?tai taip tu j? prarandi

?tai taip tu j? prarandi Junot Diaz 2008-?j? Pulitzerio premijos laureatas Junot Diaz yra vienas i?skirtiniausi? ir ?domiausi? bals? ?iuolaikin?je amerikie?i? literat?roje. Jo proza – vulgari, dr?si ir poeti?ka, jo kalba – literat?rin?s elegancijos ir gatv?s ?argono mi?inys.„?tai taip tu j? prarandi“ – devynios tikrumu nuginkluojan?ios istorijos apie netobul? meil?. J? centre – jaunas kietakaktis Junioras, kurio ?ird? autorius negailestingai sudau?o daugyb? kart?, demonstruodamas, kaip stipriai meil?, romanti?ka, fizin? ar ?eimos, gali paveikti net ir vyri?kiausi? charakter?. Junot Diaz sielvart? prilygina radiacijai – gali palaidoti ir bandyti pamir?ti, ta?iau ji niekada galutinai nei?nyks. Stai taip Marilyn Ducksworth ir Mih-Ho Cha J?s? draugyst?s, nuo?mumo ir malon?s garbei K? gi, mums nepavyko, ir prisiminimai, ties? sakant, ne vien geri. Bet buvo ir ger? laik?. Meil? buvo gera. Myl?jau tavo negarbing? mieg? ?alia man?s ir niekada nebijojau sapnuodama. Tur?t? dalyti ?vaig?des u? did?ius karus kaip m?s?.     sandra cisneros Saul?, m?nulis ir ?vaig?d?s Nesu piktadarys. Suprantu, kaip skamba – gynybi?kai, nenuo?ird?iai – ta?iau tiesa. A? kaip ir visi kiti: silpnas, darantis klaid?, bet i? esm?s geras. Magda nesutinka, laiko mane tipi?ku dominikie?iu: sucio[1 - Sucio(dgs. sucios) – bjaurybe, netik?liu (isp.) (?ia ir toliau versta i? ispan? kalbos ir pastabos – vert?jos).], subingalviu. Suprantate, prie? daug m?nesi?, kai Magda dar buvo mano mergina, kai nereik?jo d?l nieko nerimauti, buvau jai nei?tikimas su pupyte, kuri tur?jo kupet? laisvai krintan?i? devinto de?imtme?io plauk?. Nesakiau Magdai ir ?ito. Juk suprantate, kaip ?ia yra. ?itok? smirdant? kaul? geriau laikyti u?kast? galiniame gyvenimo kieme. Magda su?inojo tik d?l to, kad draug? jai para?? sumaut? lai?k?. O lai?ke buvo smulkmen?li?. Tokio m??lo net girtas savo draugu?iams nepasakotum. Dalykas tas, kad visos nes?mon?s jau pasibaig? prie? daugyb? m?nesi?. Mudviej? su Magda reikalai ger?jo. Nebuvome tokie nutol? kaip t? ?iem?, kai apgaudin?jau j?. ?altis pra?jo. Ji lankydavosi mano namuose, kur, u?uot valkioj?si su bukagalviais draugu?iais – kada a? r?kydavau, o ji mirdavo i? nuobodulio, ? ?i?r?davome filmus. Va?iuodavome pavalgyti. Net nu?jome ? spektakl? teatre „Crossroads“, nufotografavau j? su keliais garsiais juodaod?iais dramaturgais, Magda taip smarkiai ?ypsojosi, kad, atrod?, jos did?iul? burna tuoj perply?. Mudu v?l buvome pora. Savaitgaliais va?iuodavome pas jos arba mano t?vus. Pusry?iaudavome ma?ose u?eig?l?se taip anksti, kad be m?s? jose daugiau nieko neb?davo. Knaisiodavom?s Naujojo Bransviko bibliotekoje, kuri? i? ne?vari? pinig? pastat? Karnegis. Mudu gyvenome puikiu ritmu. Ir tada lyg i? niekur tas lai?kas trenkia kaip granata „?vaig?d?i? kelyje“ ir visk? i?ta?ko. Praeit?, dabart?, ateit?. Staiga Magdos gimin?s jau trok?ta mane nud?ti. Nesvarbu, kad a? dvejus metus tvarkiau j? mokes?ius ir ?ienavau vej?. Magdos t?vas, kuriam buvau kaip hijo[2 - S?nus (isp.).], telefonu vadina mane subingalviu, o jo balsas skamba lyg virve smaugiamo. Sako, nesu vertas, kad kalb?t? su manimi ispani?kai. Sutinku vien? Magdos draugi? Vudbrid?o prekybos centre – Klaribel?, ecuatoriana[3 - Ekvadoriet? (isp.).], turin?i? biologijos moksl? laipsn?, siauraak? – o elgiasi ji taip, tarsi b??iau su?d?s ka?kieno numyl?t? vaikel?. Geriau jau ne?inotum?t, kaip sureagavo Magda. Tai buvo lyg penki? traukini? susid?rimas. Ji svied? ? mane lai?k? – nepataik?, lai?kas nusileido po „Volvo“, ? ir atsis?dusi ant ?aligatvio kra?to ?m? gaudyti or?. – O Dieve, – aimanavo ji, – o Dieve. ?ia toks atvejis, kada, kaip mani?kiai vyrukai parei?kia, jie b?t? visko, po velni?, i?sigyn?: „Kas ta Kasandra?!“ Mane vemti vert? vien nuo minties bandyti k? nors neigti. Atsis?dau greta, sugriebiau besibla?kan?ias Magdos rankas ir prad?jau vap?ti ka?kokias idioti?kas nes?mones, neva „Tu turi man?s paklausyti, Magda, turi paklausyti, nes antraip nesuprasi.