Mums pasisek?

Mums pasisek? Amy Bloom Nusivylusios savo ?eimomis, apie kino ?vaig?d?s karjer? svajojanti Airis? ir jaun?l? jos sesuo Eva leid?iasi ? kelion? po penktojo de?imtme?io Amerik? ie?koti ?lov?s ir turt?. Vedamos Airis?s ambicij?, merginos nuo ma?o miestelio Ohajuje nusigauna iki netik?tum? kupino Holivudo, Long Ailando d?iazo klub? ir auksin?s pakrant?s pilai?i?. Airis? su Eva sutinka ir ?taking? draug?, ir nevyk?li?; joms pasitaiko prog? ir suklupti, ir su?ib?ti ?alyje, kurioje netr?ksta svajoni?, skandal?, i?davys?i?, o be to, vyksta karas. Mums pasisek? – nuostabiai para?ytas romanas, pasakojantis apie s?km? ir nes?kmes, laim? ir negandas, gyvenimo malonumus ir nei?vengiamus pavojus, kuri? pasitaiko tiek ?prastose, tiek pa?iose keis?iausiose ?eimose. Nuo Bruklino gro?io salon? iki Londono Vest Endo trap?s, keistoki, heroji?ki ir neu?mir?tami romano veik?jai myli, meluoja, apgaudin?ja ir siekia i?likti. Amy Bloom Mums pasisek? Mano sesei Ellen Pirma dalis 1939–1943 1. Bet kur tave pa?in?iau Mir? mano t?vo ?mona. Motina pasak?, kad reik?t? nuva?iuoti pas j? pa?i?r?ti, kas mums i? to. Bakstel?jo man per nos? ?auk?teliu, kuriuo valg? greipfrut?. – Supranti, – tar? ji, – tavo t?vas labiau myli mus, bet jis turi kit? ?eim? – ?mon? ir dukr?, truput? vyresn? u? tave. Visi j? pinigai – i? tos moters ?eimos. Nusi?luostyk veid?. Taip tiesiai kalb?ti moka tik mano motina. Ji iki blizgesio nu?veit? man kakl? ir ausis, tvirtai, net mano aki? vokai ?sitemp?, supyn? kasas. Paskui pad?jome viena kitai apsirengti: ji apsivilko alyvin? ?one u?traukiam? suknel?, o a? – rausv? su sagut?mis, kurias sunku pa?iai susagstyti. Motina pasi?m? violetin? skryb?lait?, dailiausias savo pir?tines ir, nub?gusi kitapus gatv?s, pasiskolino pono Portmano ma?in?. D?iaugiausi, kad va?iuojame, maniau, gal bus smagu tur?ti seser?. N? kiek negail?jau, kad numir? ta kita t?vo ?mona. Laukdavome jo i?tis? savait?. Motina rytais s?d?davo prie lango, o vakarais per vakarien? nepaliaudama r?k?. Gr??usi i? savo darbo „Hobsone“, nenustodavo raukytis, net pamasa?avus kojas. Vis? liep? tryniausi po namus, ?aid?iau su pono Portmano pudeliu ir laukiau, kada pasirodys t?vas. Jei atva?iuodavo, tai paprastai prie? antr? valand?, kad nepraleist? laidos „Pokalbiai prie ?idinio“. Visi kartu jos klausydavom?s. M?gome prezident? Ruzvelt?. Atva?iav?s sekmadien?, t?vas atve?davo mamai pakel? „Lucky Strikes“, man – ?okolado „Hershey“. Po vakarien?s motina s?sdavo t?vui ant keli?, a? – tiesiai ant ?lepe?i?. Jeigu transliuodavo „Pokalbius prie ?idinio“, t?vas m?gd?iodavo Ruzvel- to bals?. – Labas vakaras, draugai, – sakydavo, ?siki?damas ? burn? ?iaudel? vietoj kandiklio. – Labas vakaras, ponios ir ponai. Nusilenkdavo motinai ir pakviesdavo: – Eleonora, mieloji, gal vals?? Jie ?okdavo, pasileid? radij?, o tada ateidavo laikas man miegoti. Motina ?segdavo ? plaukus kelis segtukus, kad ?ie susigarbiniuot?, o t?vas ne?davo mane ? lov? ni?niuodamas: „Gaila, kad nemoku ?okti kaip sesut? Keit?“. Tada apkam?ydavo mane ir i?eidavo ?okio ?ingsneliu. Pirmadienio ryt? jo jau neb?davo, a? likdavau laukti ketvirtadienio, kartais – kito sekmadienio. Motina pastat? ma?in? ir pasiry?kino l?pas. T?vo namas, dviauk?tis m?ras, buvo auk?tais langais, n?riniuotomis u?uolaidomis ir pla?iais rudais laiptais, kurie p?psojo prie?ais ?vytin?ias medines duris tarsi viena ant kitos sukrautos d???s. – Tavo t?vas m?gsta gra?iai gyventi, kai b?na ne pas mus. – ?ia tikrai gra?u, – pasakiau. – Gal?tume gyventi ?ia. Motina nusi?ypsojo ir lie?uviu persibrauk? dantis. – Gali b?ti, – tar? ji. – K? gali ?inoti. Ji jau buvo sakiusi, kad pavargo nuo Abingdono, kur gyvenome nuo tada, kai gimiau. Jis net nepana?us ? tikr? miest?, o jai iki kaklo ?gris? dirbti padav?ja „Hobsone“. Da?nai kalb?davome, kad ?ikagoje gal?tume gyventi geriau. – ?ikaga, ?ikaga… ?oki? mieste. Ma?iau ten vyr?, ?okant? su savo ?mona, – u?dainavau, kai i?lipome i? ma?inos, net pastriks?jau kelis ?okio ?ingsnelius kaip kine. – Kokia tu ?aunuol?, ma?e, – pratar? motina ir ?iupo mane u? pakarpos. Pasilai?? deln? ir prispaud? mano kirp?ius, kad nesi?iau?t?. Pasitais? sijon?, man liep? patikrinti p?dkelni? si?les. – Tiesios kaip str?l?s, – pasakiau, ir, susikibusios rankomis, mes u?kop?me laiptais. Motina pabeld?. Duris atidar? t?vas. Jis buvo ta pa?ia m?lyna liemene, kuri? vilk?davo pas mus namuose, prezidentui sakant kalbas. T?vas mane apkabino, o tada jiedu ?m? ku?d?tis. A? stov?jau, m?gindama ap?i?r?ti svetain?, did?iul? kaip visas m?s? butas ir piln? g?li?. (Gali b?ti, kad t?vas paklaus?: „Kokio velnio ?ia atva?iavote?“, gali b?ti, kad motina j? apibar? u? tai, kad nesirod? pas mus, bet abejoju. T?vas vis? gyvenim? elg?si kaip d?entelmenas, o motina kok? ?imt? kart? buvo man sakiusi, kad su vyrais reikia mok?ti tvarkytis, o jei moteris nesusitvarko su savo vyru, tegul kaltina tik save. „Kai sakau, kad vyrai ?unys, nieko ne??eidin?ju. ?unys man patinka.“) U? t?vo nugaros pama?iau auk?t? mergait?. – Mano dukra Airis?, – pristat? t?vas. I?girdau, kaip motina ?kv?p?. – Airise, – t?s? jis, – ?ia mano draug? ponia Logan ir jos dukra – jos mieloji dukra Eva. Stov?dama j? foj?, supratau, kiek daug ?i mergait? turi, ko a? neturiu. Neturiu kibiro dyd?io kri?tolini? vaz? su g?l?mis. Daili?, ?viesiai rud? garban?. T?vo rankos ant savo peties. Ji vilk?jo melsv? megztuk? ir balt? palaidin? su m?lynojo strazdo segtuku apykakl?je. Ko gero, m?v?jo p?dkelnes. Airis? buvo ?e?iolikos, bet man ji atrod? kaip suaugusi moteris. Kaip kino ?vaig?d?. T?vas stumtel?jo mus prie laipt? ir liep? Airisei u?imti mane savo kambaryje, kol jis paplep?s su mano motina. – Tu ?sivaizduok, – kalb?jo Airis?. Ji gul?jo ant savo lovos, o a? s?d?jau ant pinto kilim?lio greta. Dav? man por? guminuk?, tad mielai s?d?jau su ja. Ji kalb?jo ?domiai, mok?jo nuostabiai visus pam?gd?ioti. – Visas koled?as atva?iavo ? mano motinos laidotuves. Mano senelis buvo koled?o prezidentas, bet pernai patyr? insult? ir pasikeit?. Atva?iavo tokia mergait? raudonais plaukais, baisi kaip ne?inau kas. Tie raudoni plaukai. Lyg nei?vir? iki galo ar k?. – Man atrodo, Polet? Godar – raudonplauk?, – pasakiau. Prie? savait? buvau apie tai skai?iusi ?urnale Photoplay. – Kiek tau met?? De?imt? Ka?in kas nor?t? b?ti Polete Godar? ?od?iu, ta raudonplauk? mergait? at?jo pas mus ? namus. Ir bliauna taip, kad orkestro nesigirdi. Tai tokia moteri?k?, m?s? kaimyn? ponia Draisdeil, jai ir sako: „Ar j?s artimai bendravote su miel?ja ponia Akton?“ Airis? taip pasakojo, kad lengvai ?sivaizdavau poni? Draisdeil, visur kai?iojan?i? nos?, vis traukian?i? ? ?on? savo ta?kuot? vual?, kad nel?st? ? burn? valgant, ir gr?dan?i? savo ?lapi? nosinait? ? liemen?l? po did?iule kr?tine, nors motina man sak?, kad taip elgtis – ?lyk?tu. – Man dvylika, – pasakiau. Airis? kalb?jo toliau: – Mano motina buvo kaip ?ventoji – visi taip sako. Maloniai elg?si su visais, bet nenor?jau, kad ?mon?s pagalvot?, jog motina ?vaist? laik? su ta kvaila mergi?k?te, tod?l atsisukau ir pasakiau, kad mes jos net nepa??stame, tada ji i?b?go ? apa?i? pasipudruoti nosies ir – ?ia tai juokinga – durys ?strigo, tad ji nebegal?jo i?eiti. Baladojosi ? duris ir dviem profesoriams teko jas i?lau?ti. Juokinga. Airis? man papasakojo, kad visas koled?as (ne?inojau, kad t?vas d?sto koled?e; jei kas b?t? klaus?s, b??iau pasakiusi, kad jo darbas – skaityti knygas) atva?iavo ? koply?i? ged?ti jos motinos ir pareik?ti u?uojautos jai ir jos t?vui. Pasak?, kad ten apsilank? visi j? ?eimos draugai, taip leisdama suprasti, kad mano motina i? ties? negali b?ti jos t?vo draug?. Apa?ioje pasigirdo balsai, trinktel?jo durys, o tada pianinu ka?kas u?grojo „Angelas pavert? mane velniu“. Ne?inojau, kad t?vas moka skambinti pianinu. Mes su Airise stov?jome prie jos kambario dur?, pasilenkusios vir? koridoriaus. I?girdusi tualete nuleid?iam? vanden?, susig?dau, bet pasijutau ramiau, ta?iau kai t?vas ?m? skambinti „M?nesienos sonat?“, pasigirdo u?vedamo variklio garsas. Abi su Airise nub?gome laiptais ?emyn. Mano motina, palikusi paradines duris atlapas, jau s?d?jo pono Portmano ma?inoje. Verandoje paliko rud? tvido lagamin?. Stov?jau verandoje, laikiau t? lagamin? ir ?i?r?jau ? keli?. T?vas atsis?do ? supam?j? k?d? ir pasisodino mane ant keli?, nors jau metai nebuvo taip dar?s. Paklaus?, kaip manau, ar motina gr??, o a? savo ruo?tu paklausiau jo: – Kaip manai, ar mano motina gr??? T?vas pasiteiravo, ar turiu kit? gimini? i? motinos pus?s, a? priglaud?iau galv? jam prie peties. Nuo pat k?dikyst?s t?v? matydavau beveik kiekvien? sekmadien?, kartais – ir ketvirtadien?. Daugiau ?eimos nari? netur?jau, tik motin?. Draugi?kai bendravau su ponu Portmanu ir jo pudeliu, dar manimi dom?josi visi mano mokytojai, bet tai ir viskas, k? galima pavadinti mano ?eima. Airis? prav?r? duris ir pa?velg? ? mane kaip kat? ? ?un?. Sus?dome valgyti maltinuk? su bulvi? ko?e, ir Airis? tris kartus man pakartojo nesiremti alk?n?mis ? stal?, – ?ia ne nakvyn?s namai, bet t?vas paliep?: – Elkis gra?iai, Airise. Ji tavo sesuo. Airis? i?l?k? i? kambario, o t?vas man liep? mokytis gra?esni? manier?. – Juk gyveni nebe tame klaikiame miestelyje ir esi ne Eva Logan, – tar? jis. – Tu Eva Akton. Sakysime, kad tu – mano dukter??ia. Tik sulaukusi trylikos, supratau, kad motina negr??. Airis? neilgai mane ignoravo. Prad?jo man vadovauti. Kalb?davo su manimi tarsi Klodet? Kolber, kuri filme Gyvenimo imitacija pasak? Luizai Byvers: „Mudvi atsid?r?me vienoje valtyje, Dilaila“, ir tapo ai?ku, kad ta baltaod? ponia net nenutuokia, apie k? ?neka, o Luiza Byvers, ai?ku, tik atsiduso ir toliau kep? blynus. Airis? pad?jo man susigaudyti vidurin?je mokykloje. (Po dviej? savai?i? mane ? kamp? u?speit? stamboka mergait? ?raudusiu veidu: „Kas tu tokia, k??“ Airis? su?m? savo i?puosel?ta rankute tai mergaitei u? peties ir paai?kino: „Gase, ?ia mano pusseser? Eva Akton. Jos motina irgi mir?.“ O ta mergait? – negali jos kaltinti – tar?: „Vaj?zau, kas j?s abi, vampyr?s? Nieko nesakau, tik nevaik??iokite pro mano namus.