iu sergantys ?mon?s, kurie apie save galvoja tik kaip apie ligonius, sveiksta kur kas l??iau u? tuos, kurie sau nuolat primena: „a? sveikstu“, „a? jau?iuosi geriau“. Tikslas yra ne sulaukti diagnoz?s – „depresija“, bet pasveikti. Grei?iausias b?das susirgti depresija yra nuolat sau kartoti, kad ja sergate! Naujausi tyrimai rodo tai, k? jau de?imtme?ius mums ?rodin?ja holistin?s medicinos[6 - Holistin? medicina gydo ne ligos simptomus, o visas ?mogaus sistemas.] ?alininkai, ? tarp k?no ir proto yra labai gilus ry?ys. K?nas tiki kiekvienu ?od?iu, kur? sau sakote. Galvokite, kad sergate, ir i? tikr?j? susirgsite. Galvokite apie depresij? ir ja susirgsite. Tikriausiai jau anks?iau esate gird?j? apie visus ?iuos k?no ir proto ry?ius. Ankstesn? pastraipa atrodo akivaizdi. ?ia ir gl?di visa problema. Yra daug ties?, kurios atrodo savaime suprantamos, ta?iau kai esame nepakankamai atid?s, tiesiog jas pamir?tame. Niekas negali j? u?patentuoti, i?galvoti arba bandyti i? j? u?sidirbti. Taigi kas lieps jomis vadovautis? Depresijos gydymo s?ra?e ?ios visiems ?inomos tiesos pasitaiko retai. Akivaizd?ioms tiesoms suteikiama taip ma?ai reik?m?s, kad kartais jos gali nebeb?ti akivaizd?ios tik d?l to, kad mums neb?ra tokios svarbios. Viena svarbiausi? visiems ?inom? ties? ? turime liautis galvoj?, kad esame prisl?gti, ir visiems laikams pamir?ti t? nenauding? mint?. Kaip tai padaryti? ?tai labai lengvas pratimas. Galite pagalvoti, kad jis beprasmis. Bet tai n?ra taip kvaila, kaip vadinti save ?vairiais menkinan?iais vardais. Ir neleiskite paprastumui j?s? suklaidinti. Labai sunku padaryti net papras?iausi? protin? pratim?, jeigu tiesioginis m?stymas ir tikslingai pasirinktos mintys jums yra nauja. Jeigu tai paprasta, dar nerei?kia, kad lengva. Kai mus slegia depresija, susitaikyti su ja yra tas pats, kaip ir galvoti, jog sergate v??iu. Bet tai visi?kai nepagerina situacijos. Mes galime i?mokti liautis taip m?st?. ?is nedidelis pratimas gali suma?inti t? did?iul? skausm?, kur? da?niausiai sukelia depresija. Pratimas, pad?siantis atsikratyti menkinan?i? etike?i? I?sirinkite kok? nors beprasm? ?od?, pavyzd?iui, „valio valio“, „lialialia“ arba koki? nors fraz? i? vaiki?ko eil?ra?tuko, tarkim, „au au, ?unys loja jau!“ Kaskart, kai pagausite save sakant „a? prisl?gtas“, „mane v?l kamuoja manija ir depresija“, „a? nelaimingas“ arba vadinsite save kitais depresij? sukelian?iais epitetais, nedelsdami juos pakeiskite vienu i? pasirinkt? ?od?i? ar fraze i? eil?ra?tuko. I? prad?i? gali skamb?ti labai keistai. „A? prisl?gtas“. „Lialialia“. „A? prisl?gtas“. „Lialialia“. „A? prisl?gtas“. „Lialialia“. Bet nepasiduokite: ilgainiui i? ?pro?io galvosite „lialialia“ ir tai pakeis sen?j? ?prot? visaip save vadinti. „Lialialia“ ar bet kokia fraz? yra neutrali mintis, tod?l netur?s tokio kenksmingo emocinio ir biocheminio poveikio smegenims. Bet kuriuo metu galite liautis galvoj? apie ?ias nereik?mingas frazes, jeigu jau?iate, kad j? viet? nori u?imti produktyvesn?s mintys. Bet kai v?l kyla noras save pravard?iuoti, griaunan?i? mint? pakeiskite nes?moninga, siekdami sukurti min?i? lavin? (kam?t?), kuria gal?tum?te apsaugoti savo mintis ar k?n? ir nukreipti d?mes? nuo neigiam? emocij?. Pirm? kart? i?band?ius ?is pratimas gali pasirodyti niekam tik?s. Taigi kamuos ne tik depresija ir be perstojo kartojamos nereik?mingos fraz?s, bet dar ir pasitenkinim? teikianti prana?yst?: „tai visi?kai nepadeda“. ?i? neigiam? mint? ignoruokite lygiai taip pat, kaip ignoruojate slegian?ias mintis, ir vis? d?mes? sutelkite ? nereik?mingas frazes. V?liau nukreipkite