“ Leiskite papasakoti apie Magd?. Ji kilusi i? Bergenleino: ?emut?, did?iaburn?, stora?laun?, o juodose garbanose gali rankos pask?sti. T?vas – kep?jas, motina – vaiki?k? drabu??li? prekeiv?, u?siimanti i?ne?iojam?ja prekyba. Gal Magda ir ne pendeja[4 - Kvai?a (isp.).], vis d?lto jos siela visk? atleid?ianti. Katalik?. Kiekvien? sekmadien? tempdavosi mane ? ba?ny?i? ispani?k? mi?i?. Ir kada kuris nors giminaitis nesveikuoja, ypa? tas Kuboje, ji ra?o lai?kus vienuol?ms Pensilvanijoje ir pra?o melstis u? jo ?eim?. Magda – knyg? ?iurk?, j? pa??sta visi miesto bibliotekininkai, mokytoja, j? myli mokiniai. Visada man karpo i? laikra??i? visok? ?lam?t? apie dominikie?ius. Matom?s, na, tikriausiai kas savait?, o ji vis tiek siuntin?ja pa?tu bukaproti?kus lai?kelius, kad jos nepamir??iau. Nepa??stu nieko, kas b?t? nusipeln?s tokio i?d?rin?jimo ma?iau u? Magd?. ?iaip ar taip, nenoriu ?kyr?ti pasakojimais apie tai, kas buvo, kai Magda su?inojo. Maldavimas, n?rimasis i? kailio, verksmas. Gana bus tik pasakyti, kad po dviej? savai?i? va?in?jimo ? jos namus, lai?k? siuntin?jimo, dien? nakt? nesibaigian?i? skambu?i? mudu susitaik?me. Nerei?kia, kad v?l pietavau su jos t?vais ar kad jos draug?s d?i?gavo. Tos cabronas[5 - U?sispyrusi moteris; moteris, kuri? i?duoda jos vyras (isp. ?argonas).] buvo kategori?kai prie?: ne, jam?s [6 - Niekada (isp.).], niekada. I? prad?i? ir Magda nebuvo pernelyg linkusi taikytis, ta?iau mano pus?je buvo m?s? bendra praeitis, m?s? prisiminimai. Kada ji paklaus?, „ko tu man?s nepalieki?“, pasakiau ties?: „nes myliu tave, mami [7 - ?iame kontekste pupyte, ma?ute (isp. ?argonas).].“ ?inoma, skamba kaip ??dini tau?kalai, ta?iau tai tiesa: Magda yra mano meil?. Nenor?jau, kad ji palikt? mane. Neketinau i?kart pulti ie?koti naujos merginos vien tod?l, kad vien? kart? ?itaip kvailai susimoviau. Nesakau, kad buvo lengva, tikrai ne. Ji u?sispyrusi. Kai prad?jome susitikin?ti, sak?, kad permiegos su manimi ne anks?iau kaip po m?nesio, nors ir kaip stengiausi ?l?sti ? jos kelnaites, nepasidav?. Magda jautri. J? ?skaudinti taip lengva, kaip sudr?kinti popieriaus lap?. Negalite ?sivaizduoti, kiek kart? man?s klaus? (ypa? po to, kai pasidulkindavome): „Ar ketinai kada nors man pasakyti? Kod?l?“ ?ie buvo jos m?gstamiausi klausimai. Mano m?gstamiausi atsakymai buvo: „Taip“ ir „Tai buvo kvaila klaida. A? nem?s?iau“. Kelet? kart? netgi kalb?jom?s apie Kasandr?, da?niausiai tamsoje, kai negal?davome matyti vienas kito. Magda klaus?, ar myl?jau Kasandr?, a? atsakiau, kad ne. „Ar vis dar galvoju apie j?? Ne. Ar man patiko j? dulkinti? Ties? sakant, ma?ute, buvo gan prastai.“ Pastarasis atsakymas niekada neskamba teisingai, ta?iau neturi kito pasirinkimo, privalai tai sakyti, kad ir kaip idioti?kai skamb?t? – privalai sakyti. Kai ji gr??o, kur? laik? viskas buvo lyg ir gerai, ta?iau neilgam. Netrukus mano Magda prad?jo virsti kita Magda. Ji nebenor?jo likti nakvoti taip da?nai kaip anks?iau, nebenor?jo kasyti man nugaros, kai papra?ydavau. Net keista, kokius ma?y?ius dalykus ?mogus pastebi. Pavyzd?iui, seniau niekada nepra?ydavo paskambinti dar kart?, kai kita linija kalb?davo su kuo nors kitu. A? visada tur?jau pirmenyb?. Jau nebeturiu. Ai?ku, kaltinau Magdos drauges d?l vis? ?it? nes?moni?, jos, ?inau, drebia mane purvais. O i? savi?ki? palaikymo d?l Magdos irgi nesulaukiau: „Velniop j?, neverta tiek prakaituot d?l tos kal?s.