“) Pad?davau Airisei ruo?tis konkursams: i?kalbos, retorikos, dramatinio skaitymo, deklamavimo, patriotinio ra?inio, ?oki?. Airis? buvo ?vaig?d?. Mokykloje tur?jo daug gerb?j?, tiesa, kai kurios mergait?s jos nem?go, bet tas jai ner?p?jo. Apsime?iau, kad ir man ner?pi. Leisdavau laik? bibliotekoje ir mokiausi geriausiais pa?ymiais, o tikrasis mano darbas (kaip man atrod?) buvo pad?ti Airisei ruo?tis konkursams. Namuose viskas jau nebeatrod? taip gra?iai kaip t? dien?, kai mane atve?? motina. Nebeliko ?vie?iai priskint? g?li?, viskas apsine?? dulk?mis. Mes su Airise tvarkydavome kambarius, tur?jome valyti ir svetain? su virtuve, bet neval?me. Niekas j? neval?. T?vas, atidar?s skardin? la?i?? ar tun?, i?versdavo mums ? l?k?t? ant salotos lapo. Kartais i?virdavo ?e?ias de?reles su skardine pup?, o ant stalo pastatydavo stiklain? garsty?i?. Radau ?arlot?s Akton beveik neliest? knyg? Smagu ruo?ti maist? ir paklausiau t?vo, ar galiu j? naudoti. T?vas u?tikrino, kad jiedu su Airise valgys visk?, k? a? teiksiuosi pagaminti. Pirmame puslapyje Irma Rombauer ra??, kad pirmiausia reikia atsistoti prie?ais virykl?. Prikim?au vi??iuk? petra?oli? su citrina ir por? valand? palaikiau orkait?je. Vi??iuk? su?veit?me ir t?vas man pad?kojo. Per trylikt?j? savo gimtadien? kepiau blynelius, t?vas garsiai skait? poem? Raitelis, o desertui valg?me ananas? tort?. Airis? susmaigst? ?vakutes, jie abu padainavo. Nauj?j? met? i?vakar?se t?vas i??jo linksmintis, o mes su Airise g?r?me d?in? su apelsin? sultimis i? geriausi? jos motinos puodeli?, tapyt? vy?ni? ?iedais. – Kad m?s? draugyst?s vyriai niekada nesur?dyt?, – paskelb? tost? Airis?. – Taip sakydavo Brid?ita, m?s? tarnait?. Kol dar tav?s nebuvo. – Puikiai pasakyta, – tariau a?. Mudvi susikibome alk?n?mis ir springdamos g?r?me d?in?. Vien? vasario nakt? atsibudau, nes Airis? trenk? man antaus?. Sutinku, Airis? – ne tokia sesuo, apie koki? gal?jau svajoti. (Nors niekada ir nesvajojau apie seser?. Svajojau apie tok? pudel? kaip pono Portmano, daug met? svajojau, kaip motina ie?ko man?s, pasisamd?iusi privat? detektyv?, ir verkdama pasirodo ant ?it? nam? slenks?io. Svajon?se niekada jos ne?sileisdavau.) Bet Airis? niekada anks?iau nebuvo man trenkusi. Jos namuose gyvenau ilgiau nei metus, o ji niekada net kojos nekeldavo ? mano kambar?. Kai Airis? panor?davo su manimi pasikalb?ti, atsistodavo koridoriuje ir parodydavo pir?tu, a? klusniai nusekdavau paskui j? ir atsis?sdavau ant pinto kilim?lio prie jos lovos. – Tu klast?n?! Vagi??, purvina kal?! Jos ?iedas su opalu, paveld?tas i? motinos, ?siv?l? man ? plaukus, tad negal?jome atsiskirti, tik abi verk?me. Ji i?temp? mane i? lovos ir vilko grindimis, kol i?laisvino rank?. I?svaid? visk?, k? tur?jau, nors tur?jau nedaug, – daugiausia nuo jos atlikusi? drabu?i?. – O Dieve! ?inau, kad ne tu pavogei. U?dususi atsigul? ant grind? ?alia man?s. Pasak?, kad t?vas pavog? ?imt? doleri?, kuriuos ji sl?p? po ?iu?iniu. Visus pa?m?. Kart? anks?iau, dar prie? man pasirodant, jau yra taip nutik?, tuomet ji pakeit? slaptaviet?, bet jis v?l rado. Rankoje Airis? laik? penkis dolerius, kuriuos t? vakar? laim?jo klube „Pulaski“, pasakiusi vien? geriausi? savo kalb? tema „Kod?l Amerika tokia didi?“ Keikdamasi ji prisiek? neatiduoti j? Edgarui. Pasitrank? po kambar?, i?m?t? knygas i? mano lentyn?l?s. Nu?jo ? savo kambar? ir gr??o ne?ina did?iosiomis ?irkl?mis, kuriomis karpydavome jos motinos drabu?ius, kurdamos aprang? Airis?s pasirodymams. Pa?musi mano knyg? Ma?osios moterys, i?karp? j? po lap? nuo skyriaus „D?o pyksta!“ beveik iki pat galo, kur Eim? i?teka u? Laurio, – man tokia pabaiga ?iaip ar taip nepatiko. – U? ?ituos pinigus keliausiu ? Holivudo ir Vaino sankry??[1 - XX a. pirmoje pus?je Holivudo bulvaro ir Vaino gatv?s sankry?oje Los And?ele buvo sutelkta did?ioji dalis JAV radijo ir kino verslo. (Red. past.).], – pasak?. – Pirmiausia pasuksiu ten. Gra?iai sukrov? atgal visas mano knygas, batus ir drabu?ius. Su?ukavo man plaukus. Sulankst? megztukus, anks?iau buvusius jos, – a? ir mano kambarys atrod?me gra?esni nei buv?. Steb?jausi, kiek daug pinig? Airis? u?dirba konkursuose. Nustebau, kad jai pasirod? protingiau laikyti juos mano kambaryje. Galvojau, kad apskritai klysta kaltindama t?v? pavogus pinigus, bet ji neklydo. Airis? tiesiog elg?si kaip visada. Nemanau, kad buvo pastabesn? ar pasi?ym?jo geresne intuicija nei a?. A? visk? pasteb?davau, bet niekada ne?inodavau, kaip suprasti. Airis? mat? tik tai, kas svarbu jai pa?iai, bet steb?davo visk? itin d?mesingai, – lyg pilotas, besidairantis blyksin?i? nusileidimo tako ?vies? apa?ioje. Tik sutelkusi vis? d?mes? gal?jo i?vengti katastrofos. Airis? sak?, kad primenu ?mog?, kurio viduje groja pakvai??s radijas, kuris kartais pasako tai, k? visai verta ?inoti, o kartais ?neka niekus, pavyzd?iui: „Misisip?je prastas derlius.“ Kiekvien? kart?, kai laim?davo Valentino dienos ar Atminimo dienos konkurs?, Airis? sulankstydavo pinigus ir ?sid?davo ? liemen?l?. T?vas neidavo miegoti, kol ji gr??davo, ir kaskart klausdavo, gal duot? jam pasaugoti laim?tus pinigus. Ji visada atsakydavo: „Ne, a?i?“ ir eidavo tiesiai ? savo kambar?, kad jo atsikratyt?. Tai darydavo itin mandagiai. Kit? dien? po mokslo met? baigimo ?vent?s (a? baigiau vienuolikt? klas? su pagyrimu u? angl? literat?ros ir socialini? moksl? pa?ymius, o Airis? baig? vidurin? mokykl?, ir visi jai plojo atsistoj?, o t?vas abiem progom deklamavo Ganga Dyn?), Airis? pasak? kalb? „Kritusieji“ apie karo veteranus. Sulauk? mil?ini?k? ovacij?. – Nieko sau, – tar? Airis?, – pasirod?iau puikiai. O juk improvizavau. Pasakiau, kad ji pasirod? daugiau negu puikiai, kad buvo nuostabi kaip D?udi Garland, tik gra?esn?. Airis? atsak?, kad D?udi Garland apsiverkt? net pametusi de?rain? ir kad jai, ?inoma, irgi reik?t? to pasimokyti. Airis? vis? vasar? nuo Vindsoro iki Sinsina?io darbavosi Rotary ir Main? klubuose ar Amerikos universitet? moter? asociacijos susirinkimuose. Dalyvavo kiekviename konkurse penkiasde?imties myli? spinduliu, net jei tekdavo ten trenktis pakeleivingomis ma?inomis, susikrovus puo?nius drabu?ius ir batelius ? krep??. Laim?davo visur. Kartais kitos mergait?s, pama?iusios Airis? auditorijoje, garsiai atsidusdavo. Ji laim?jo penkiasde?imties doleri? ind?l? Vidurio vakar? stali? asociacijoje u? geriausi? kalb?, nu?lav? itales mergaites, pa?okusi „Miuzetos vals?“ Ital? namuose Geilsberge, o dar ten pat Airis?s Katz vardu laim?jo ?yd? nam? ?ventyklos eityn?se u? kalb? „Kod?l did?iuojuosi, kad esu amerikiet?“. Abi neblogai pasirod?me kukur?z? burbuoli? lupimo var?ybose. Kiekviename kukur?z? vagone tilpo apie dvide?imt penkis bu?elius, o mes kartu su Airise nulupome kokius ?e?iasde?imt svar?. Jauni? mergai?i? grup?je laim?jome pirm?, o Vyresni?j? grup?je – antr? vietas, nes ?iek tiek atsilikome nuo dviej? berniuk?, kurie atrod? lyg b?t? vis? gyvenim? nieko kito neveik?, tik lup? kukur?zus. Viena nuo kitos purt?me kukur?z? burbuoli? si?lus ir g?r?me kokteilius su imbieriniu limonadu. Tie de?imt doleri? nukeliavo tiesiai ? Ma??sias moteris. Kartais atsiversdavau t? knyg? pasi?i?r?ti ? Airis?s pinigus. Naktimis siuvin?davau nukritusius blizgu?ius ant jos pakaitin?s suknel?s, daigstydavau jos plataus sijon?lio klostes arba si?davau kaspinus ant nud?v?t? rankogali? ir laukdavau jos gr??tant namo. Blizgu?iai byr?davo po kiekvieno pasirodymo, tod?l mano lova visada buvo j? pilna. Darbo dienos i?vakar?se buvo kar?ta, o mums nereik?jo ruo?tis nei konkursams, nei vakar?liams. Su Airise nu?jome prie Rojaus e?ero – didelio tvenkinio ?alia Vindsoro koled?o. Vilkdama kojas, k?liau dulki? s?kurius. Airis? nusiav? batelius, kojines ir ?merk? kojas ? vanden?. U?sideg? cigaret?, a? atsiguliau ?alia. Airis? i? krep?io i?si?m? por? alaus, o a? – praeitos savait?s ?urnal? Screen. – Va, tavo numyl?ta Polet? Godar, – tar? ji. – A? visk? moku, k? ir ji. Pamaniau, kad tai turb?t tiesa. Kol Airis? u?simerkusi r?k?, steb?jau, ar neateina t?vas. – Lendam ? vanden?, – pasi?l? Airis?, ir a? nub?gau ? savo kambar? susirasti maudymosi kostium?lio. T?vas kl?p?jo mano drabu?in?je, pad?j?s rank? ant mano juodo i?eiginio batelio. – Maniau, j?s, mergait?s, i??jote prie tvenkinio. – Man reikia persirengti, – pasakiau. – Airis? jau ten. Kostium?l? atsine?? i? anksto. – Tavo ses? vis? planuoja. O tu tokia tra-lia-lia. ?ki?o mano batel? atgal ? drabu?in? ir atsistojo ?ypsodamasis, bet i?sibla?k?s, visai kaip per pusry?ius, kai imdavau kalb?ti jam skaitant. Papasakojau Airisei, ji tar?: – Tas kal?s vaikas. Tur?si daryti, kaip pasakysiu. Atsakiau padarysianti visk?, kad ir k? ji palieps. Su Airise tamsoje mok?m?s laipioti sausmed?i? kop?t?l?mis. Tur?jau steb?ti, ar niekas neateina. Airis? susikrov? geriausius drabu?ius ir kosmetik?, man pa?m? b?tiniausius daiktus. Pasak?, kad nauj? drabu?i? nusipirksime, kai pasieksime Holivud?. Tar?: – Nors Vindsore ?itie atrodo puikiai, Holivude jie bus niekam tik?. N? viena nesusim?st?me, nei kad man irgi reik?s nauj? drabu?i?, nei kur a? tur?siu mokytis. Lankiau dvylikt? klas?, atrod?iau kaip vienuolikos met?, nes buvau per?okusi por? klasi?. Jei kas m?s? b?t? paklaus?, b?tume atsakiusios, kad moksl? man tr?ksta kaip katei – gaur?. Airis? su?i?r?jo m?s? krep?i? ir rankini? svor?, kad visk? pane?tume pa?ios; sak?si puikiai ?sivaizduojanti, kokie suk?iai gal?t? si?lytis mums pad?ti, o jeigu nors penkias minutes u?trukt? tualete, a? tikriausiai pati visk? ?teik?iau kokiam nenaud?liui. Pasakiau Airisei, kad, nepaisant mano tr?kum?, jai vis tiek naudingiau pasiimti mane kartu. Pasakiau, kad vis? laik? ne?iosiu akinius ir neken?iamas baltas kojinaites, nes tada visi it pakvai?? ?av?sis, kaip ji r?pinasi savo nevyk?le sesute. – Vyrai netemps tav?s ? pasimatymus, nes nenor?s u?sikrauti man?s ant sprando. O vyresni ?mon?s pirks mums pavalgyti. Taip viskas ir buvo. Kai ?lipome ? autobus?, Airis? u?klojo mane ?varkeliu, ir a? kelias valandas miegojau susirangiusi, pad?jusi galv? Airisei ant keli?, stengdamasi atrodyti miela ir neturtinga, dangs?iausi sijonu kelius, net kai niekas nemat?. Tik?jausi, kad Airis? d?iaugiasi nepalikusi man?s Ohajuje. M?s? lauk? ?e?iasde?imt valand? kelio i? Ohajo iki vie?bu?io „Holivudo Plaza“, kur? Airis? rado 1941-?j? Kalifornijos gide Vindsoro bibliotekoje. Kol i? autobus? stoties ?jome ? „Holivudo Plaza“, Airis? papasakojo apie vie?bu?ius. Ji su motina buvo apsistojusi viename ?ikagoje. Ten jos keliavo su motinos draug?mis i? studen?i? s?jungos ir su j? dukromis, visos kartu pra?matniai pietavo vie?butyje, atskirame valgomajame rausvo ?ilko sienomis. Valg? kreve?i? salotas ir Niubergo omarus, g?r? kokteilius „?irl? Templ“. J? lagaminus ne?? uniformuotas durininkas. Pirm? vakar? Airis? su motina u?sisak? maisto ? kambar?. Kostiumuotas vyri?kis atst?m? stalel? ant ratuk?, nukraut? porceliano indais, u?dengtais sidabro gaubtais. Kai Airis? ir jos motina ?sitais? rausvuose foteliuose, vyri?kis nuk?l? gaubtus ir paties? joms ant keli? servet?les. I? sviesto gabal?li? buvo suformuoti ro?i? pumpurai. U?valgiusios vi?tienos ir kepto Aliaskos deserto, Airis? su motina apsireng? naktiniais ir chalatais, atitrauk? kambarin?s u?trauktas u?uolaidas ir gro??josi miesto ?viesomis. „Holivudo Plaza“ buvo min?to vie?bu?io prie?ingyb?. Tai buvo betoninis „U“ formos dviauk?tis aptrup?jusiomis stogo ?erp?mis, kiemo viduryje, kur ?ole apaug? betoniniai takeliai ?akojosi nedideli? priestat? link, augo nusimin?s parudav?s kr?mok?nis. Pro lang? galv? i?ki?o pagyvenusi ponia: – Gruber, – tar? ji. – Antras auk?tas. Airis? susiki?o ? burn? saldain? ir nusival? rankas ? mano languot? sijon?. Paspjaud?iusi nosinait?, nuval? man veid?, nors negal?jau to pak?sti. – Judinam?s, – tar? ji. Lai?kas nuo Airis?s Kvinsberio gatv? 7, Piet? Kensingtonas, Londonas 1946-?j? rugs?jis Miela Eva, Vis galvoju apie tave. Vakar vakare vyko paskutinis mano pasirodymas. ?okau neblogai, gal net puikiai, o paskui kartu su kitomis ?ia dirban?iomis merginomis ir keliais mielais senais g?jais nu?jome gerti ?ampano su austr?mis. Karas gal ir baig?si, bet dar ne?manoma nusipirkti visko, ko norisi (niekaip nesiseka gauti padoraus kepsnio). Laim?, atsisi?sti austri? i? ?iaur?s – ne problema. Vos tik susipyliau vien? ? burn? ir k? gi a? matau – ogi poni? Gruber, tik apsirengusi? ne palaike suknele ir ne su nuply?usiais batais, bet m?lyna satino suknele ir prie jos deran?iais auk?takulniais, su rausvojo d?ino taure rankoje. Vos nepaspringau. ?inoma, paai?k?jo, kad tai ne ponia Gruber, kuri galb?t jau mirusi, net ne?sivaizduoju, kaip ji gal?t? kada nors palikti „Holivudo Plaza“, jau nekalbant apie pat? Holivud?. Ten buvo Arlina Harington, prodiuserio ?mona, pasipuo?usi deimant? sege, did?iule kaip „Chryslerio“ dangorai?is, o a? jai vos nepasakiau: „Dievul?liau, atrodai kaip nusikamavusi, baisiai negra?i, galb?t jau mirusi mano ?eiminink? ?yd?.