savo mintis ? koki? nors ne?ymi? veikl? ir prad?kite galvoti apie tai, k? darote, o ne apie tai, k? jau?iate. ?mon?ms, kuriems jau diagnozuotas v??ys, visi?kai nepadeda ?inojimas, kad j? liga nepagydoma. Mums taip pat visi?kai nenaudinga, kai apie depresij? galvojame kaip apie nepagydom? smegen? lig?. Daug ?moni? ?veikia v??? ir net milijonai visame pasaulyje nugali depresij?. Geriau galvoti, kad, d?kui Dievui, mano smegenys yra sveikos, negu m?styti apie tai, kad sergi psichikos liga. Tiesiog turime i?mokti, kaip tai geriau panaudoti, o tam turime ?iek tiek i?manyti apie savo smegenis. ?mogaus smegenys Neb?tina i?vardyti ir apib?dinti visas smegen? dalis norint jas valdyti, o ne joms vergauti. Ar nemanote, kad mes vergaujame savo smegenims, kai dienas, savaites, m?nesius ar net metus ken?iame siaubingas depresijos kan?ias? Patik?kite manimi ? ?ios kan?ios neb?tinos. J?s galite i?mokti i?tr?kti i? depresijos gniau?t?. Yra daug b?d?, kaip simboli?kai padalyti smegenis, kad gal?tume jas pla?iau patyrin?ti. Menininkai geriau save supranta steb?dami skirtumus tarp de?iniojo ir kairiojo pusrutuli?. Filosofai kalba apie am?in? proto ir jausm? valdom? smegen? dali? kov?. Fraz?s „auk?tesnysis protas“ ir „?emesnysis protas“ jau glaud?iai susijusios su tokiais moksliniais terminais kaip „smegen? ?iev?“ ir „smegen? po?ievis“. M?s? nedomina architekt?rin? ir funkcin? smegen? pus?s. Labai naudinga suvokti skirtum? tarp smegen? kognityvini? ir emocini? po?ymi?, kurie atitinkamai yra i?sid?st? apatin?je ir vir?utin?je smegen? dalyse. Man patinka neurologo Antonio Damasio apib?dinimas: „Senasis smegen? branduolys pri?i?ri svarbiausius biologinius vyksmus smegen? apa?ioje, kol vir?uje smegen? ?iev? tariasi su sveiku protu ir sumanumu. Vir?uje, smegen? ?iev?je, yra supratimas ir valios stipryb?, o apa?ioje, smegen? po?ievyje, yra emocijos ir viskas, kas nery?tinga ir l?k?ta.“ Dvi pagrindin?s smegen? dalys Knygoje terminas „smegen? ?iev?“ bus siejamas su vir?utine, kognityvine, m?stan?i?ja m?s? smegen? dalimi. Tuo tarpu terminas „smegen? po?ievis“ bus vartojamas siekiant apib?dinti apatin?, jausmin?, emocin? m?s? smegen? dal?. Smegen? po?ievis yra seniausia m?s? smegen? dalis. Ji taip pat vadinama pagrindiniu protu, ropli? smegenimis. Gerokai anks?iau, vykstant evoliucijai, m?s? gynybos sistema buvo tik „stok, neik, priekyje pavojus“ instinktas. ?i sistema tapo daug sud?tingesn?, kai i?siugd?me smegen? ?iev? (nauj?sias smegenis), kuri buvo prisitvirtinusi pa?iame smegen? po?ievyje ir aplink j?. Depresija yra sud?tingas prisitaikymas prie „stok, neik, priekyje pavojus“ instinkto. Ir, ties? sakant, depresija stabdymo funkcij? m?s? gyvenime atlieka labai s?kmingai. Kiti svarbiausi knygoje vartojami terminai Конец ознакомительного фрагмента. Текст предоставлен ООО «ЛитРес». Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию (https://www.litres.ru/arline-curtiss/smegen-jungiklis-kelias-i-depresijos/?lfrom=688855901) на ЛитРес. Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом. notes 1 Kognityvin?s elgesio terapijos terminas vartojamas psichoterapijos priemon?ms, kuri? tikslas – kei?iant m?stysen? suma?inti psichologin? stres?, apib?dinti. (?ia ir toliau – red. past.) 2 Bipolinis sutrikimas – tai sutrikimas, kuriam b?dingi pasikartojantys manijos ir depresijos epizodai. 3 Vientisas psichinis darinys. 4 Pasikartojan?ios, ?kyrios mintys. 5 Smegenyse sintetinamas hormonas, reguliuojantis psichinius procesus: nuotaik?, mieg?, seksualum?, apetit? ir kt. 6 Holistin? medicina gydo ne ligos simptomus, o visas ?mogaus sistemas.