“ Kad ir kaip stengiausi, negal?jau prisiversti taip galvoti. Negal?jau be Magdos. V?l dirbau vir?valand?ius siekdamas b?ti su ja, ta?iau tai nepad?jo. Kiekvienas filmas, ? kur? ?jome, kiekvienas naktinis pasiva?in?jimas, ? kur? leidom?s, kiekvienas kartas, kai ji likdavo nakvoti, – viskas dvelk? ka?kokia nepaai?kinama neigiamybe. Jau?iausi taip, lyg po truput? mir?iau, ta?iau kiekvien? kart?, kai bandydavau apie tai pasikalb?ti, Magda liepdavo liautis su ?itomis paranoji?komis nes?mon?mis. Po kokio m?nesio ji ?m? keistis, bet kuris paranoji?kas nigeris d?l toki? poky?i? b?t? supanikav?s. Nusikirpo plaukus, prad?jo pirkti geresn? kosmetik?, naujus drabu?ius, penktadienio vakarais i?eidavo linksmintis su draug?mis. Kai klausdavau, ar galime tiesiog likti namuose ir atsipalaiduoti, jau neb?davau tikras d?l atsakymo. Da?nai i?girsdavau „ne“. Kai klausdavau, kas, po velni?, ?ia dedasi, atsakydavo, kad ir pati m?gina tai suprasti. A? ?inau, k? ji daro. Ji bando priversti mane suvokti, kokia nestabili mano pozicija jos gyvenime. Lyg pats to nesupras?iau. Tada at?jo bir?elis. ?kait? balti debesys pl?duriavo danguje, ?mon?s plov? automobilius vandens ?arnomis, lauke skamb?jo muzika. Visi ruo??si vasarai, net mes. Dar met? prad?ioje m?s? metini? proga buvome suplanav? kelion? ? Santo Doming?, tur?jau nuspr?sti, ar vis dar va?iuosime. Jau kuris laikas ?itas klausimas kybojo ore, bet ka?kaip ?sivaizdavau, kad tai i?sispr?s savaime. Kai tapo ai?ku, kad taip ne?vyks, pasi?miau bilietus ir paklausiau: – K? manai? – Manau, kad tai gali b?ti pernelyg didelis ?sipareigojimas. – ?ia ne blogiausias variantas. ?ia gi tik atostogos, d?l Dievo meil?s! – Jau?iu spaudim?. – Tai n?ra spaudimas. Ne?inau, kod?l taip u?strigau ?ioje situacijoje. Kiekvien? dien? jai tai primindavau, band?iau priversti ?sipareigoti. Galb?t pernelyg pavargau nuo ?itos situacijos, kurioje buvome. Nor?jau l??io, nor?jau, kad ka?kas pasikeist?. Galb?t maniau, kad jei ji pasakyt?: „Gerai, va?iuojam“, ?ino?iau – viskas bus gerai. Jei atsakymas b?t? neigiamas, ?ino?iau, kad viskas baigta. Jos draugu??s, pa?ios kar?iausios v?plos, patar? jai leistis ? kelion? ir tada niekuomet daugiau su manimi nebesikalb?ti. Ji, ?inoma, perpasakojo vis? ?it? m??l?, Magda niekada negal?jo susilaikyti nepapasakojusi man visko, kas buvo jos galvoje. – Tai k? manai apie tai? – paklausiau. – Variantas, – g??tel?jo pe?iais ji. Mano berniukai buvo ?sitikin?, kad ?vaistau pernelyg daug energijos ?itoms nes?mon?ms, bet a? tikrai nuo?ird?iai maniau, kad tai gali pad?ti. Giliai viduje, ten, kur jie man?s nepa??sta, esu optimistas. Maniau: „A? ir ji saloje. N?ra nieko, ko ?itai negal?t? i?taisyti.“ Leiskite prisipa?inti: myliu Santo Doming?. M?gstu gr??ti namo, kur ?varkuoti vyrukai bando ?brukti man ? rankas ma?y?ius puodukus Brugalo romo. M?gstu, kai leid?iasi l?ktuvas ir visi ima ploti ratams palietus nusileidimo tak?. M?gaujuosi tuo, kad l?ktuve esu vienintelis nigeris, neturintis auksin?s grandin?s ar makia?o blyno ant veido. Man patinka raudonplauk? moteris, keliaujanti susitikti su dukra, kurios nemat? jau vienuolika met?. Ji laiko dovanas ant keli? tarsi ?vent?j? kaulus. „M’ija[8 - Mano dukra (isp.).] jau turi tetas[9 - Kr?tis (isp.).], – su?nab?da moteris greta s?din?iam pakeleiviui. – Kai ma?iau j? paskutin? kart?, dar vargiai d?liojo sakinius, o dabar jau moteris. Imag?nate.[10 - ?sivaizduokite (isp.).]“ M?gstu krep?ius, kuriuos mano motina supakuoja gimin?ms, ir visada dovan?l? Magdai. „Kad ir kas nutikt?, privalai jai ?itai perduoti.“ Jei ?ia b?t? kitokia istorija, papasako?iau jums apie j?r?. Papasako?iau, kaip j?ra atrodo, kai j? i?pu?ia ? dang? pro ma?yt? skylut?. Kai va?iuoju i? oro uosto ir matau j? toki?, lyg sukapot? sidabr?, ?inau, kad i? ties? gr??au. Papasako?iau, kiek daug ?ia nuskurdusi? ir susiknisusi? nelaim?li?. Albinos?, ?vair? nigeri? ir tigueres[11 - Dominikieti?kas ?argonas, paprastai vartojamas ?mogui, pa??stan?iam gatvi? gyvenim?, apsukriam vagi?iui, apib?dinti.] ?ia daugiau nei bet kur kitur. Papasako?iau apie eism?, vis? v?lyvo dvide?imto am?iaus automobili? istorij?, zujan?i? gatv?se, apie begalyb? sudau?yt? automobili?, motocikl?, sunkve?imi?, autobus? ir begalyb? remonto dirbtuvi?, priklausan?i? bet kuriam idiotui su raktu rankoje. Papasako?iau apie pa?i?res ir ?iaupus, i? kuri? niekada neteka vanduo, ir apie juodaod?ius plakatuose, ir savo ?eimos nam?, kuriame ?rengtas visuomet veikiantis tualetas, papasako?iau apie savo abuelo[12 - Senel? (isp.).] ir jo rankas, apie tai, koks jis nelaimingas, kad i?va?iavau. Dar papasako?iau apie gatv?, kurioje gimiau, Calle[13 - Gatv? (isp.).] XXI, kaip vis negal?jo apsispr?sti tapti l??nynu ar ne, ir taip kamavosi jau daugel? met?. Bet tai jau b?t? kita istorija, o a? turiu u?tektinai b?dos ir su ?ia. Tur?site patik?ti. Santo Domingas yra Santo Domingas. Apsimeskime, kad visi ?inome, kaip ten viskas vyksta. Tikriausiai buvau apsir?k?s angel? dulki?