“ Ar bent kartais prisimeni poni? Gruber? Kai tik ji i?ki?o galv? pro lang?, nuskuodei prie jos susijaudinusi ir susidrov?jusi, kokia niekada i? tikr?j? neb?ni, ir papasakojai autobuse sugalvot? istorij? apie m?s? velion? t?t? ir ?auni? mam?, ir prarastus turtus Vidurio vakaruose. Nemanau, kad ji patik?jo, bet tu jai patikai, o man liko abejinga. Prie? paduodama rakt?, pa?m? i? m?s? mokest?. M?s? kambar?lyje buvo dvi lovos, nedidelis ?aldytuvas ir dviej? degikli? virykl?, o vonios kambarys – koridoriaus gale. Esu ma?iusi ir blogiau, kaip, manau, ir tu, bet tuomet tas kambarys man buvo baisiausia, k? buvo tek? matyti. ?inojau, kad nusigavusios ? Holivud? tur?sime pavargti, bet ?sivaizdavau, kad vargsime kaip filmuose: penkios merginos dviejuose kambariuose, visos suktukais garbiniuojasi plaukus, valosi veidus kremu „Pond“ ir kikena, kai koridoriuje suskamba telefonas, nes skambina ka?kurios mylimasis. Telefono nebuvo ir apskritai vis? laik?, kol ten gyvenome, nema?iau n? vieno ?mogaus, i?skyrus poni? Gruber. Kai apsigyvenome, kampe radau negyv? pel?, paspyriau j? po virykle, tik?damasi, kad tu jos nepamatei. Tie trys m?nesiai buvo sunk?s, bet tu nepasidavei ir nerodei silpnumo. Tvarkei kambar? ir ruo?ei vakarienes vos u? kelis centus. Atsimeni, kaip i?berdavau surinktus arbatpinigius ir d?liodavome juos ? kr?veles: po vien?, po penkis centus, po de?imt ir po ketvirt? dolerio. O kaip d?iaugdavom?s, radusios pus? dolerio! Vis dar atsimenu t? vakar? „Derbyje“. Dainavau „Tu mano saul?“ ir ?inojau, kad dainuoju puikiai. Jau?iau tai. Tu pritarei, nors nepasitik?jai niekuo tarsi biblinis Tomas ir nenor?jai eiti vakarien?s, kol nepasira?iau sutarties su „MGM“. O tada paskambino ponas Fridas, tu apsirengei mano sen?j? m?lyn? suknel?, o a? nusipirkau nauj? ir tikrus auk?takulnius, ir mes nu?jome ? „Tubby“ valgyti kepsni?. ?e?i m?nesiai, penki filmai, trys vaidmenys su tekstu filmuose Einant pro ?al?, Ka?kas ypatinga, Vakaro romanas. (Atsimeni tuos ?alius ?ilkinius naktinukus, kuriuos man atsiunt? Harpo? Tebeturiu juos.) Ka?kas yra pasak?s: „Dievas dav? mums atmint?, kad gruod? gal?tume d?iaugtis ro??mis.“ Bet tas ka?kas pamir?o pridurti: „…kad liepos m?nes? kankint? p?gos ir gal?tume apsinuodyti maistu, netur?dami ko valgyti.“ Pra?au, para?yk man.     Airis? 2. Gal ir klystu, bet manau, kad esi nuostabi ?iaurin? Vaino gatv?, Holivudas 1942 m. sausio 4 d. Mielas T?ti, ?ia viskas tikrai pasikeit?. Tiek ir tepara?iau. Prad?jau tuzin? lai?k?, bet supl??iau juos ir, stebima ?eiminink?s, ?me?iau ? ?iuk?liad??? kampe. Ne?inau, kod?l apskritai ra?iau. Nesitik?jau, kad t?vas i?gelb?s. Nemaniau, kad mane reik?t? gelb?ti. Man atrod?, jeigu motina gali tave atve?ti ir numesti lyg mai?? purvin? skalbini?, o t?vas nesig?dija vogti i? tav?s (ar i? tavo sesers), tai visai pasisek?, kad sesuo atsive?? ? Holivud?, skalbia tavo apatinius kartu su savaisiais ir dalijasi sumu?tiniais. Ponia Gruber, m?s? ?eiminink? ir vis? gal? meistr?, puikiai mane pri?i?r?davo, kol Airis? dirbdavo. Ponia Gruber smerk? Holivudo veidmainystes ir apgavystes, bet i? savo patirties ?inojo, kad kartais taip elgtis b?tina, kad i?gyventum. Ji man sakydavo: – Tavo sesuo nesileid?ia trai?koma gyvenimo, tod?l turime j? gerbti. Pa?ios ponios Gruber butas buvo pilnas lipnios juostos, ver?liarak?i?, latak? ir vielos ritini?. ?eimininkauti jai nelabai sek?si. Man ji atrod? nebloga vir?ja, nes mok?jo i?kepti sumu?tin? su kiau?iniu ir s?riu, juos mudvi ir valgydavome kiekvien? die- n?. Ponia Gruber klaus? man?s apie mokykl?, tad pasakiau teisyb?, kad m?gstu knygas, bet neken?iu vaik?, ir ji mane supra- to. Pasak?, kad moka keturias kalbas, o mokykl? met? po ?e?i? klasi?. – Ten, kur a? u?augau, u?tenka ?e?i? klasi?. Jei skaitai Turgenev?, jau esi i?silavinusi. Poniai Gruber prezidentas Ruzveltas patiko ne ma?iau nei mums su t?vu. Ji vis? laik? nerimavo, kad kas nors jo nenu?udyt?, kol vien? ?ilt? gruod?io dien? japo?k?s subombardavo mus Perl Harbore, o prezidentas Ruzveltas paskelb? kar?, ir ta nelemta data tapo istorin?. S?d?jome su ponia Gruber nejud?damos, o kai viskas baig?si, apsiverk?me ir jos enciklopedijoje susiradome straipsn? apie Japonij?. Kai perskait?me, ponia Gruber tar?: – Reikia d?iaugtis. Ponia Gruber sak?, kad dabar niekas nebeu?puls prezidento, nes jis mums reikalingas. Sak?, kad prisimena, kaip respublikonai lygino prezident? Ruzvelt? su Hitleriu, Stalinu ir Musoliniu. Sutikusi praeiv?, segint? segtuk? su u?ra?u NEKEN?IU ELEONOROS, ji nor?davo spjauti tam ?mogui arba j? u?mu?ti. Kai buvo jauna ir dar neseniai atvykusi ? JAV, ponia Gruber vos neverkdavo i? pyk?io ir nevilties, kad negali ?udyti t?, kuriuos nor?t?. Kartais, pasakojo ji, vyrai, kuriuos da?niausiai ir nor?davo u?mu?ti, neteisingai suprat?, m?gindavo j? guosti. – K? gi, bent jau nebematysime t? bjauri? segtuk?, – apibendrino ji. – Bet vis tiek gaila, nes kas dabar bus japonams ?ia ir savo ?alyje? Pasak jos, prezidento Ruzvelto lengvai neapmulkinsi. Antr? valand? ponia Gruber atsigul? popiet?s miego. Atsegiau jai korset? ir u?dariau miegamojo duris. Skai?iau Pirm?j? meil?, truput? pritild?iau radij? ir klausiausi „Fiberio Makd?i ir Mol?s“, o paskui ?i?rin?jau senas ponios Gruber nuotraukas ir lai?kus, ra?ytus daugiausia ne?inoma kalba. Vienoje nuotraukoje ji stovi ?alia ?emo, plataus vyri?kio Gruberio nosimi, abu pasipuo?? kauboji?komis skryb?l?mis ir keln?mis. – Ai, – atsiduso nubudusi, – ruo??m?s ? Amerik?. Airis? pasira?? kontrakt?. Dainavo ir demonstravo savo sugeb?jimus ir kojas visuose Holivudo talent? konkursuose, o bandomasis filmavimas, kaip ji sak?, pasisek? stulbinamai, tod?l tapo „MGM“ artiste. ?ad?jo, kad dar m?nesiui nesibaigus gaus vaidmen? su tekstu, o tada gal?sime kraustytis. Priver?iau Airis? nusileisti laiptais pas poni? Gruber ir papasakoti apie kontrakt? ir ger?jant? gyvenim?, kad gal?tume at?v?sti ir i?gerti ponios Gruber m?t? likerio, nes ?inojau, kad tai nei?vengiama. Ponia Gruber padav? mums po likerio taur? paauksuotais koteliais ir atsiduso. – Man atrodo, nesid?iaugiate d?l m?s?, – pasakiau. Airis? i?g?r? taur? ir ?m? ap?i?rin?ti savo nagus. Visada mok?jo laikyti lie?uv? u? dant?. Be to, ma?iau, kad jai jau ?kyr?jo „Holivudo Plaza“. Ponia Gruber buvo nuostabi, nesvarbu, kad apsileidusi ir niurgzli u?sieniet?, bet mes ketinome kraustytis ? dail? vieno miegamojo but? Firenz?s Soduose Saul?lyd?io bulvare, be to, antr? filmavimo dien? Grir Garson pasak? Airisei: „Sveika, brangioji.“ Re?isierius pastat? Airis? ?aligatviu einan?i? mergin? b?rio prie?akyje. Airis? ?iek tiek stumtel?jo skryb?l? ? priek? ir pasik?l? apykakl?, o drabu?i? dizainer? v?liau pagyr?: „Gera mintis.“ Airisei ponia Gruber buvo tarsi vakaryk?tis sumu?tinis su kiau?iniu. Ponia Gruber pasak?, kad d?iaugsmo ji nesivaiko, nes, kai pamatysime tiek pasaulio, kiek ji, suprasime, kad u? arklio m??lo kr?vos laukia ne laim?tas ponis, o dar kr?va arklio m??lo. Airis? nusi?ypsojo ir atsistojo. Pasitais? p?dkelnes ir apkabino poni? Gruber. – A?i?, kad buvote tokia gera Evai, – tar? ji. Kai i?sikraust?me i? ponios Gruber, nebetur?jau su kuo kalb?tis. K?riau perskaityt? knyg? t?sinius: Deividas Koperfildas gyveno su ?mona ir trimis vaikais paj?ryje, o D?ein? Eir su ponu Ro?esteriu ?k?r? moderni? akl?j? mokykl?-internat?. Vis dar t?s?si ?iema, bet Los And?ele dienos atrod? ilgesn?s nei namuose. Airis? nesirodydavo dvylika valand? per dien?. Firenz?s Soduose nebuvo nei pagyvenusi? ?moni?, nei vaik?. Kasdien laukdavau tre?ios valandos ir eidavau ? bibliotek?, o paskui gr??davau per park?, pasikabinusi knyg? krep?? prie ?ono kaip normal?s vaikai. Skai?iau apie ?anos D’Ark gyvenim? (tris versijas, ?skaitant ir D?ord?o Bernardo ?o, kurioje ?ana man atrod? tokia dr?si, pakvai?usi mergiot?, kokia nor??iau kad b?t? geriausia mano draug?, na ir kas, kad jai girdisi balsai) ir apie Marij? Kiuri, kuri atrod? ne ma?iau beproti?ka ir prakilni. Skai?iau Klaros Barton ir Florencijos Naitingeil biografijas ir, nors tos knygos buvo skirtos ma?oms mergait?ms, buvo akivaizdu, kad ?ios moterys tokios kietos, kad net nemirktel?jusios ?akute i?krap?tyt? tau kulk?. Firenz?s Sodai buvo daug geresni u? ankstesn? vie?but?, nes kiekvienas butas tur?jo atskir? tualet?, o u? pastato buvo didelis kiemas ir ma?esnis kiemelis, juose ?mon?s gul?davo ant papl?dimio k?d?i?. Kart? ir a? atsiguliau ant tokios k?d?s, apsirengusi ?ortus ir palaidin?. Susiri?au plaukus pla?iu ?aliku ir, apsimetusi ma?amete aktore, skai?iau apie ??ymias slaugytojas. Prie man?s pri?jo tikra aktor? ir grie?tai parei?k?, kad tai jos k?d?, tad gal malon??iau… Po to ? did?j? kiem? stengiausi neiti. Dauguma gyventoj? buvo perspektyv?s aktoriai, kurie, kaip ir Airis?, vis? dien? dirbo studijose „Fox“ arba „MGM“, tod?l j? nedomino su tuo verslu nesusijusi akiniuota mergait? plok??ia kr?tine. Vakarieniaudavau, kai Airis? pareidavo namo, kartais ji parne?davo sumu?tini? ir sausaini? i? bufeto, kuris man atrod? rojus ?em?je. Pra?ydavau Airis?s papasakoti visk?, kas nutiko filmavimo aik?tel?je ir kitur. Ma?daug m?nes? ji rytais eidavo rengtis ir da?ytis, o tada vaidindavo mergin?, skaitan?i? laikra?t? autobuso stotel?je, paskui mergin? kepykloje, padavin?jan?i? duonos kepalus ir skai?iuojan?i? gr???, o paskui – mergin?, stumian?i? ve?im?l? su k?dikiu pagrindine miestelio gatve. Po keli? savai?i? ?vyko tai, k? ji buvo numa?iusi. Epizodo kepykloje re?isierius pasteb?jo, kaip ji ?ukuojasi („Plaukus auk?tyn, palaidin? ?emyn“, – pasak Airis?s), ir dav? jai por? eilu?i? teksto daug anks?iau nei kitoms merginoms, prad?jusioms dirbti kartu su ja. Ryte pad?davau Airisei i?sirinkti drabu?ius ir mudvi kalb?davom?s, k? ji gal?t? susitikti ir kas gal?t? j? u?kalbinti („Neinu ir nesakau: „Kaip sekasi, ma?e“, – pasakojo Airis?. – A? palaukiu. Ir padedu.“), o paskui repetuodavo, bandydama pasakyti t? pa?i? eilut? keliais skirtingais b?dais. Airis? mat?, kaip panel? Garson bu?iavosi su Klarku Geiblu. Harpo Marksas pliauk?tel?jo Airisei per u?pakal?, o paskui ji valg? sumu?tinius su s?riu ir marinuotais agurkais („Tik be svog?n?, nes filmuojam?s i? arti.“) kartu su moterimis, persirengusiomis undin?mis, joms teko valgyti stovint, i?ki?us i? po uodeg? kojas, apautas blizgan?iais ?aliais puantais. Airis? papasakodavo visas paskalas, i?girstas i? kirp?j?. Kirp?jai visiems i?klodavo apie vis? reikalus. Airis? pasakojo man apie Francisk? Dieg?, kuris vadovavo visa?istams ir niekada neskleid? paskal?. Franciskas u?simin? Airisei, kad ji neliko nepasteb?ta, o vien? kart? po Lanos Terner pasisodino ? k?d? Airis? ir pada?? jos veid? lygiai taip pat. Prie? gr??tant ? filmavimo aik?tel?, jai teko visk? nusivalyti, bet prie? tai visi apstojo jos k?d?, o Franciskas dav? ?epet?l? ir ypatingojo pudros mi?inio „Ben Nye“, kad gal?t? juo pudruotis, kai ims blizg?ti veidas. Gavusi laisv? dien?, Airis? ir mane papudravo ?ia pudra, truput? pary?kino l?pas ir mes kartu ?jome valgyti vafli?. U? koki? ?e?i? kvartal? nuo Firenz?s Sod? buvo mokykla, bet mes su Airise prie jos nesiartinome. Pasiilgau ponios Gruber. Ir t?vo pasiilgau. Nenor?jau galvoti apie motin?, na, nebent kas antr? ar tre?i? nakt?, kai susapnuodavau j? pasiklydusi? dykumoje ar mir?tan?i? prie greitkelio. Vis ra?ydavau t?vui ir supl??ydavau lai?k?, nors ?inojau, koks jis yra, ir ?inojau, kad nesijaudina d?l man?s. ?inojau, kad jam ner?pime n? skard?iaus veleno, – jis da?nai taip sakydavo ir paai?kindavo, kad tai ne keiksma?odis, nes ne „velnias“, o „velenas“, toks prietais?lis, naudojamas prie? lituojant skard?, tod?l kartojau t? posak? vis? laik? ir man atrod?, kad keikiuosi kaip pa??lusi, bet tik paslap?ia. Ra?ydavau jam kart? per m?nes? ir saugodavau lai?kus, kol jausmai apslopdavo, o tada i?mesdavau. 3. U?ter?tas sviestas Airis? ne?inojo, ? kok? vakar?l? at?jo. ? did?j? nam? prie?ais j? laiptais kop? dvi moterys vienodais rausvo ?ilko ?varkeliais ir ilgomis juodomis sukniomis. Prie dur? stov?jo durininkas, o gal liokajus, did?iulis juodaodis vyri?kis baltu a?tuoniolikto am?iaus satino kostiumu ir baltu pudruotu peruku, perri?tu juodu kaspinu. Jis tur?jo du auksinius dantis ir elg?si taip, lyg ne ?iaip d?iaugt?si, o tiesiog sprogt? i? laim?s, pamat?s kiekvien? pro duris ?einan?i? moter?. Jis atidar? Airisei duris ir pamerk? ak?. Moterys, at?jusios prie? Airis?, padav? savo ?varkelius kitam vyri?kiui pudruotu peruku ir balto satino kostiumu. Airis?, nutaisiusi rami? veido i?rai?k?, patrauk? paskui jas ? didesn? kambar?. Svetaine to kambario nepavadintum, kaip ir Klivlando stadiono nevadintum beisbolo lauku. Pro Airis? pra?jo trys merginos, si?lan?ios u?k?sti pyragai?i? su de?rel?mis ir austri?, ?vyniot? ?onin?je. Jos m?v?jo balto satino ?ortus ir balto satino batelius, bet vir? juosmens buvo nuogos, tik apsiri?usios rausvais kaspinais kakl? ir ?sisegusios po kaspin?l? ? auk?tus baltus perukus. Kiekviena ?alia akies buvo prisilipd?iusi po apgam?l?, o speneli? galiukus parausvinusi da?ais. Airis? nusek? paskui anas dvi moteris ilgomis juodomis sukniomis ir pra?jo kelis didelius satinu aptrauktus pufus ir kelias rausvo satino sofas. („Dievuliau, jos gi visos bus d?m?tos“, – pasak? viena mergina Airisei u? nugaros.) Du auk?ti vyrai baltomis keln?mis laik? po mil?ini?k? rag?, piln? vaisi?. D?l j? plik? kr?tini? ir m?lyn? aki? Airis? nutar?, kad j? plaukai po tais baltais perukais tikriausiai ?vies?s. Vyrai buvo basi. Moteris prie?ais Airis? pasi?m? vynuog? ir gnyb? vien? vaisi? laikytojo spenel?, kol vyri?kis ne?ymiai kr?ptel?jo. Airis? aiktel?jo. – Koks smagus vakar?lis, – tar? ta moteris, pasik?l? suknel? ir atsiseg? kojines. Apsidair? ir po viena sofa pasid?jo juodus auk?takulnius, kojines ir kelnaites. Pasirod? keturi ne??augos baltais turbanais, ry?kiai ro?in?mis liemen?mis ir vienodomis pla?iomis keln?mis, ne?ini ??rin?iais kaljanais. Jie atsis?do ant did?i?j? puf?, o aplink juos ant grind? sus?do kelios moterys, jos u?sir?k? ir ?m? juoktis. Airisei pasirod?, kad tikrai i?girdo Talulos Bankhed juok?. Airis? u? rankos truktel?jo bly?kiaod? moteris, gra?i lyg nebylaus kino ?vaig?d?, juodai apved?iotomis akimis, prie veido priplotomis garban?l?mis ir ilga sidabrine suknele su gilia i?kirpte nugaroje. Ji paklaus?, ar Airis? naujok? ir su kuo at?jo. Airis? atsak?, kad vakar, kai j? da?? Franciskas Diegas, Pats?s Kel?s asistent? dalijo pakvietimus ir jai taip pat dav? stor? balt? vok?. Pats?s Kel?s asistent? pabu?iavo Francisk? ir nusijuok?: „O tu pakvietimo negausi.“ – Pats?, matyt, tave pasteb?jo, – pasak? toji i?bly?kusi moteris. Airis? nusi?ypsojo. – A? Silvija, – prisistat? moteris. – Airis?. Silvijai pamojus ranka, prie j? pri?jo ne??auga balta rytieti?ka kepuraite, bet be liemen?s, ne?inas pad?klu kokteili? „Rausvoji ledi“. Vien? Silvija padav? Airisei: – Sveika patekusi ? roj?, brangioji. Abi su Silvija sus?do ant sofos. Prie j? pri?jo moteris ir pasilenk? pabu?iuoti Silvij?. ?i pristat? Airis?, moteris pabu?iavo ir j?. Ji perbrauk? plunksna Airis?s pe?ius. Airis? sustingo ir nejud?jo, kol ta moteris nu?jo sau. Pri?jo kita moteris ir gurk?tel?jo Airis?s „Rausvosios ledi“, steb?dama Airis? pro taur?s vir??. Vienu ypu pabaig? g?rim? ir kartu su Silvija nu?jo ?alin. Airis? pajuto, kaip ka?kieno ranka truktel?jo suknel?s kra?t?. Ant grind? prie sofos s?d?jusi moteris paki?o rank? Airisei po suknele ir perbrauk? ?laun?. Br?k?tel?jo pir?tais ?laun? vid? ir paliet? kelnaites. Airis? s?d?jo nejud?dama. ?is vakar?lis buvo ne toks, kokie vykdavo Del?s Braison r?syje prie t?vo nam?, kur b?davo galima truput? pai?dykauti, o tada pliauk?telti ?kyruoliui ir linksmintis toliau, kaip tau pa?iai norisi. I? kito kambario pasigirdo moters klyksmas, bet ne toks, kaip klykt? ??eistas ar su?eistas ?mogus, o ta ranka nesitrauk?, ky??iojo pir?tus ? Airis?s kelnaites. Gali b?ti, kad tokiame dideliame name, kuriame tiek daug gra?i? moter? (o jei kuri negra?aus veido, tai dievi?ko k?no, o jei neturi nei to, nei ano, tai atrodo protinga ir ?takinga), pasitaikys kas nors, kieno ranka Airisei i? tikr?j? patikt?. Ant grind? s?din?iai moteriai Airis? pasak? „A?i?“, nors tai nuskamb?jo absurdi?kai, ir i??jo ? kit? kambar?, kuriame buvo bufetas. ?ia stov?jo prikrauta maisto nuo pagrindini? patiekal? iki deserto – desertui buvo daili mergina, nuo kr?tin?s iki p?d? aptepta storu sluoksniu plaktos grietin?l?s su bra?k?mis. Moterys, vilkin?ios vien apatinukus ir auk?takulnius arba kokteili? sukneles, pusiau prasegtas nugaroje, krov?si maist? ? l?k?tes. Kvartetas grojo populiarias dainas, o kitapus stalo tos pa?ios dvi moterys ilgomis juodomis sukniomis ?oko l?t? fokstrot?. Brunet? ry?kiu raudonu kimono ir juodo ?ilko keln?mis ramiai valg? i? l?k?t?s, prikrautos omar? uodeg?. – Dievinu omar? uodegas, – tar? ji. – Rimtai, man atrodo, kad geriau u? jas nieko neb?na. Jos balsas buvo gerklinis, ?iltas, tarsi amerikiet?s, bet ?iek tiek ?velnesnis ir mielesnis. – Roza Sojer, – tar? ji ir, u?uot paspaudusi rank?, padav? Airisei omaro uodeg?. – Susiraskim viet?, – pasi?l? Roza, ir jos nu?jo, kur ?oko dar b?rys moter?. Ji pasodino Airis? ant laisvos sofos. – Nieko sau minia, – pasak?. – Niekur neik, gra?uole. Gr??o ne?ina omar? uodegomis, vos pastovin?iu bok?tu i? austri? geldeli?, ? kr?v? sukrautais blyneliais su ikrais ir dviem ?ampano taur?mis, suki?tomis ? korsa??. Airis? pak?l? rank?, nor?dama pasitaisyti plaukus, tuoj prie jos pri?jo ne??auga balta kepuraite. – ?ampano? – paklaus? jis. – O, taip, pra?au, – tar? Airis?. Roza pa?velg? ? j?. – Nieko sau, a? pagalvojau, kokia ?ia ma?ut? i? kaimo, o tu sau i?dykauji su Armandu ir dar ka?in kuo. Kaip man ne g?da. Austr?? Airis? ?iojosi atsisakyti. Bet ?ia ne toks vakar?lis, kur gal?tum pasakyti: „Oi, niekada nesu valgiusi austri?“, arba: „O Dieve, jos ?lapios ir ?lyk??ios“, nors tai buvo tiesa. Jei per austres veda kelias ? tokius vakar?lius ir pas priblo?kian?i? tamsiaplauk? gra?uol? Roz? Sojer, tai, Airis?s nuomone, austres galima siurbti lyg ?alt? al? vasaros dien?. ?veik? dvi, u?gerdama ?ampanu. – Tikra profesional?, – pagyr? Roza. – I? tikro – ne. A? i? Ohajo. Kam jai meluoti Rozai. – Ai?ku, – tar? Roza. – Tu – mano gra?uol? ma?ul? amerikiet?. Pa?oksim? Airis? niekada nebuvo ?okusi su kita mergina, tik stumd?si po kambar? su Eva, repetuodama prie? vakar?lius ar pasirodymus. Airis? visada liepdavo Evai vesti ?ok?, kad gal?t? mokytis ?ingsnius, bet tuomet tekdavo susitaikyti, kad Eva veda, o ji ?oki? aik?tel?je elgdavosi dr?siai ir painiodavo ?ingsnius, o ?gio tebuvo Airisei iki peties. Roza Sojer buvo ma?daug coliu auk?tesn? u? Airis?. – Kas ves ?ok?? – paklaus? Roza. – Galiu a?, – tyliai pratar? Airis?. – Bet nenori. – Roza tvirtai apgl?b? Airis?s juosmen?. Visi ankstesni Airis?s ?okiai, jos pasirodymai, valsai su t?vu, mokyklos baigimo vakar?liai su Hariu Bledso ir D?imu Kamingsu, geriausiais Vindsoro ?ok?jais, i?bl?so. Ji ?oko pirm? kart? ?ia ir dabar, prisiglaudusi prie ?velnaus, pudruoto Rozos skruosto. Kr?tin? prigludo prie raudonu ?ilku aptemptos kr?tin?s, ?launis – prie juodos ?ilkin?s ?launies. Jos atliko por? promenad? ir l?tai apsisuko, tarytum mokydamosi ?okti, o tada Roza nutemp? Airis? atgal prie sofos. Atsirado dar ?ampano. – ?i?r?k, – tar? Roza. – ?mund?i? paradas. Airis? ne?inojo to ?od?io, bet mint? suprato. Visur buvo pilna nuog? moter?, kurios g?r?, valg?, r?k? ir ?oko, – visos nuogos ar pusnuog?s. Putli mergina gul?jo persisv?rusi per ku?et?s kra?t?, jos galva beveik liet? grindis. Po ja s?d?jo moteris, apgl?busi merginos galv?, ir bu?iavo jai veid? ir kakl?, o kita moteris u?simet? merginos kojas ant pe?i? ir paniro veidu tarp j?. Airis? mat? tik balt?, apval?, besikilnojant? pilv?, moters pakau?? ir lygius platinos baltumo plaukus, susegtus tulpi? formos ?ukomis. Moteris rausvo ?ifono toga praeidama pamojo Rozai. Jos toga, vos siekianti ?launis, ant peties buvo susegta rubin? sage. ?ifonas neu?deng? jos nedideli? kr?t? ir did?iulio, pasi?iau?usio, ry?kiai oran?inio trikampio, tik lyg ?vaki? ?viesa su?velnino vaizd?. ?alia pianino ?oko juodaod? mergina sidabru siuvin?tais auk?takulniais. Jos auk?tai susegtuose plaukuose ??r?jo akmen?liai, kaip ir tamsiuose, susirai?iusiuose gaktiplaukiuose, kuriuose jie mirg?jo lyg rasos la?ai. ?alia austri? Airis? pamat? vien? nelaim?l? tamsiaod? mergin?, aplink kurios spenelius augo tams?s plaukai, o dar tamsesni? plauk? debesis ??l? nuo ?laun? vidurio ir tarsi kerp?s, lipan?ios ? med?, deng? jos pilv? beveik iki bambos. Airis? pagalvojo, kaip baisiai ta mergina tur?s jaustis, juk niekas nenor?s su ja prasid?ti. Paman?, kad ta mergina turb?t suvalgys kelias austres ir i?eis namo paverkti. Ma?ut? blondin?, ?sisegusi didel? balt? kaspin? ? plaukus ir apsiavusi kojas baltais bukanosiais bateliais, pri?oko prie tamsiaod?s merginos ir ?sikniaub? veidu tarp kr?t?. – Kiekvienam puodui atsiras ir dangtis, – tar? Roza. U?pyl? ?ampano Airisei ant kr?ties ir nulai?? lyg kat?. ?ampanas permerk? Airis?s korsa?? iki juosmens. Iki ?mund?s. Airisei pasirod?, kad jos pakau?is tuoj atsiskirs nuo galvos ir ?aus per vis? kambar? lyg patrankos sviedinys, apsunk?s nuo malonumo. Kambarys nesisuko, kaip sukdavosi i?g?rus per daug alaus per vakar?l? namuose. Jis i?siskleid? lyg g?l?s ?iedas, sienos atsitrauk?, prisipild?iusios d?m?, kvap? ir ?mund?i?, ir prie pat Airis?s ?ampano taur?s pasirod? dar viena ?mund? ?viesiais plaukais, suformuotais ? ?irdel? ir nuda?ytais m?lynai. Sienos pasitrauk? ir ?m? tirpti nuo kar?t? k?n?. Net v?liau, jau b?dama gerokai vyresn? ir daug gyvenimo met? praleidusi gerdama ?ampan?, r?kydama cigaretes, liesdama ?ilko apatinukus ir steb?dama nuostabiai ?vair? ir akiai malon? ?mund?i? parad?, Airis? prisimin? kiekvien? minut?, praleist? Holivudo orgijoje su Roza Sojer. Kai gr??o namo ?lapia, bet pilnai apsirengusi nuo kojini? dir?eli? iki pir?tini?, Airis? atsigul? ant lovos u? keli? p?d? nuo Evos lovos. U?uodusi d?mus Airis?s drabu?iuose, Eva tyliai ?niurk?tel?jo ir atsisuko pasirengusi klausytis. – Sutikau mergin?, – tar? Airis?. – ?simyl?jau. Airis? paman?, kad am?inai gerbs Ev? u? tai, kad ma?oji sesut? tei?tar?: – Kaip gerai. Lai?kas nuo Evos (nei?si?stas) Firenz?s Sodai Holivudas 1942 m. vasario 1 d. Mielas t?ti, ?ia viskas labai greitai kei?iasi. Persik?l?me ? puik? but?, nes Airis? pasira?? sutart? su „MGM“. J? pri?m? ponas Arturas Fridas, u?teko vos vienos perklausos sekmadienio vakar? „Derbyje“ (ir dar vienos v?liau studijoje). Neabejojame, kad Airis? bus ?vaig?d?. Ji turi nauj? draug? – Roz? Sojer, galb?t esi j? mat?s ?urnaluose. Visi j? vadina Miel?ja Amerikos Roza. Roza moko Airis? dirbti negailint sav?s, ir Airis? jau gavo du vaidmenis su ?od?iais, vien? Vakaro romane (ji paduoda Robertui Teilorui puodel? kavos) ir vien? filme Ka?kas ypatinga. Tame filme jai nieko neliep? keisti, o tai daug rei?kia. (?ia merginos kei?ia savo nosis, vardus, antakius – visk?. Vienai merginai teko visur prisikim?ti: i? priekio, nugaros, net ?onuose. Kitai merginai, su kuria Airis? dirba, teko i?sipe?ioti daugyb? plauk? vir? kaktos, nes jai liep? pasididinti kakt?.) Airisei dideli? pakeitim? nereikia. Jos plaukus pada?? truput? raudoniau, o Franciskas Diegas, makia?o meistras, jau beveik tap?s draugu, liep? da?ytis jai rausvai oran?iniais, o ne raudonai m?lynais l?pda?iais, nes ?ie skirti tikroms brunet?ms (tokioms kaip a?, pasak jo). 