[14 - Narkotin? med?iaga.], nes pirmas pora dien? maniau, kad mudviem gerai. ?inoma, tai, kad buvome u?sidar? abuelo namuose, var? jai beproti?k? nuobodul?, pati man skund?si, ta?iau buvau ?sp?j?s d?l privalomos vie?nag?s pas abuelo. Maniau, neprie?taraus, paprastai Magda neturi problem? d?l viejitos[15 - Senuk? (isp.).], bet ??kart ji beveik nekalb?jo, tik muist?si kar?tyje ir g?r? po penkiolika buteliuk? vandens per dien?. Tik nor?jau pasakyti, kad dar prie? prasidedant antrajai dienai palikome sostin? ir autobusiuku dard?jome ? salos gilum?. Nepaisant u?sit?susios sausros, d?l kurios viskas pasideng? raudonomis dulk?mis, vaizdai buvo nuostab?s. O ?tai ir a?. Stebiu vis? ??d?, kuris pasikeit? per pra?jusius metus. Tigueritos, prekiaujantys domino ir plastikiniais mai?eliais, pripildytais vandens. Ir istorija. Kaip tik ?ia Truchiljas[16 - Rafaelis Truchiljas (Rafael Trujillo) – buv?s Dominikos Respublikos diktatorius, jo pravard? buvo El Jefe.] ir jo draugu?iai i? j?r? laivyno u?mu?? tuos gavilleros[17 - Dominikie?iai, 1916 m. kovoj? su ?siver?usiais amerikie?iais.], ?ia Jefe vesdavosi savo draugu?es, ?ia Balageras[18 - Choakinas Balageras Rikardas (Joaqu?n Antonio Balaguer Ricardo) – buv?s Dominikos Respublikos prezidentas.] pardav? savo siel? velniui. Magda atrod? patenkinta. Lingavo galva. Kartais kalb?josi su manimi. K? galiu pasakyti, atrod?, kad tarp m?s? tvyrojo gera energija. Kai dabar pagalvoju, buvo galima pasteb?ti keist? ?enkl?. Pirmiausia tai Magda n?ra tylen?, ji kalba daug, sumauta boca[19 - Burna (isp.).]. Seniau net buvome susigalvoj? tok? dalyk? – kai pakeliu rank? ir sakau „pauz?“, ji turi u?si?iaupti ir nekalb?ti bent jau dvi minutes tam, kad gal??iau suvir?kinti vis? informacij?, kuri? k? tik i?vert? ant man?s. Ji susig?sdavo taip sudrausminta, ta?iau ne tiek, kad i?girdusi, jog pertrauk?l? baigta, strimgalviais nepult? t?sti savo istorijos. Gal ?ia viskas d?l mano geros nuotaikos. Tai buvo tikriausiai pirmas kartas per kelias savaites, kai pagaliau jau?iausi atsipalaidav?s, kai nesielgiau taip, lyg bet kas gali atsitikti bet kuri? akimirk?. Mane u?knisdavo, kad Magda nor?jo kiekvien? vakar? duoti raport? savo draugu??ms, lyg tos b?t? tik?jusios, jog galiu j? u?mu?ti ar ka?k?, bet velniop, vis tiek maniau, kad mudviem sekasi jau kur kas geriau. Buvome apsistoj? tokiame pigiame vie?butyje ?alia PUCAMAIMA[20 - „Pontificia Universidad Cat?lica Madre y Maestra“ – pirmasis privatus Romos katalik? universitetas Dominikos Respublikoje.]. Stov?jau lauke ir ?i?r?jau ? Gr??ulo Ratus ir u?temus? miest?, kai i?girdau j? verkiant. Pamaniau, kad tai ka?kas rimto, radau ?ibintuv?l? ir ap?vie?iau patinus? Magdos veid?. – Ar viskas gerai, mami? Ji papurt? galv?. – A? nenoriu ?ia b?ti. – K? turi omeny? – Ko tu nesupranti? A? NENORIU ?IA B?TI. Tai buvo ne Magda, kuri? pa?inojau. Magda, kuri? pa?inojau, visada b?davo labai mandagi, visada belsdavosi ? duris prie? jas atidarydama. A? vos nesurikau: „kas, po velni?, tau negerai?“ Susilaikiau. Tik apkabinau j?, ?i??iavau it k?dik? ir klausin?jau, kas negerai. Ji ilgai verk?, o tada prad?jo kalb?ti. Tuo metu gr??o ?viesa. Pasirodo, jai nepatiko keliauti lyg valkatai. – Maniau, kad b?sim papl?dimyje, – pasak? ji. – B?sim. Poryt. – Ar negalim va?iuoti dabar? K? a? gal?jau padaryti? Ji s?d?jo vienais apatiniais ir lauk?, kad a? ka?k? atsaky?iau. Tai kas gi i?spr?do man i? gerkl?s? – Ma?yle, darysim visk?, ko tik panor?si. Paskambinau ? vie?but? La Romanoje ir paklausiau, ar gal?tume atvykti anks?iau, i? ryto s?dome ? ekspres?, kuris mus nuve?? ? sostin?, o tuomet ? La Roman?. Nesakiau jai n? ?od?io, ir ji nieko nesak? man. Atrod? pavargusi ir steb?jo pasaul? pro autobuso lang?, lyg b?t? tik?jusis, kad tas prakalb?s. Tre?i?j? m?s? „Kalt?s i?pirkimo turo po sal?