4. Mano dangaus ?ydryn? Roza i?tep? Airis? losjonu nuo ?degio. Ji prisimerk? prie? saul? ir patep? kiekvien? kojos pir?tel?, sukamaisiais judesiais du kartus patep? kulk?nis, o tada auk?tyn ir ?emyn perbrauk? blauzdas. Glost? vidines ?laun? puses iki pat balto maudymosi kostium?lio kra?to. Rozos nuomone, jis nuostabiai tiko Airisei. Apsivilkusi t? kostium?l?, ji krito ? akis tarsi deimantas, o nuo kremo jos ?viesi oda ir plony?iai ?vies?s plaukeliai suspindo bly?kiu auksu. Roza visada pasteb?davo kiekvienos moters geriausias ir gra?iausias k?no vietas, nurodydavo jas ir patardavo, kaip atrodyti dar gra?iau. Studijoje kartais puo?davo vos pa??stamas merginas nuo skryb?l?s iki bateli? vien savo malonumui. Vaikyst?je ji netur?jo nei l?li?, nei draugi?. Roza i?tepliojo kremu Airisei veid? („?i?r?k, nenusidegink nosies raudonai, nes ponas Fridas mane u?mu?.“) ir kr?tin? iki kostium?lio kra?t? su vielomis ir paki?o pir?tus po pe?i? dir?eliais. Liep? Airisei apsiversti, kad gal?t? i?tepti nugar?. – Kaip gera, – tar? Roza. – Taip. Airis? garsiai kv?pavo Rozai ? aus?. Roza masa?avo jai pe?ius, glost? rankas. ?velniai patemp? Airis?s pir?tus. Rozos niekas nemasa?avo, bet ji gird?jo, kaip dvi moterys kalb?josi apie masa?us bufete. Jos sak?, kad Hed? Lamar kasryt masa?uojasi limfmazgius, tod?l ir atrodo taip nuostabiai. „Nes visk? nudrenuoja“, – pasak? viena moteris. Roza nor?jo visk? nudrenuoti i? Airis?s. Br?k?tel?jo aliejumi Airis?s pakinklius ir prask?t? jai kojas. Visi drenuojami skys?iai patvino ir u?pl?do bangel?mis vien? Airis?s koj?, tada kit?, u?liejo stubur? ir v?l nutek?jo ? blauzdas. Airis?s kojos linko Rozos rankose. Airis? ?sikniaub? veidu ? papl?dimio paklot?. Roza atsine??, k? tik sugalvojo: sumu?tini?, apelsin?, kietai virt? kiau?ini?, gazuot? g?rim?, papl?dimio paklot? ir slidaus auksinio aliejaus Airis?s odai. Saul? po truput? jau leidosi, tebekab?jo ry?kiai oran?in? vir? horizonto, o papl?dimyje dar buvo ?ilta. Ma?a mergait? su kasyt?mis, m?vinti vienomis kelnait?mis, por? kart? persivert? ant rank? bangose, o tada t?vai apgob? j? dideliu rank?luos?iu. Roza ir Airis? steb?jo, kaip trys j? fig?r?l?s u?kop? ? stov?jimo aik?tel?, o tada papl?dimys liko tu??ias. Roza atsigul? ir atsiseg? kostium?lio petne?as. Airis? tyl?jo. Roza nusismauk? kostium?l? ?emiau kr?tin?s. – Nieko n?ra, – tar? ji. – Pa?i?r?k. Airis? atid?iai apsidair? ? visas puses. Po orgijos Airis? sak? Rozai, kad iki to vakaro buvo beveik nema?iusi kr?t? ir kad jos jai niekada ner?p?jo. Pasak?, kad kelis kartus mat? motinos kr?tis, o Evos nieku?ius, primenan?ius por? kept? kiau?ini?, matydavo nuolat, nes kaip j? nematysi. Eidama ? papl?dim?, Airis? pasak? Rozai: – Meil? ?i?ri ne akimis, o protu, ir b?tent taip a? ?i?riu ? tave. Roza pabu?iavo Airisei spenel?. Patemp? Airis?s plaukus ir ?m? bu?iuoti kakt?, skruost?, l?pas, kakl?, paaus?. Airis? atsak? bu?iniu. Roza nust?m? Airis? ir atsistojo. Nusimov? maudymosi kostium?l?, pasir???, o tarp jos koj? u? nugaros suspindo saul?. – Ir tu, – tar? ji. Airis? nusispyr? kostium?l?, jos susikibo u? rank? ir nub?go ? vanden?. – D?eronimai! – sukliko Airis?. Jos plaukiojo kaip ruoniai, o paskui, kol visai nesutemo, i?b?go i? vandens ir ?luost? viena kit?. Roza visk? surinko ir ne??si krep?? ant galvos lyg vietin? salos gyventoja. Te?lius niekada nevir?ydavo grei?io. Ma?iau nei per valand? jis nuva?iavo i? Holivudo ? Malibu ir, vos per penkias minutes pasistat?s automobil?, nusek? paskui abi merginas i? „Timo delikates?“ ? papl?dim?. ?jo ?iauriau, ?alia kelio, kad niekas i? papl?dimio jo nepasteb?t?. Per dvide?imt minu?i? jis u?tektinai prifotografavo. Ir ?inojo, kad nuotraukos bus idealios. Te?liui atrod?, kad net ne?manoma susimauti, jei naudoji „C3“ fokusavimo mechanizm? ir fotografuoji dvi gra?ias nuogas merginas, d?kstan?ias papl?dimyje. Nuotrauk? nereik?s n? retu?uoti. Daili raudonplauk? ?iulpia brunet?s pap?. Brunet? su raudonplauke (jis pasteb?jo, kad tie raudoni plaukai nenat?ral?s) nusivelka maudymosi kostium?lius ir b?ga ? vanden?, o u?pakaliai ?okin?ja lyg ?silinksmin? persikai. Te?lius paruo?? negatyvus, kontaktin? lap? ir net nelauk?, kol i?d?ius ?e?i atspausdinti lapai. Paties? juos ant rank?luos?i? galin?je s?dyn?je ir nuvairavo ? Hedos Hoper biur?. Ji paliep? jam i?d?lioti nuotraukas ant sekretor?s stalo ir u?sid?jo akinius. Sekretorei nurod? duoti jam penkiasde?imt doleri?. – A?i?, pone Rastinai, – pad?kojo sekretor?. – Nuotraukos geros, – tar? Te?lius. – Viskas matosi. Roza pa?inojo Hed? Hoper. Rozos nuomone, 1942-aisiais Heda Hoper nebuvo blogiausias ?mogus pasaulyje, Amerikoje ar netgi Holivude. Heda Hoper nekent? Ruzvelto ir para?? kelet? blogybi? apie ?ydus, bet i? to nieko baisaus nei??jo, o dar pagars?jo pasakiusi, kad pilietini? teisi? jud?jimas kenkia juod?iams. Hed? Hoper skait? trisde?imt du milijonai ?moni?. Antradien? Heda Hoper paskambino Rozai ? vasarnam? ir pakviet? kit? dien? susitikti piet?. Roza nusival? raudon? nag? lak? ir nusilakavo rausvai. Apsireng? dramblio kaulo gabardino kostium?, u?sid?jo skryb?l? ir u?simov? pir?tines. Heda Hoper u?sisak? arbatos su ledukais ir Kobo salot?. Roza nor?jo sumu?tinio su m?sa, bet u?sisak? to paties. Heda Hoper padav? Rozai pusiau perlenkt? Los Angeles Times. Viduje buvo trys Rozos ir Airis?s nuotraukos i? Malibu. Roza tar?: – Jei tas fotografas b?t? bent minut? palauk?s, b?t? pamat?s, kaip t??kiau jai antaus?. Gyvenime nebuvau taip supykusi. Heda taip pat pa?velg? ? nuotraukas ir ant vir?aus pad?jo dar vien?, kurioje Roza bu?iavo Airis?s kr?tin?. Siurbtel?jo savo arbatos su ledukais, Roza siurbtel?jo savo. Tar?: – Ties? sakant, panele Hoper, net ne?inojau, kad toki? mergin? b?na. Pakviet? mane ? papl?dim?. Maniau, mes draug?s. Ne?inojau, k? daryti. Heda Hoper nei?tar? n? ?od?io. Pajudino rank?, prie? ?vies? sublizgo ?iedai. Suvalg? kelis k?snius salot?. Roza kalb?jo toliau: – Man atrodo, tokios merginos kenkia visam Holivudui. Jos tiesiog… ?ia netinkamos. Heda papra?? dar ?iek tiek pada?o. Roza kukliai sun?r? prie? save rausvas rankas. – Gerbiu jus u? tai, kad saugote Holivudo dorov?, panele Hoper. Tikrai. ?tai ka?kuri? dien?, dar prie? ?it? bais? nesusipratim?, kaip tik sakiau Bakui, Bakui Kolinsui, savo su?ad?tiniui; ar ?inojote, kad mes susi?ad?j?? Sl?p?me tai nuo vis?, nors nemanau, kad nereik?mingi m?s? meil?s reikalai gal?t? jus sudominti… Tai va, a? visada sakiau, kad vis? ?io verslo atstov? pareiga – palaikyti tinkamo pob?d?io filmus ir tinkamos r??ies ?mones. Paskambinusi savo agentui, Roza pasak?, kad tikisi sulaukti ko nors gero i? savo romanti?k? jausm? Bakui, o tada nuk?l? telefono ragel? ir dvi dienas sirgo. Ketvirtadien? laikra?tyje pasirod? Rozos nuotrauka. J? pateik? studija, o nuotraukoje Roza ir Bakas Kolinsas ?ypsojosi vienas kitam, u? pakinkt? laikydami gra?i?j? jo kumel? ?vaig?d?. ?e?tadien? studija nuve?? Roz?, Bak? ir fotograf? ? vasarnam? visai netoli to Malibu papl?dimio, o sekmadien? jiems buvo paskirtas visas laikra??io atvartas, kuriame jiedu stov?jo prie?ais vasarnam? ir prie?ais ?v. Apa?talo Tomo episkopalin? ba?ny?i?. Roza laik?si ?sikibusi Bako rankos. Va?iuojant atgal, Bakas pasi?l?: – Ir i? ties? gal?tume pavakarieniauti kartu. – Reik?s, – pritar? Roza ir priglaud? galv? prie stambaus jo peties. Straipsnyje Heda Hoper pacitavo Rozos ?od?ius: „Jeigu myli, kam laukti?“ Kitoje eilut?je panel? Hoper para??: „Ir tikrai, kam? ?iedu baland?liai pasireng? glaustytis ir burkuoti naujajame savo lizdelyje, o mes jiems linkime geriausios kloties!“ Pirmadien? redaktoriaus skiltyje panel? Hoper para??: „Holivude visada bus nemaloni? element?, abejotino elgesio moter? (kuri? tikrai negalime pavadinti damomis), galin?i? nuvilioti jaun? mergin? ? pavojing?, prastos reputacijos m?s? ma?ojo miestelio rajon?. Pasielkite teisingai, pone Mejeri.“ Roza perskait? kiekvien? ?od?. Kino studijos „MGM“ vie??j? ry?i? vadovas paskambins vienam ?mogui, tas paskambins dar vienam, o kai antradien? Airis? pasirodys filmavimo aik?tel?je, jos nebe?leis pro vartus. Sargas paduos jai popierin? mai?el? su segtukais, jos bateliais ir ?ilkiniu chalatu. Airisei dar nebuvo devyniolikos, o karjera jau baig?si. Rozai teko matyti nema?ai mergin?, kurias i?tiko toks galas. Ji ?inojo, kad Airisei skambinti negalima. Po to Airis? ie?kojo padav?jos darbo ?alia studijos, nes ten visi j? pa?inojo ir m?go, bet vadovas nemokamai dav? jai puodel? kavos ir gabal?l? pyrago, ir Airis? suprato, k? tai rei?kia. Airis? pra??si priimama dirbti ? „Ohrbacho“ ir „Bullocko“ parduotuves, bet pardav?jos pa?m? jos pra?ym? ir, netarusios n? ?od?io, pad?jo ant popieri? kr?vos. * * * Franciskas Diegas laik? save menininku. Jis jau trisde?imt met? dar? makia?? gra?ioms moterims, dailioms merginoms ir ne vienam itin patraukliam vyrui. Jam teko pie?ti tamsiai raudonas l?pas, i?lenktas it Kupidono lankas, subtiliai rausvinti skruostus, ry?kinti i?pl?stas lyg Bet?s B?p akis, siaurus, pie?tuku pie?tus plauko plo?io antakius, o paskui – tankius, glotnius antakius ir „Maybelline“ stiliaus blakstienas, ir stambias, lyg aviet?s sultingas, gundan?ias tuoj pat j? paragauti l?pas. Kai netur?davo i? ko rinktis, da?? burok?li? sultimis ir talku, o kai buvo ne?manoma gauti nailonini? kojini?, – pie?? si?les savo seseriai ant koj?. Susipa?ino su Maksu Faktoru. Velionis Maksas Faktoras nusived? j? smagiai pasilinksminti ? kelet? Malibu bar?, o u? tai Franciskas pademonstravo jam, kaip kempin?le galima geriau i?tepti makia?o pagrind?. Vis dar sugeb?davo ?okti ?arlston? su naujomis ?vaig?dut?mis ar lenkti rank? su jaunikliais. M?go merginas, kurios ?velgdavo kupinomis d?kingumo akimis, vos suimtos u? smakriuko – smailaus, apvalaus ar kampuoto lyg cukraus kubelis, bet vis tiek ?avingo. I? tiesiog daili? mergin? jis kurdavo gra?uoles. Retos gra?uol?s jo rankose tapdavo neu?mir?tamos. Paprast? kaimo mergait? jis pavert? Egipto princese, o paskui, jai plaukte ?plaukus ? filmavimo aik?tel?, suprato, kad dabar ji jau ?ino, kas esanti. Jis myl?jo vaikinus, kurie leidosi mylimi ir leisdavo nupie?ti jiems ma?y?ius rausvus ?siukus ar kreivus antakius arba ky?tel?ti petuk? ant kairiojo peties, ?inodami, kad nuo jo priklauso j? karjera. Jam patiko netgi tie, kurie sprogdavo i? puikyb?s. Kart? jam paskambino siuv?jas, pas kur? at?jo garsus aktorius, kad susiaurint? jam kelni? liemen?. Tas aktorius visiems papasakojo, ko nori i? siuv?jo, o siuv?jas visiems