“ dien? jau ?i?r?jome HBO patogiame namelyje su oro kondicionieriumi. Kaip tik tokioje vietoje noriu b?ti, kai esu Santo Dominge. Suknistame kurorte. Magda skait? trapist? vienuolio knyg?, sp?ju, jau geresn?s nuotaikos. A? s?d?jau ant lovos kra?to ir vis ?iupin?jau visi?kai nebereikaling? ?em?lap?. Galvojau: „U? vis? ?it? nusipelnau ka?ko gra?aus. Ka?ko fizi?ko.“ Kai d?l sekso, tai mes su Magda visada buvom gana atsipalaidav? ir spontani?ki, ta?iau po to i?siskyrimo viskas prad?jo darytis ka?kaip keista. Pirmiausia tai nebesidulkiname taip reguliariai. Man pasiseka, jei gaunu kart? per savait?. A? turiu visk? prad?ti, u?vesti j?, kitaip nieko. Ir ji elgiasi taip, lyg pati to visai nenor?t?, kartais i? ties? nenori, tuomet turiu atv?sti. Tais kartais, kai ji nori myl?tis, turiu ilgai ?aisti pir?tais jos kar?toje vietel?je, o tai yra mano b?das inicijuoti vis? reikal?, pasakyti: „Nagi, mami.“ Tuomet ji atsuka veid? ? mane, lyg sakyt?: „Esu pernelyg i?didi atvirai priimti ir patenkinti tavo gyvuli?kus poreikius, ta?iau jei darysi tai, k? darai, a? tav?s nestabdysiu.“ ?iandien viskas prasid?jo be joki? problem?, ta?iau ma?daug per pat? vidur? ji mane sustabd?: „Palauk, mes netur?tume.“ Nor?jau ?inoti kod?l. Ji u?merk? akis, lyg b?t? buv? g?da pa?iai prie? save. – Pamir?k, – pasak? judindama klubus po manimi, – tiesiog pamir?k. N? nenoriu prisipa?inti, kur buvome. Kasa de Kampas. Tai kurortas, kur? pamir?o pati g?da. Eiliniam ?unsnukiui ?ia tur?t? i?ties patikti. Tai did?iausias ir turtingiausias kurortas saloje – prakeikta tvirtov?, u?barikaduota nuo i?orinio pasaulio. Guachimanes[21 - Apsaugos darbuotojai (isp. ?argonas).], povai ir pretenzingai i?karpyti kr?mai kur tik apsidairysi. Valstijose reklamuojasi kaip atskira valstyb?, ties? sakant, atrodo, kad taip ir yra. Kurorte yra privatus oro uostas, trisde?imt ?e?i? duobu?i? golfo laukas ir tokio baltumo papl?dimiai, kad jie tiesiog pra?osi sutrypiami. Vieninteliai dominikie?iai, kuriuos ?ia gali sutikti – iki i?prot?jimo turtingi arba tie, kurie kei?ia patalyn? tavo vie?bu?io kambaryje. Gal pasakysiu tiesiog taip – mano abuelo, niekada n?ra ?ia buv?s, j?si?kis tikriausiai irgi ne. ?ia yra vieta, kur Garsijos ir Kolonsai[22 - Garc?as ir Col?nsai – turtingos ir garsios Dominikos Respublikos ?eimos.] atvyksta pails?ti po ilgus m?nesius trunkan?i? ?moni? i?naudojimo maraton?, kur vadai susitinka pasidalyti patirtimi su kolegomis i? u?sienio. U?sib?k ?ia per ilgai, ir n? nepasteb?si, kaip neteksi savo paprasto ?mogelio statuso. Nubudome anksti, kad sp?tume ? pusry?i? bufet?, pateikiam? d?iaugsmingai nusiteikusi? moter?, vilkin?i? „Aunt Jemima“[23 - Populiarus blyneli? mi?inio, sirupo ir kito pusry?i? maisto preki? ?enklas.] kostiumais. Garantuoju, ?itos ses?s privalo d?v?ti ir plauk? tinklelius. Magda u?ra?in?ja atvirukus giminai?iams. Noriu pasikalb?ti apie dienos planus, bet vos man prad?jus ji padeda ra?ikl? ? ?on?, pasitaiso akinius nuo saul?s ir sako: – Jau?iu spaudim?. – Kaip a? tave spaud?iu? – paklausiu. – Tik noriu kartais gauti ?iek tiek erdv?s. Kiekvien? kart?, kai esu su tavimi, jau?iu, lyg ka?ko i? man?s nori. – Erdv?s? K? turi omenyje? – Na, tarkim, kart? per dien? a? u?siimu savo reikalais, o tu savaisiais. – Pavyzd?iui, kada? Dabar? – Neb?tinai dabar, – ji atrodo susierzinusi. – Gal tiesiog eikime ? papl?dim?, gerai? Kai einame iki golfo automobilio, a? v?l pradedu pokalb?: – Jau?iu, kad atstumi mano ?al?, Magda. – Neb?k juokingas, – ji u?meta rank? man ant keli?, – a? tik noriu atsipalaiduoti. Kas ?ia blogo? Saul? pasiutusiai kepina, o vandenyno m?lis visi?kai perkrauna smegenims. Kasa de Kampo papl?dimi? gro?is toks pat nei?matuojamas, kokios nei?matuojamos likusios salos dalies problemos. ?ia n?ra merengue[24 - Dominikos Respublikos ir Hai?io nacionalinis ?okis.], n?ra vaik?, bandan?i? tau parduoti chicharrones[25 - Dominikieti?kas patiekalas i? kept? kiauli? odeli?.], tik akivaizd?iai stinga melanino kur beapsidairytum. Kas penkiasde?imt metr? ant rank?luos?io i?sik?toj?s bet vienas europieti?kos i?vaizdos idiotas, toks i?bly?k?s ir baisus, kad atrodo, lyg k? tik b?t? i?vemtas j?ros. I?vaizda jie pana??s ? profesorius ar tokius riboto biud?eto intelektualus. Kitas skiriamasis bruo?as, kad diduma t? tip? pa?on?je glaud?ia juoda?iknes dominikietes mergaites, toki? gerokai per daug. Tikrai, tos mergait?s negal?t? b?ti vyresn?s kaip ?e?iolikos, atrodo puro ingenio[26 - Grynas genijus (isp.).]. I? to, kaip sumautai toms porel?ms sekasi susi?nek?ti, nesunku nusp?ti, kad jos susimet? toli gra?u ne Left Bank[27 - Pary?iaus rajonas, XX a. prad?ioje gars?j?s bohemi?ku gyvenimu.] laikais. Magda ver?ia i? koto ?sispraudusi ? aukso spalvos bikin?, kur? jos draugu??s i?rinko vien tam, kad mane pakankint?. O a? vilkiu nutampytus ?ortus, r?kte r?kian?ius: „Sandy Hook[28 - Papl?dimys Naujajame D?ersyje.] j?ga!“ Tenka pripa?inti, b?damas vie?umoje su pusnuoge Magda jau?iuosi nesmagiai. U?dedu rank? jai ant kelio. – Tik nor??iau, kad pasakytum, jog myli mane. – Juniorai. – O gal?tum pasakyt, kad a? tau labai patinku? – O gal?tum palikti mane ramyb?j? Dieve, tu prikimbi lyg koks virusas. Leid?iu saulei ?ir?kinti mane sm?lyje. Tai sekina, turiu omeny save ir Magd?. Mes neatrodom kaip pora. Kai ji nusi?ypso, bi?ai pra?o jos rankos, kai nusi?ypsau a?, jie pasitikrina, ar tebeturi savo pinigines. Vis? laik? ?ia Magda buvo ?vaig?d?. ?inot, kaip b?na, kai esi saloje su savo mulate mergyte. Autobusuose tik ir girdi: „Tu s? eres bella, muchacha.“[29 - Esi gra?uol?, mergyte (isp.).] Kaskart man ??okus i?simaudyti koks nors Vidur?emio j?ros regiono meil?s ?inios skleid?jas pradeda jai repuoti. ?inoma, nesistengiu b?ti mandagus. – Gal atsiknisk, pancho[30 - ?nekamojoje ispan? kalboje bendrinis meksikie?i? pavadinimas.], k?? Mes ?ia leid?iam medaus m?nes?. Buvo dar toks vienas iki i?prot?jimo ?kyrus tipelis, atsis?do ?alia m?s?, kad gal?t? padaryti jai ?sp?d? rodydamas savo kr?tin?s plaukus, tokius ve?lius, kad juose pask?sta speneliai. U?uot j? ignoravusi, Magda pradeda su tuo priskret?liu kalb?tis, pasirodo, jis irgi dominikietis, i? Kis?jos kalv?, prokuroro pad?j?jas, mylintis savo ?mones. Sako: – Geriau jau pats juos kaltinsiu teisme, bent jau ?inau, kaip jie m?sto. Pats sau galvoju: „?itas tipas pana?us ? tok?, paskui kur? senais laikais b?t? sekusi m?s? nigeri? banda.“ Po trij? minu?i? nebegaliu ?ito idioto pak?sti ir liepiu Magdai liautis su juo kalb?jus. Prokuroro pad?j?jas sumik?ioja: – ?inau, kad kalbi ne su manimi. – Ties? sakant, – atr??iu, – kaip tik su tavim. Ne?tik?tina, Magda pakyla ir sunkiomis kojomis eina vandens link. Prie jos u?pakalio prilip? ?iek tiek sm?lio. Taip suknistai drasko ?ird?. Naujasis pa??stamas ka?k? veblena, bet jau nebegird?iu. ?inau, k? ji pasakys gr??usi: „Laikas tau u?siimti tavo reikalais, o man savaisiais.“ T? vakar? st?miau laik? prie baseino vietiniame bare „Club Cacique“, Magdos niekur nematyti. Sutikau dominikiet? i? Vakar? Niujorko. Stulbinan?i?, savaime suprantama. Trigue?a[31 - ?velni alyvin? oda (isp. ?argonas).], su pa?iomis baisiausiomis chemin?mis garbanomis ?ioje Diekmeno[32 - Niujorko rajonas, kuriame susitelkusi itin didel? dominikie?i? bendruomen?.] pus?je. Ji vardu Lius?. Lius? ?ia su savo trimis paaugl?mis pusseser?mis. Kai nusimeta chalat? prie? nerdama ? basein?, pamatau rand? tinkl? jai ant pilvo. Dar sutinku du pagyvenusius vyrukus, gurk?nojan?ius bare konjak?. Prisistato kaip viceprezidentas ir jo asmens sargybinis Barbaras. Mano veide tikriausiai ?ra?yta, kad esu vaik??iojanti nelaim?. Jie klauso man?s, tarsi patys b?t? porel? capos[33 - Mafijos