papasakojo, kad problema – ne siauras liemuo, o turinio stoka ?iek tiek ?emiau. Jei turi ?itiek tu?tyb?s, pasidarai pa?eid?iamas lyg moteris, – b?tent taip man? Franciskas. Jis ?i? problem? i?sprend?, pasirink?s meksikie?io senelio i?vaizd?. Nesida?? plauk?, nemet? svorio. Sur?kydavo po cigar? kasdien, o cigarus pirkdavo ten pat, kur ir ponas Talbergas. Tur?jo septynis komplektus pilk? mar?kini? ir juod? linini? kelni?, septynias poras juod? espadrili? ir prie? niek? nesipuo??. Aktoriai, at?j? ? jo makia?o kambar? po to, kai ?e?is m?nesius nerasdavo darbo, b?davo laikinai atleisti arba paskolinti filmuotis kokiame nors „First National Pictures“ ?lam?te, ir pamatydavo Francisk? savo vagon?lyje, plaunant? teptukus, pasijusdavo tarsi j?reiviai, i?tisus m?nesius praleid? j?roje ir pagaliau i?vyd? ?vytur?. Kai kuriuos tokius j?reivius jis nusivesdavo namo, suteikdavo jiems prieglobst? savo ramiame vasarnamyje, pasisodindavo ant pla?i? keli?, maitindavo namuose gamintu maistu, dalydavosi ?velnumu ir pasir?pindavo, kad ne?sipainiot? n? menkiausias ?apelis pavydo ar konkurencijos. Airis? Akton jis pasteb?jo pa?i? pirm? dien?. „MGM“ teritorijoje toki? kaip ji, net gra?esni?, visada b?davo tuzinas, bet ji buvo vikri ir gudri, tad gal ir b?t? sugeb?jusi vaidinti. Ka?kas j? i?mok? ger? manier?. Ji steb?davo, k? daro ir ko nedaro kiti. Nek?l? scen?. Nesimarkst? prie? kino ?vaig?des. Niekada nev?luodavo. Jis pasi?l? jai ma?daug coliu susisiaurinti suknel?s nugar? tiesiai vir? apvaliausios u?pakalio dalies, o jau kit? dien? mergina buvo ?sismeigusi po smeigtuk? ? visas turimas sukneles. Po to, kai Airisei u?pakal? i?spard? Heda Hoper, o filmavimo aik?tel?je niekas net nebemin?jo merginos vardo, jis nuva?iavo ? Firenz?s Sodus. Nuva?iavo, nes buvo, pasak jaunesn?s jo sesers, iki kra?t? kupinas gailes?io kiekvienam benamiui ?uniui ir kiekvienai keli? perb?gusiai nusususiai katei. Kokius ?e?is m?nesius Airis? buvo kylanti ?vaig?dut?, o dabar pavirto benamiu ?uniu, nors pati to turb?t nesuvok?. Jauni ?mon?s buvo Francisko silpnyb?. Jie net nenuman?, kas j? laukia ir kaip viskas priklauso nuo papras?iausios bukos s?km?s. Jiems atrod?, kad niekada nepraras privalum?, o tr?kumus visada gal?s pasl?pti po med?iaga, i?galvotu vardu ar makia?o pagrindu, kol u?ges ?viesos. Franciskui atrod?, kad jeigu gali gail?tis i?bad?jusio ?un?ko, tai tikrai turi pagail?ti ir jaun? gra?i? ?moni?. Airis? atidar? duris vy?ni? raudonumo akimis. Nepakviet? u?eiti. – Kaip malonu i? j?s? pus?s, kad u?sukote, pone Diegai, – pasak? ma?oji Airis?s sesut?. Atne?? jam stiklin? vandens ir pasodino ? vienintel? fotel?. – At?jau pakviesti jus, mergait?s, vakarien?s, – tar? Franciskas. Airis? kr?ptel?jo. – Labai malonu i? j?s? pus?s, – pakartojo ma?oji, nusi?luost? akinius ? sijon? ir v?l pasibalnojo jais kampuot? veid?. Airis? pa?velg? pro lang?. – Visiems patinka, kaip a? gaminu, – t?s? jis. Gamino joms vakarien? tris antradienius i? eil?s, laukdamas, kol Airis? pasakys, k? jis ir taip ?inojo, kad gal?t? jai pad?ti kur nors prad?ti visk? i? naujo. Pasakojo mergait?ms apie savo vaikyst? San Fernando sl?nyje El Eskorpiono ran?oje, kuri v?liau tapo Plato pieno ran?os dalimi, nes tas pats vyko beveik visoje Piet? Kalifornijoje. Pasakojo apie vieno kambario mokykl?, i? kurios sartu arkliu jodavo namo, kaip pajuto es?s neabejingas gra?iems ran?os darbininkams ir kaip, b?damas vos devyneri?, suprato, kad baig?s mokykl? i?kart tur?s sprukti ? didel? miest?. Papasakojo apie savo motin?, blyks?jusi? akimis ir kar?tu temperamentu ne ma?iau u? bet kuri? istorin? Meksikos heroj?, ir tris ramius jos vyrus, tapusius Francisko ir dviej? jo pusiau seser? t?vais, o paskui mirusius, o tos seserys dabar pasiturimai gyvena Niujorke, nes yra pr?sko b?do ir visai neatrodo kaip meksikiet?s, pasak jo. Suteik? Airisei ?imt? prog? pasakyti ties?, bet Airis? melavo per kiekvien? vakarien?. ?av?jo j? kalbomis apie atsiv?rusias galimybes ir interviu. Melavo, kai jis dalijo empanadas, nenustojo melavusi valgydama sviestinius karij? rie?ut? ledus. Melavo, jam ?aid?iant kortomis su ma??ja jos sesute. Melavo tap?nodama skruost? ir link?dama labos nakties, o tada Franciskas pa?iupo j? u? rankos: – At?jo j?s? eil? kviesti mane vakarien?s i? mandagumo, o po to pa?aisime „Ties? sakant“. 5. Jei neturi ?ali? ? sesers skambu?ius niekas neatsakin?jo. Vakarais da?niausiai gamindavau makaronus „Kraft“ su s?riu, m?gindama kaip nors juos pa?vairinti. Airis? tebeie?kojo darbo. – Pa??stu tavo veid?, brangioji, – tar? jai viena parduotuv?s „Ralphs“ darbuotoja. Airis? i? veido pa?inojo visi, kas skait? laikra??ius ir kino ?urnalus. – A? lyg kokia maro ne?iotoja, – tar? Airis?. – Ar viduri? ?iltin?s. Atsakiau: – Juk ?moni? ne?udai. Kit? ryt? nu?jau pas poni? Gruber pasiteirauti, gal dar i?nuomojamas m?s? senasis kambarys, ir ponia Gruber paklaus? kod?l, o a? trumpai papasakojau, k? pati supratau. Ponia Gruber palingavo galva: – Kokia kal? ta Roza Sojer. Azoy gait es – va, kaip viskas vyksta. Tiek kart? buvau gird?jusi taip j? sakant, kad jau pati prad?jau taip sakyti. Ponia Gruber mudviems ?pyl? m?tinio likerio ? taures paauksuotais koteliais ir tar?: – Ai?ku, mergait?s, galite nuomotis t? kambar? u? t? pa?i? kain?. Pasak?, jeigu reik?s, ji k? nors i?mes laukan, ir mes susidau??me taur?mis. Ponia Gruber tar?: – Gro?is ir ?lov?. Patik?k manim: alle ziben glicken. Tai rei?kia – anokia i? to nauda, ketzele. Ver?iau nemesk rimt? knyg? ir akinuk?. D?l tos situacijos niekur nenor?jau eiti. N?jau ? park?. Nei ? Firenz?s Sod? kiem?. Airis? nepra??, kad lik?iau su ja. Nieko man?s nepra??. Dar? savo pratimus, tvark?si plaukus ir skalb? kriaukl?je m?s? r?bus. Prad?jo pakuoti daiktus ir pasak?, kad po savait?s kraustysim?s. – Bet geriau niekam nesakyk, – tar? ji. – O kam a? pasakysiu, – atsiliepiau. Airis? kas ryt? lavino savo vokal?. Tyl?dama lygino visas m?s? palaidines ir sijonus ir apskritai elg?si, lyg gyvent? viena, bet a? j? supratau. Supratau visk? ir stengiausi apsimesti, kad net nepasteb?jau, ir tik?jausi, kad Airis? negalvoja man?s palikti, nes a? jos vietoje pagalvo?iau. Neb??iau likusi ten, kur visiems ant man?s nusi?ikt, ir nenor??iau, kad mane sekiot? keturiolikmet? mergait?, atrodanti kaip dvylikos met? ir visi?kai nieko nesugebanti, tik ruo?ti maist? i? pusgamini?, nerimauti ir skaityti. S?d?jau fotelyje prie lango ir skai?iau i? bibliotekos pavogt? Doriano Gr?jaus portret? ir senus Photoplay numerius, kuriuos radau bute, kai atsikraust?me. Perskai?iusi ?urnalus, radau Biblij?. Praleidau nuobod?ias vietas, kas i? ko gim?, taip pat ir ?lyk?tesnes, bet man patiko Naujasis Testamentas, pilnas ?ali? kalv?, m?lyno dangaus, atlaidumo, palyginim? ir metafor?. Senajame Testamente metafor? nebuvo: kr?mai i? tikro liepsnojo, sienos griuvo, j?ros prasiskirdavo, o kai darosi tokie dalykai, bet koks racionaliai m?stantis ?mogus l?st? sl?ptis u? priedangos. Senajame Testamente Dievas gan? ?mones. Gelb?jo nuo prie??, niek??, bado ir mirties. Jis galinga ranka i?ved? juos i? Egipto, viliodamas sausaini? mai?eliu, – ?tai k? turiu omenyje. Liepsnojantis Dievo angelas, o gal ka?kas kitas, paspaud? dur? skambut?, Airisei kraunant daiktus, o mums su Francisku plaunant indus. Prie? tai vakarienei mums visiems i?viriau de?reli?. Ketinome ?aisti kortomis, kai baigsiu ?luostyti visas l?k?tes, o po to Franciskas tikriausiai ruo??si paki?ti Airisei po pagalve de?imt doleri?, kad gal?tume kraustytis pas poni? Gruber. Skambutis suskambo tris kartus. Sustingome. Steng?m?s vengti Firenz?s Sod? vadovo. Gal?jome arba sumok?ti jam u? praeit? m?nes?, arba sumok?ti poniai Gruber u? kit? m?nes? ir truput? pasilikti sau. Ponia Gruber ir „Holivudo Plaza“ buvo m?s? ateitis. Franciskas pa?velg? ? Airis?. – Gal ten Roza, – tar? Airis?, o a? u?stojau keli? ir nuskub?jau prie dur? pirma. Ten juk vis tiek ne Roza, o a? nenor?jau, kad sesuo nors sekund? galvot?, kad tai gali b?ti Roza Sojer, – jos vardu paslap?ia sau vadinau tikr?j? pasaulio blog?. Palyginti su Roza Sojer, mano motina atrod? nuostabi. – O, ma?oji Eve, – pasisveikino t?vas. Vienu pir?tu jis maskatavo balt? kepyklos d??ut?, apri?t? raudona virvele, pa?astyje spaud? saul?gr??? puok?t?, o kitoje rankoje laik? lagamin?. – J?zau, kokios baisios g?l?s, – tar? Airis?. Franciskas sulankst? ind? ?luost? ir pri?jo prie dur?. Pad?jo rank? man ant peties. T?vas atrod? eleganti?kas ir i?varg?s, o a? pagalvojau, kad, jeigu Franciskui nepavyks jo primu?ti, nors tikriausiai sugeb?t?, mes su Airise gal?tume pad?ti. Airis? atsis?do ant sofos. Franciskas nepatrauk? rankos man nuo peties. Atsipeik?jusi tariau: – Mano t?vas Edgaras Aktonas, m?s? mielas draugas Franciskas Diegas, – ir pasijutau labai savimi patenkinta. Jie nu?velg? vienas kit?. Niekas nieko nereikalavo. Niekas nepra?? pinig?. Niekas nepasi?l? Edgarui nei puodelio arbatos, nei ?iaip atsigerti, nei vakaryk??i? kept? pup?. Niekas nepakviet? jo u?eiti ir niekas neliep? jam ne?dintis. T?vas ki?eniniu peiliuku perpjov? virvel? ir tyl?damas visiems atki?o sausaini? d??ut?. A? suvalgiau ?e?is, Airis? – du. Franciskas ranka pasiglost? pilv? ir atsisak?. T?vas suvalg? likusius sausainius. De?imt? valand? i?sitiesiau ant sofos ?alia t?vo. Jis pasislinko, palikdamas man vietos, ir pad?jo rank? ant peties. Airis? u?vert? ?urnal? ir atsistojo. – Pavargau. Einu ? lov?. Ji i?trauk? i? lagamino vien? u?klot?, u?deng? juo mane ir nu?jo ? savo kambar?. T?vas tar?: – Nuostabi savitvarda. Franciskas paantrino: – Neprilygstama. Anksti ryte radau juos abu sugriuvusius ant grind?, pasiki?usius po galvomis sofos pagalv?les. ?alia kavos stalelio stov?jo tu??ias butelis ?koti?ko viskio. Atsis?dau ant sofos ir ?i?r?jau, kaip jie abu miega, o kai apsiverkiau, atsistojau ir nu?jau pas Airis? ? lov?. – Nuobodu ?ia neb?na, – tar? ji. Ryte nu?jome ? u?kandin? pusry?i?. Vyrai ?jo pirmi. T?vas u?sisak? kiau?ini? su skrebu?iu ir paskelb? sumok?si?s u? pusry?ius. Sak?, kad labai labai did?iuojasi Airise, nes ne kiekviena mergina sugeb?t? pasiekti tiek, kiek ji. Airis? tar?: – Nesivargink. Pav?lavai. T?vas pasak? apgailestauj?s, kad nepasirod? anks?iau, bet reik?jo susitvarkyti reikalus Ohajuje, o sesuo tar?: – Mes neturime pinig?. N? skatiko. Franciskas patikino, kad Airis? nemeluoja. Prid?r?, kad niekas, bent i? tolo susij?s su kino verslu, – nei restoranas, nei drabu?i? parduotuv?, nei gro?io salonas, nesiruo?ia samdyti Airis?s po to, kas ?vyko. T?vas paklaus?: – O kas atsitiko? Mes su Francisku su?iurome ? Airis?, nes netur?jome teis?s kalb?ti u? j?. – Mane pri?iupo besibu?iuojan?i? su mergina, – tar? Airis?. – Apgail?tini puritoni?ki ?unsnukiai, – t?vas patap?nojo Airisei rank?. – Ir viskas? – paklaus? Francisko. Par?jome atgal ? but?. Airis? suku?d?jo, kad Edgaras netrukus dings. – Jam n?ra ?ia k? veikti, – tar? ji. Franciskas nusileido ? kiem? paskambinti, o mes visi trys susi?valg?me. – K? planuojate? – paklaus? t?vas. Airis? atsak?, kad kraustysim?s atgal pas poni? Gruber, o ji toliau ie?kos darbo. Pasakiau, kad ved?iosiu ?unis. T?vas pak?l? bals?: – Patyrei rimt? nes?km?, nuo kurios dar ilgai neatsigausi. Negali apmok?ti s?skait? dabar ir negal?si apmok?ti nauj? s?skait? ateityje. Juk supranti, kad naudosiesi varg??s ponios Gruber gerumu. Negalima i?naudoti tikr? draug?, jei tik gali i?siversti kaip nors kitaip. Jau nor?jau paklausti, kaip jam pa?iam sek?si laikytis ?itos taisykl?s, bet ? kambar? gr??o i?si?iep?s Franciskas. – I? ko tu gyveni, Edgarai? – Ai, i? poezijos, prozos. D?s?iau angl? kalb?. Dabar pensininkas. – Turb?t smagu, – Franciskas atsisuko ? mane su Airise: – ?inote, kad mano seserys gyvena Niujorke. Enkarnaciona ir Beatriza. Karn? ir B?ja. Merginos sako, kad gali rasti darb? Edgarui, liokajaus viet?, – pasak?, ne?i?r?damas ? t?v?. – O tu, Airise, gal?tum mokyti ma?us vaikus. Tarkim, b?tum guvernant?. Niekas net nepa?velg? ? mano pus?. T?vas paspaud? Franciskui rank? („Nerandu ?od?i?“, – pasak?) ir po keli? valand? gr??o 1938-?j? laidos ?evrol? pikapu. – Paprasta, – tar? jis. Susikrov?me visus savo ir kelis Firenz?s Sod? daiktus, o Franciskas atsine?? du lagaminus ir did?iul? makia?o d???. Nub?gau pas poni? Gruber ir gr??au su ja, ne?ina m?tinio likerio buteliu. Visi gurk?tel?jome. T?vas pabu?iavo jai rank?. Ponia Gruber palink?jo: – Likite visi sveiki. Pabu?iavo man ? l?pas ir i??jo sau. – Kad ir kur nukeliautum, s?km? tau pavymui svies savo sen? bat?. Tai Tenisonas, – pasak? t?vas ir ?sitais? keleivio s?dyn?je. Mes su Airise susigr?dome gale su Firenz?s Sod? lempa prie koj?. Franciskas mums mirktel?jo. T?vas suplojo rankomis. Galima sakyti, tai buvo jo triumfo akimirka. 6. Kiekviena diena – ?vent? Kas ryt? dainuodavome. T?vas dainavo „Be kelni? ?alta“ ir „Gabal?l? agurko“. Franciskas su t?vu dainavo „Ei, nebu?iuok mano sesers“, sprags?dami pir?tais, o t?vas r?kavo: „Kiaule! Mar? ? kiaulid?!“ Mes su Airise dainavome „Tikriausiai buvai dailus k?dik?lis“ ir „Privertei tave pamilti“. G?r?me praskiest? kav?. Mes su Airise valg?me ?vie?ias, aliejumi tebe?ir?kan?ias spurgas (ir plikytus pyragai?ius, ir dani?kas karpytas bandeles, ir trikampes spurgas, ir visokius kitokius vietinius saldumynus, nes pagaliau u? visk?, nors ir neilgai, mok?jo m?s? t?vas), o t?vas su Francisku valg? kump?, kiau?inius ir dienos patiekalus. Pasidalijome u?duotis. Franciskas vis? dien? vairuodavo ir kas ryt? der?davosi d?l degal?. ?e?ias naktis keturiese nakvojome viename motelio kambaryje. Niekas n? nemirktel?jo. Vyko karas, ?mon?s keliavo ?vairiausiomis kompanijomis – be t?v?, be motin?, be vyr?. Franciskui teko viena lova, mums su Airise kita, o t?vas ?sitais? ant grind? su lovos u?tiesalu. Kanzase jis mok? seser? vairuoti, kad b?t? kas veikti. Mis?ryje Franciskas pasuko tiesiai ? ?iaur? Ilinojaus link. T?vas nor?jo pamatyti Mis?r?. Franciskas tar?: – Ne, su manim nenor?tum. Jis pasak?, kad Mis?ris – toks pat kaip Piet? valstijos, o Pietuose jis neketino vairuoti, nebent Piet? Amerikoje. Man net nereik?jo pamatyti pakel?s ?enkl?, kad supras?iau, jog art?jame prie Vindsoro Ohajo valstijoje. Raminamai nuteik? lygumos, malonus rusvas r?kas ir tvirti namai, pana??s ? juose gyvenan?ius j? ?eimininkus. Pamaniau, kad ne ka?in k? ?ia palikome. Su manimi buvo t?vas, sesuo ir Franciskas, jau tap?s nedidel?s m?s? ?eimos dalimi. Ger?ja dalimi. Tr?ko tik mano mielo kambario t?vo namuose ir pono Portmano pudelio. Airis? bakstel?jo man ir tar?: – M?s? namas visai netoli. Bakstel?jau atgal. T?vas nepratar? n? ?od?io. Skait? iki sutem?, o ryte jau buvome palik? Ohaj? u? nugaros. T?vas skait? apie liokajaus darb?. (Arba tarno. Edgaras ir Franciskas daugyb? kart? gin?ijosi, kaip ta profesija vadinama. T?vas sak?, nesvarbu, kaip pavadinsi, vis tiek reik?s lai?yti u?pakal? ir ?veisti sidabr?.) T?vas ka?kur nusi?iupo Emilijos Post knyg?, o man teko u?duotis klausin?ti ir m?ginti supainioti. (Ar tarnai gali b?ti ?suoti? Ne. Kas galva prie stalo? ?mona. Tariama „valetas“ ar „val?jas“? Valetas[2 - Valet (pranc.) – tarnas. (Red. past.).]. Nors man tai skamb?jo klaikiai. T?vas pa?ad?jo, kad visus sutiktus tarnus vadins val?jais, niekada neaugins ?s? ir nene?ios sagos kilpel?je g?l?s, apie kuri? itin daug buvo prira?yta 297-ame puslapyje.) Kartais Emilijos Post knygoje pasitaikydavo ?simintina fraz? ar ?sp?jimas, kur? Franciskas sudainuodavo lyg operoje. Vis? keli?, va?iuodami per Vakar? Pensilvanij?, trauk?me: „Ver?iau atrodyti senamadi?kai nei vulgariai.“ La?in?iausi, kad jeigu ?iandien sesers paklaustum?te, ji gal?t? i?tisais sakiniais cituoti Emilij? Post. Airis? per ?e?ias dienas tur?jo tapti guvernante. Pasak Emilijos Post, guvernant?s b?na geriau i?silavinusios nei aukl?s ir gauna geresn? atlyginim?. Jos turi ko nors mokyti vaikus, kol kas nors nusprend?ia, kad jiems jau laikas ? mokykl?. – Kokio am?iaus tie vaikai? – paklaus? Airis?. – Ir kiek ten j? bus? Franciskas g??tel?jo. – Manau, kad trys. Bet gal klystu. Airis? pasak?, kad ka?kaip reik?s apsimesti baigusia koled??; ji ?iaip ne taip pabaig? Vindsoro mokykl? ir niekas nesitik?jo, kad jai teks dirbti, o ne b?ti koncert? ?vaig?de ar vaidinti spektakliuose. T?vas atsak?, kad oficialiai ji – dvide?imt vieneri?, k? tik baigusi Vindsoro moter? koled??. Pa?ad?jo pasir?pinti rekomendacijomis. Airis? tar?, kad tokiu atveju gal?t? j? paversti „Fi Beta Kapa“ nare, o t?vas atsiduso. Atsak?, kad nereikia persistengti. Man dar teko u?duotis trumpai atpasakoti ?ekspyro pjeses ir padeklamuoti svarbiausius j? posmus Airisei. T?vas ?teik? man kr?v? vadinam?j? „M?lyn?j? knygeli?“ apie literat?r?, o v?liau, kai pavargdavo nuo klausim? apie liokajus, o Franciskas nustodavo m?gd?ioti Artur? Try?er?, t?vas liepdavo man klausin?ti Airis?s apie ?ekspyro pjeses ir sonetus. – I? tikro neb?tina visko i?manyti, – sak? jis. – U?tenka ?inoti daugiau nei jie. Reikia tik ?iek tiek savidrausm?s. Po valand? prie? mieg?, kad tav?s nepasivyt?. Ir tau tas galioja, – prid?r? man, bet ne?inojau, su kuo tur??iau lenktyniauti. Kasdien klausin?jau Airis?s. Kas ta Beatri??? Kod?l ji taip bjauriai elgiasi su Benediku? Apie k? yra Audra? Airisei suklydus, t?vas pakeltu balsu r??davo jai i?tisas prakalbas. Kai nebegal?davome apsik?sti, imdavau garsiai skaityti i? kurios nors kitos „M?lynosios knygel?s“. Tos knygel?s buvo tikras stebuklas: Skaitymo menas, Egiptas vakar, Balzako apsakymai, Aristotelio gidas. T?vas sak?, kad n?ra n? ma?iausio i?silavinusiam ?mogui, net ir d?entelmenui, b?tino ?inoti dalyko, kurio nerastum vienoje i? t?kstan?io knygeli?. – Jas para?? Emanuelis Haldemanas D?ulijus, – tar? t?vas, – o jis buvo genijus. ?ydas, socialistas ir genijus. Jo nepavadintum laukiniu aristokratu. Kai kas nors taip sako, omenyje turi, kad jiems paslaug? padar? valstietis, koks nors pakel?s nusmurg?lis, kurio daugiau niekada nesutiks. Patik?k, mieloji, taip niekada nesakoma apie ?yd? d?entelmen?, kur? k? tik pakviet? ?stoti ? priemies?io klub?. V?liau gyvenime, tiksliau, vis? gyvenim? pild?iau i?silavinimo spragas i? tos serijos knygeli? ir tuomet supratau, kod?l t?vas taip jas m?go. Kiekvien? vakar? moteliuose nor?davau i?simaudyti du?e ir i?siplauti galv?, bet negal?davau prisiversti, kol kiti s?d?davo kambaryje, klausydami ir laukdami. T?vas ir Franciskas eidavo ? voni?. Sesuo ten u?trukdavo i?tisas valandas ir i?eidavo baltu nuo kremo veidu, kietai susisukusi plaukus suktukais. O a? ten gal?davau u?trukti tik tol, kol pasisiodavau. Paskutin? kelion?s dien? man su?jo penkiolika. Laukiau, kol kas nors prisimins, galiausiai ma?daug vidurdien?, kai visi pritilo, pasakiau: „Oi, su gimtadieniu mane.“ Tada Franciskas sustojo ?alikel?je. T?vas i?lipo i? ma?inos ir apkabino mane, o sesuo su Francisku pabu?iavo ? abu skruostus ir prie?ais ?enkl? „Burma-Shave“ padainavo „Su gimimo diena“. T?vas pasak?, kad reikia at?v?sti, tod?l sustojome papietauti, nors paprastai to nedarydavome. Visi u?sisak?me kokakolos ir firmin? patiekal? – sumu?tini? su kumpiu ir namine duona. („Ir kiaules patys auginam“, – gyr?si padav?ja. „Nuostabu“, – tar? t?vas ir pamerk? man ak?.) Sesuo susegiojo man ? plaukus savo sidabrinius segtukus, o Franciskas pasiraus? makia?o d???je ir dav? raudon? l?pda??. T?vas pasak?, kad palauks, kol ?sikursime, ir tada ?teiks man gimtadienio dovan?. Tik?jausi, kad jie gal nepagail?s pinig? dviem kambariams ir vakarienei restorane, bet t?vas su Francisku nu?jo ? vi?tienos u?kandin? i? serijos „valgyk, kiek lenda“ („Ten visus stebi budri kaip vanago akis“, – sak? Franciskas), i?sikloj? ki?enes va?kuotu popieriumi ir servet?l?mis. ? kambar? gr??o ne?ini vi?t? kul?el?mis, ?launel?mis ir sutrai?kytais sausainiais, o mes su Airise visk? suvalg?me, sus?dusios motelio kambaryje ant grind?. Miegojome kaip visada, o atsibudusi vidury nakties pama?iau seser?, prisiglaudusi? prie Francisko ant grind?. Nus?linau ? voni? pir?t? galais, pakeliui ramstydamasi ? sien?. – Pasteb?jome tave, jubiliate, – tar? sesuo. Pasakiau, kad nenor?jau jiems trukdyti. – Ai, nieko tokio, – tar? Franciskas. – Netur?jome, k? veikti. Airisei li?dna, kad gyvenimas taip susiklost?! – Dar ko, – paprie?taravo ji. – Paleisk mane. Airis? prisiglaud? prie Francisko, o t?vas miegojo toliau. Gr??au ? lov?. Nors m?s? kampelis Holivude beveik neprimin? Vindsoro Ohajuje, Ryt? Brukline pasijutome kaip Marse. I?ki?usi galv? pro lang?, ap?i?rin?jau penkiolikos auk?t? gyvenamuosius namus ir pla?ius bulvarus, ?aligatvius, pilnus skuban?i? ?moni?, autobusus ir traukinius, va?iuojan?ius per vis? miest? nuo vieno galo iki kito, kin?, graik?, lenk? ir ital? restoranus su lauko tentais, dailius m?riukus kaip t?vo namas Ohajuje ir ma?us nutriu?usius namukus, taip susigr?dusius, kad su kaimynais gal?tum lengvai dalytis pusry?iais. Ten buvo skryb?li? fabrikas, dabar gaminantis karui ?almus, lift? fabrikas ir kilim? gamykla, o ? fabrikus ir i? j? vaik??iojo moterys, m?vin?ios kelnes, ir t?kstan?iai ?moni? u?siimin?jo savais reikalais, bet jokiu b?du ne pramog? verslu. U?kop?me laiptais por? auk?t? ir Francisko seserys puol? jam ? gl?b?, tarsi jis b?t? gr???s namo i? fronto. Mane su Airise apkabino draugi?kai, bet mechani?kai, o t?v? tik nu?velg?. Dabar prisiminusi, visk? joms atleid?iu. Jos pri?m? gyventi penkiolikos met? mergait? storais akiniais ir u?sispyr?l?s i?rai?ka, jos seser?, i?puikusi? buvusi? ?vaig?dut? (kuri ir elg?si kaip i?puikusi ?vaig?dut?), ir pasip?tus? angl?, ni?nieko, be ?mantri? manier?, daugiau neturint?. Jos suteik? mums nakvyn?, gamino valg? ir nesipainiojo po kojomis, kol kelet? dien? ?nirtingai studijavome, ruo?damosis darbo pokalbiams Did?iajame Neke. B?ja u?simin?, kad mano sesuo b?t? pana?esn? ? guvernant? (tik ka?in k? tai rei?kia – n? vienas i? m?s? ?e?i? nebuvome mat? nei tikr? guvernan?i?, nei nam?, kuriuose j? prireikt?), jei raudonus plaukus persida?yt? rudai kaip pel?, ir jos kartu nu?jo ? B?jos but?, o paskui sesuo gr??o pana?i ? Olivij? De Havilend. Nors vyr? namuose nema?iau, maniau, kad abi seserys i?tek?jusios, nes abi ne?iojo vestuvinius ?iedus. Airis? i?vadino mane idiote, nes kas nori, net ir a? su Francisku, galime ne?ioti vestuvin? ?ied?, ir niekas ne?rodyt?, kad tai melas. – Va, kuo nuostabus karas, – tar? ji. – Visi gali b?ti kuo tik nori. B?ja paklaus?, gal nor??iau i?eiti pasivaik??ioti aplink namus, kol Franciskas su t?vu paskutin? kart? pasikartos Emil?s Post modernaus gyvenimo taisykles, o sesuo deklamuos ?ekspyr? ir i?vardys keturiasde?imt a?tuonias valstijas. Karn? ?dav? man dvide?imt penkis centus. Nu?jau ? parduotuv? prie kampo ir prisipirkau turki?k? saldumyn?. Kelis kartus ap?jau kvartal? ir per?jau ? t? gatv?s pus?, kur ma?iau didesni? nam? ir auk?tesni? med?i?, o tada pra?jau didel?, ligonin?s, o