bosas (isp.).], o a? pasako?iau apie ?mog?udyst?. Jie u?jau?ia. Nors lauke koks t?kstantis laipsni? ir uodai zvimbia taip garsiai, lyg ruo?t?si u?kariauti pasaul?, tie veik?jai d?vi prabangius kostiumus, o Barbaras net pasiri??s kaklaskar?. Kart? jam vos neperr??? gerkl?s, tod?l dabar tenka dengti rand?. – A? kuklus vyrukas, – sako. Palieku juos ir einu paskambinti ? kambar?. Magdos n?ra. Pasiteirauju registrat?roje – ?inu?i? n?ra. Gr??tu ? bar? ir ?ypsausi. Viceprezidentas – jaunuolis ?kop?s ? ketvirt? de?imt?, kaip chupabarrio[34 - ?iame kontekste – korumpuotas politikas, besinaudojantis savo pad?timi (isp.).] jis visai nieko. Pataria man susirasti kit? moter?. Tegu b?na bella[35 - Gra?i (isp.).] ir negra[36 - Juoda (isp.).]. Kasandra – pagalvoju. Viceprezidentas pamoja ranka ir trejetas Barcel?[37 - Dominikieti?kas romas.] taureli? atsiranda ant m?s? stalo taip greitai, jog pamanytum, kad esam kokiame mokslin?s fantastikos filme. – Pavydas yra geriausias b?das greitai prad?ti santykius, – sako viceprezidentas. – Su?inojau tai, kai studijavau Sirak?zuose. Pa?ok su kita moterimi, ?ok su ja merengue ir ?i?r?k, ar pasius tavo jeva[38 - Moteris (isp.).]. – Turi omeny pasius ir puls dau?ytis. – Ji tau trenk?? – Kai su?inojo, dav? tiesiai ? ?onkaulius. – Pero, hermano[39 - Betgi, broli (isp.).], kod?l jai pasakei? – nori ?inoti Barbaras. – Kod?l neneigei? – Compadre[40 - Drauge, bendre (isp.).], jai atsiunt? lai?k?. Ten buvo ?rodym?. Viceprezidentas nuostabiai nusi?ypso, ir a? supratau, kod?l jis – viceprezidentas. V?liau, kai gr??au namo, papasakojau vis? ?it? istorij? motinai. Ji paai?kino man, kas per prezidentas ?itas veik?jas. – Trenkia tik tuomet, kai joms r?pi. – Amen, – suniurna Barbaras, – amen. Visos magdos draug?s sako, kad buvau jai nei?tikimas tod?l, kad a? – dominikietis, kad visi dominikie?iai esame ?unys, kuriais negalima pasitik?ti. Abejoju, ar galiu kalb?ti vis? Dominikos vyr? vardu, ta?iau dar labiau abejoju, kad gal?t? jos. Mano galva tai ne genai; tam buvo prie?as?i?. Blog? ?tak?. Tiesa ta, kad n?ra pasaulyje toki? santyki?, kuriuose kartkart?mis nepasitaikyt? oro duobi?. Kas jau kas, o mudu su Magda tai tikrai su tokiomis susid?r?me. Gyvenau Brukline, ji su savi?kiais – D?ersyje. Kiekvien? dien? kalb?davom?s telefonu, savaitgaliais susitikdavome. Paprastai a? va?iuodavau pas j?. Tai buvo tikr? tikriausias D?ersio gyvenimas – prekybos centrai, t?vai, filmai, daug televizijos. Po met? draugyst?s buvome tokie. M?s? santykiai nebuvo saul?, m?nulis ir ?vaig?d?s, nebuvo ir ??das. Ypa? ?e?tadienio rytai mano bute, kai ji ruo?davo kav? campo[41 - Kaimo (isp.).] b?du, perko?dama pro ka?kok? ? kojin? pana?? daik?iuk?. I? vakaro prane?davo t?vams, kad liks nakvoti pas Klaribel?, jie tur?jo numanyti, kur Magda i? tikr?j?, ta?iau niekada nieko nesakydavo. Rytais ilgai miegodavau, o ji skaitydavo l?tai kasydama man nugar?, kai b?davau pasiruo??s nubusti, prad?davau j? bu?iuoti ir bu?iuodavau tol, kol i?girsdavau: – Dieve, Juniorai, a? dr?kstu. Nebuvau nelaimingas ir nelaks?iau paskui kitas mergas kaip kai kurie nigeriai. ?inoma, nu?velgdavau kitas moteris, net ?okdavau su jomis, kai i?eidavau pasilinksminti, ta?iau nerinkau telefono numeri?, nieko pana?aus. Ai?ku, n?ra taip, kad kai matai savo ?mog? vos kart? per savait?, reikalai neat??la. At??la dar ir kaip. To nepastebi, kol nauja pupa dideliu u?pakaliu ir a?triu lie?uviu nepasirodo darbe. Tokia, kuri i?kart kone lipa ant tav?s, vis lie?iasi ir dejuoja apie ka?kok? moreno[42 - Tamsaus gymio ?mogus (isp.).], su kuriuo susitikin?ja ir kuris ??dinai su ja elgiasi. Pasak jos, juodi bi?ai niekada nesupras ispani?. Kasandra. Ji organizuodavo futbolo la?ybas ir spr?sdavo kry?ia?od?ius kalb?dama telefonu, dar labai m?go d?insinius sijonus. ?pratome eiti kartu pietauti ir vis ?sitraukdavome ? t? pat? pokalb?. A? jai patarin?davau mesti moreno, ji man – susirasti mergin?, kuri mok?t? dulkintis. Pirm?j? m?s? pa?inties savait? padariau klaid? prasi?iodamas, kad m?s? su Magda seksas nebuvo pirmos r??ies. – Dieve, kaip man tav?s gaila, – juokdavosi Kasandra, – i? Ruperto bent jau gaunu A klas?s pimpal?. Pirm?j? nakt?, kai tai padar?m (buvo gerai, mergyt? neskalambijo be reikalo), jau?iausi taip ??dinai, kad negal?jau miegoti. Nepad?jo n? tai, kad ji buvo viena i? t? sesi?, kuri? k?nai tobulai dera prie tavojo. A? vis galvojau: „Ji ?ino.