gal mokyklos dyd?io, m?ri- n? pastat?. Ant jo auk?t? balt? dur? ?viet? ?ydi?ka ?vaig?d?, o kampuose buvo i?rai?ytos hebraji?kos raid?s. Didel? medin? i?kaba skelb?: IZRAELIO DIDYB?S NA?LAI?I? NAMAI. U? pastato pama?iau ?aidim? aik?tel? su ?iuo?ykla, laipyne ir s?pyn?mis. Aik?tel?je sukin?josi apie penkiasde?imt vaik?. B?rys ma?daug mano am?iaus berniuk? ?aid? beisbol?. Atmu?tas odinis kamuolys ?dubo. Atsirito prie man?s, o vienas i? did?iausi? berniuk?, auk?tas ?viesiaplaukis, j? pagrieb?, nu?velg? mane ir svied? metikui. – Tu ne mokykloje, – pasak? jis. Nu?jau prie pastato kampo, atsir?miau ? plytas ir suvalgiau savo pailg? turki?ko sald?sio ritin?l?. Auk?tasis ?viesiaplaukis vaikinas, v?l pagav?s kamuol? ir i?mu??s ka?kok? ma??, stor? vaiki??i?, persibrauk? plaukus ir dar kart? pa?velg? ? mane. Nutaisiau aktor?s poz?, sulenkta koja ?sir?miau ? m?rin? sien?, sukry?iavau rankas. ?sid?jau akinius ? ki?en? ir pasisukau ? j? profiliu. Kasdien vaik??iojau pro t? na?lai?i? prieglaud?. Vis dairiausi to auk?to ?viesiaplaukio vaikino. Jie buvo kaip a?: pamesti, nemylimi, patyr? baisi? nes?kmi?. Be to, ?ydai ir dar mano bendraam?iai, o j? kraujo brolius kasdien skerd? Europoje. Vokie?iai gal?jo ateiti, ?siver?ti ir i?skersti juos netgi ?ia, Brukline. Jie, kaip ir a?, tikriausiai vis? laik? nerimavo. Kartais man patikdavo galvoti, kokia dr?si b??iau, jei susidur?iau su vokie?iais. ?inojau, kad pasibjaur?tina vis ?sivaizduoti, kokia a? dr?si, dar blogiau – ?inojau, kad tai Airis? b?t? dr?suol?, flirtuot? su naciais ir, prisikim?usi pas? ? liemen?l?, gelb?t? ?yd? senukus ir k?dikius. O a? s?d??iau kur nors ant laipt?, ?ki?usi nos? ? knyg?, ir prisiplo?iau prie tur?kl?, jiems b?gant pro ?al?. 7. Susapnuok ir mane Pasirod?me anksti. Ap?i?r?jome Toreli? nam? i? kitapus gatv?s, pasistat? ma?in? po dideliu ??uolu. ?aligatvi? ten nesimat?, o ?va?iavimo keliukai buvo tokie ilgi, kad namai stov?jo u? ketvir?io mylios nuo akmenini? sien? ar kaltinio metalo tvor?. Vir? Karn?s ma?inos palinko did?iulis forsitijos kr?mas. T?vui atrod?, kad gerai u?simaskavome. – Vidur?emio j?ros stilius. Akivaizdu, jie – italai. Geros raudonos plytel?s. Turb?t yra ir baseinas, – d?st? jis. Airis? tar?: – ?ia kaip Holivude. Toki? nam? pilnas Beverli Hilsas. T?vas nutais? bals? kaip visada, kai k? nors cituodavo: – „Jie buvo ner?pestingi ?mon?s, sudau?? kok? daikt? ar gyv? padar?, v?l atsitraukdavo atgal ? savo nei?matuojamai ner?pesting? gyvenim?.“ Didysis Getsbis. Airis? i?lipo i? ma?inos pasitaisyti sijono, a? irgi i?lipau jai pad?ti. Franciskas tar?: – Nemanau, kad ?itie ?mon?s ner?pestingi. Pinigai visai neseniai pakliuvo jiems ? nagus. ?inot, k? pasakysiu: kertam, kad Toreli? senelis dar prekiavo vaisiais kioske, kai ?itas tipas buvo ma?as. Pasi?i?r?kit ? visa tai – ? kr?mus, ?va?iavim?, kiek daug belgi?k? plyteli?. Viskas nauja. T?vas tar?: – Kas u? tai, kad viskas b?t? nauja ir brangu? Mes su Airise pak?l?me rankas. Negal?jome atsig?r?ti tuo dailiu namu, kraipydamos galvas, m?gindamos ??i?r?ti kambarius. Nu?velg?me balt? balkon? antrame auk?te ir ilg? pilk? plyteli? keliuk?, vingiuojant? per ?alios vejos j?r?. Franciskas v?l papur?k? sesers plaukus ir liep? t?vui nusiimti skryb?l?, o kai jie nu?jo keliuku ir pradingo, mes su Francisku ?sitais?me ?e??lyje ir ?aid?me kortomis, kol gr??o. Lai?kas nuo Airis?s Portobelo kelias 27, Londonas 1947-?j? sausis Miela Eve, Atsimenu, kaip ?nipin?jome Torelius pro forsitijos ?akas. Franciskas su?ukavo man plaukus ? ?injon?. Nuo pirmos dienos Toreliai man atrod? labai mieli ?mon?s. (Na, D?o Torelis tai atrod? lyg b?t? vis? dien? krov?s sunkve?imius. Dvok? provolon?s s?riu ir myl?jo savo ?eim?. Atrodo, sura?iau visk?, k? tik kada nors ?inojau apie D?o Torel?.) Prisimenu dvynes Katerin? ir Mer?, ma??j? berniuk? D?oj? ir ma?yl? Pol?. Ma?yl?, galima sakyti, visi ir vadino ma?yliu, ir ne mano reikalas buvo j? pri?i?r?ti. Tau jis turb?t patiko. Ponia Toreli atidar? duris. Edgaras mus pristat? ir pripasakojo visoki? ?sp?ding? nes?moni? apie mudviej? darbo patirt?, bet mok?jo oriai patyl?ti ir beveik sant?riai reik?ti susi?av?jim? baldais (masyviais ir tamsiais) ir vaizdais u? lango (erdviais ir ?aliais). Pateik? mudviej? rekomendacijas, o a? dariau visk?, k? ir jis, nes mano patirtis „MGM“ nenu?jo perniek. Susid?jo rankas u? nugaros ir nuslinko prie did?iojo lango. A? i?kart nuslinkau jam i? paskos. ?i?r?jome ? Long Ailando s?siaur?, kol ponia Toreli perskait? m?s? rekomendacijas (gra?iu dailyra??iu para?ytas Francisko) ir gr??ino mums. Ponia Toreli leido suprasti, kad nor?t? i?vengti ?od?io „liokajus“, nes Toreli? namams i? tikr?j? nereikia tokio prakilnaus ?mogaus kaip Edgaras. Edgaras nenusimin?. I?liko mandagus. „Ma?ordomas“, – pasi?l? jis. Toks, pasak jo, gal?t? vairuoti visur, kur tik reik?s poniai Toreli ir visai ?eimai, patarnauti formalesni? rengini? metu ir apskritai tvarkyti nam? reikalus. Ponia Toreli nemok?jo ?aisti pokerio. Ji pla?iai nusi?ypsojo. Paklaus?, kaip reik?s j? vadinti, o Edgaras pasak?, kad bus gerai Aktonas. Ponia Toreli pam?gino j? vadinti ponu Aktonu, o Edgaras trupu?iuk? pasitemp?. „U?teks vien Aktono, ponia“, – patais? jis, susid?damas rankas u? nugaros. Ji pasijuto i?mintingai ?sp?ta, apsid?iaug?, kad jai atleista, susi?av?jo. Kadangi j?s su Edgaru abu tokie, stebiuosi, kad apskritai atsid?riau scenoje. Ponia Toreli nesielg? formaliai, ji dar nebuvo pripratusi prie turt?, bet buvo kilusi i? Europos, tad suprato klasi? skirtumus, nesvarbu, kad anks?iau buvo j? nuskriausta. Persik?l? ? Did?j? Nek?, jie ?eng? ne ma?esn? ?ingsn? nei mes. Mudvi niekada nesikreip?me viena ? kit? kitaip nei „panele Airise“ ir „ponia Toreli“. Did?iul?je bordo spalvos svetain?je ji susikviet? vaikus prie sav?s, – atrod? tarsi Senojo pasaulio paveikslas. Abi mergait?s buvo putlios ir dailios, apsirengusios tamsiai m?lynomis ir baltomis j?reivi?komis suknel?mis, juodas garbanas susik?lusios auk?tyn, o D?ojis atrod? lyg dinamito lazdel?, aprengta tamsiai m?lynais ?ortais, liemene ir ne iki galo u?ri?ta varlyte. Ma?ylis tarsi ma?asis princas gul?jo n?riniuotame lop?yje su stogeliu. – Mergait?s kitais metais eis ? mokykl?, – tar? ponia Toreli. – Nesiterliosiu su dar?eliais. Jos eis ? pirm? klas?. Noriu, kad jos b?t?… Jos turi b?ti… – Pasiruo?usios, – tariau. Ji linktel?jo ir u?d?jo rankas Katerinai (ar Merei) ant plauk?. Galima imtis darbo. Pasigail?jau, kad parduodu jai toki? prast? prek? – save, nes ji nor?jo savo mergait?ms geriausio, nor?jo, kad kitos mergait?s, kuri? mamos lieknos, da?o plaukus ?viesiomis sruogomis, laisvalaikiu ne?ioja moteri?kus mar?kinius ir vairuoja kadilakus, ?aist? su jos Keite ir Mere. Ji aprod? mums nam?, o a? kalb?jau kaip Edgaras. Mums viskas patiko. Virtuv? b?t? tikusi geram restoranui: i?tisos mylios marmuro, du ry?kiai geltoni ?aldytuvai. Viskas u?lieta saul?s spinduli?. „Labai ?viesu, madam“, – pasak? Edgaras, o ponia Toreli jam ka?k? atsak?, bet a? nieko neprid?jau, nes tuo metu ??jo Rin?, ne?ina pirkini? mai?u, ir a? vos nenualpau. Atsimeni, kaip ji atrod?? Ka?in ar kada nors kalb?jome apie jos i?vaizd?. Jei b?t? vyras, b??iau tau sakiusi: „Koks gra?uolis, koks laimikis!“ Juk negalima ma?ajai savo sesutei sakyti: „O Dieve, argi Toreli? vir?ja – ne pati seksualiausia b?tyb?, koki? teko matyti? Nieko sau gra?uol?, kakta plati kaip Madonos, did?iul?s akys, didel? raudona burna, visos dalys nuostabiai didel?s, bet nieko – per daug. Ir net a?, tokia netik?a, supratau, kad jos siela – kaip ?ventosios, grynas g?ris.“ Ne, taip sakyti negalima. Ir ?inau, kad tu joje nepasteb?jai to, k? ma?iau a?. Viliuosi, niekada daugiau nieko nebepamilsiu. Tikiuosi, para?ysi man.     Airis? * * * Persikraust?me ? karietin?, kitaip sakant, ? but? vir? gara?o. Toreliai tur?jo dvi ma?inas: juod? kadilak? ir juod? linkoln?. Kai ?sitais?me, gyvenome beveik visai kaip Ohajuje, tik svetain? buvo ma?esn?, maistas geresnis ir nebuvo pianino. A?, matyt, jau niekada neketinau eiti ? mokykl?, bet tur?jau basein?, kuriame gal?jau plaukioti, kai Toreli? neb?davo namie. T?vas su seseria kasdien eidavo dirbti kitapus baseino, o a? nesipainiodavau po kojomis arba va?iuodavau ? Bruklin? aplankyti B?jos, Karn?s ir Francisko, kurie jau tur?jo tris butus tame pa?iame pastate, o B?jos ir Karn?s vyr? vis dar nesimat?. Keturias dienas per savait? nusigaudavau ? Ryt? Bruklin? (net pro miegus b??iau tai sugeb?jusi: autobusu nuva?iuoti ? metro stot?, traukiniu ? Fla?ing?, metro ? Geitso aveniu stot?, pasukti ? kair? ir nueiti ?e?is kvartalus iki B?jos ir Karn?s salono „La Bella Donna“). U? penkiasde?imt cent? per dien? ?laviau plaukus, lanks?iau rank?luos?ius, valiau tualet? ir ruo?iau pietus B?jai, Karnei ir sau. B?ja mok? mane plauti galvas („Nepe?k, niekada netrink, dirbk pir?t? pagalv?l?mis!“), o ponioms patikdavo ma?? mano rank? prisilietimai. Karn? pristatydavo mane kaip savo dukter??i?, jos visiems sakydavo, kaip ir t?vas pasak? Toreliams, kad a? geniali, tik ma?oka pagal am?i?, ir kad baigiau mokykl?, sulaukusi vos penkiolikos. Niekas neklausdavo, kod?l tokia geniali mergina dirba vis? gal? tarnaite gro?io salone. ?ym?jausi pastabas apie plauk? spalvas ir antakius, apie l?p? ir nag? spalv? derinim?, apie gro?io salono taisykles. (Reikia sakyti ne: „Ei, tavo ?aknys matosi“, o: „Gal truput? atnaujinkime?“, ne: „?ven?iausioji Dievo Motina! Kas tau atsitiko?“, o: „Gal tau Ev? gali pasi?lyti puodel? arbatos ar stiklin? kokakolos?“) Perskai?iau vis? ?arlz? Dikens? ir nepraleisdavau n? vieno ?urnalo Photoplay numerio. Per darbo pertraukas eidavau pro na?lai?i? prieglaud? pasidairyti to auk?to ?viesiaplaukio vaikino. O Airis? steb?jo Rin? Haitman. Airin? Lombardo Haitman. Airis? ?e?is m?nesius s?d?jo Toreli? virtuv?je, apsimesdama, kad nori i?mokti visais ?manomais b?dais kepti vi??iukus ir kad j? domina patiekalai, kuriuos galima paruo?ti i? ?ali?j? pupeli?. Atsivesdavo ? virtuv? Toreli? mergaites ir kepdavo su jomis sausainius. Po vakarien?s likdavo s?d?ti prie did?iojo stalo virtuv?s viduryje ir pasisi?lydavo ?luostyti indus ar atne?ti Rinei stiklin? vandens, o jei u?eidavau ko nors u?k?sti, Airis? badydavo mane ?vilgsniu, kol i?eidavau sau. Nesupratau, kod?l jai patiko Rin?. Man ji primin? vien? poni? ant spage?i? pada?o stiklainio, tik buvo dailesn?s fig?ros. Kad netrukdy?iau Airisei, por? nakt? per savait? nakvodavau Brukline ant sofos, kartais, kai Rin? anks?iau i?eidavo namo, Airis? prisijungdavo prie m?s?. Ir kalb?davo apie Rin?. Kalb?davo, kokia ypatinga ta Rin?, kokia puiki vir?ja, kokia nuostabi siela, kokios gra?ios akys, koks apgam?lis prie pat kair?s akies ir kokia Rin? nelaiminga su savo vyru Gasu, nes jie negali susilaukti k?dikio, bet kaip nei?pasakytai jinai jam gera. B?ja su Karne apie visa tai nesak? n? ?od?io, o kol dar b?davo ne per v?lu, Franciskas palyd?davo mus ? metro. Vien? vakar? jis tar?: Конец ознакомительного фрагмента. Текст предоставлен ООО «ЛитРес». Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию (https://www.litres.ru/amy-bloom/mums-pasisek/?lfrom=688855901) на ЛитРес. Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом. notes Примечания 1 XX a. pirmoje pus?je Holivudo bulvaro ir Vaino gatv?s sankry?oje Los And?ele buvo sutelkta did?ioji dalis JAV radijo ir kino verslo. (Red. past.). 2 Valet (pranc.) – tarnas. (Red. past.).