“ Dar b?damas lovoje paskambinau Magdai paklausti, ar viskas gerai. – Tu skambi keistai, – pasak? ji. Prisimenu Kasandr?, spaud?ian?i? mano koj? tarp sav?j?, ir kaip atsakiau Magdai: – Tiesiog pasiilgau tav?s. Dar viena tobula diena Karibuose, o vienintelis dalykas, kur? man Magda pratar?, yra: „paduok losjon?.“ ??vakar bus vakar?lis. Visi kurorto sve?iai kvie?iami. Pageidaujama d?v?ti kostium?, ta?iau neturiu nei tinkam? drabu?i?, nei energijos puo?tis. O Magdai nekyla toki? problem? – ?sispraud?ia ? itin aptemptas auksines kelnes ir u?simeta prie j? deran?i? palaidin?, i? po kurios ?yb?ioja jos auskaras bamboje. Magdos plaukai tokie ??rintys ir tams?s, prisimenu, kaip pirm? kart? pabu?iavau tas garbanas klausdamas: – Kur yra ?vaig?d?s? O ji atsak?: – Truput? ?emiau, papi[43 - Ma?ybinis kreipinys ? vyr?, vartojamas Lotyn? Amerikoje.]. Pagaliau mes abu prie?ais veidrod?. A? d?viu laisvas kelnes ir apsiglam?iusius mar?kinius. Ji da?osi l?pas. Visada tik?jau, kad raudona spalva buvo i?rasta joms, Latinas[44 - Lotyn? amerikiet?s (isp.).]. – Gerai atrodom, – sako ji. Tai tiesa. Mano optimizmas po truput? gr??ta. Galvoju: „Tai bus susitaikymo naktis.“ Apkabinu, o ji n? nemirktel?dama meta bomb?: „?i? nakt? man reikia erdv?s.“ Mano rankos nuk?ra. – ?inojau, kad tai tave sunervins, – sako. – ?inai, esi kal?. – Nenor?jau ?ia va?iuoti. Tu privertei mane. – Jei nenor?jai ?ia va?iuoti, kod?l, po velni?, neu?teko dr?sos taip ir pasakyti? Tai t?s?si kur? laik?, kol galiausiai nebei?ken?iau: – Velniop, i?einu. Jau?iuosi atri?tas ir neturiu ?alio supratimo, kas dabar bus. Tai ?aidimo pabaiga ir, u?uot grieb?sis vis? ?manom? priemoni?, u?uot pong?ndome m?s chivo que un chivo[45 - N?r?sis i? kailio (isp.).], tiesiog gailiuosi sav?s, como un parig?ayo sin suerte[46 - Kaip tu??iakalbis be s?km?s (isp.).]. Vis galvoju: „Nesu blogas bi?as, nesu blogas.“ „Cacique“ klubas sausakim?as. Ie?kau tos merginos, Lius?s. Bet sutinku tik viceprezident? ir Barbar?. Ramiame baro kampe jie gurk?noja konjak? ir gin?ijasi, ar pagrindin?se futbolo lygose yra penkiasde?imt ?e?i ar penkiasde?imt septyni dominikie?iai. Jie duoda man ?iek tiek vietos ir patap?noja per pet?. – ?ita vieta mane ?udo, – sakau. – Kaip dramati?ka. – Viceprezidentas ie?ko rakt? kostiumo ki?en?je. Jis d?vi tuos odinius itali?kus batus, kurie atrodo lyg pintos ?lepet?s. – Ar nor?tum su mumis pasiva?in?ti? – ?inoma, – atsakau. – Kod?l gi ne, po velni?. – Nor??iau tau parodyti viet?, kur gim? m?s? tauta. Prie? i?eidamas dar u?metu ak? ? mini?. Atvyko Lius?. Ji viena baro gale, vilki lengv? juod? suknel?. Susijaudinusi nusi?ypso, pakelia rank?, galiu matyti blogai nuskust? juod? plot? jos pa?astyje. Ant drabu?i? ry?k?ja prakaito d?m?s, jos gra?ios rankos nus?tos uod? ?kandimais. Galvoju, kad tur??iau pasilikti, ta?iau kojos ne?a mane i? klubo. Visi trys susigr?dame ? juod? diplomat? BMW. A? su Barbaru dalijuosi u?pakalin? s?dyn?, viceprezidentas vairuoja. Kasa de Kampo ir La Romanijos beprotyb? lieka u? m?s?, netrukus viskas ima kvep?ti perdirbamomis nendr?mis. Keliai tams?s – turiu omeny, visi?kai joki? su?ikt? ?vies? – automobilio ?ibintuose lyg biblin? ryk?t? sklando vabal? spie?iai. Siun?iame ratu konjak?. A? su viceprezidentu, pagalvoju: „Kas per ??das?“ Viceprezidentas kalba apie dienas, praleistas ?iauriniame Niujorke, Barbaras irgi kalba. Jo kostiumas susiglam??s, cigaret? laikanti ranka dreba. Tikras su?iktas apsauginis. Pasakoja man apie savo vaikyst? San Chuane, ?alia sienos su Hai?iu. Liborijos kaim?. – Nor?jau b?ti in?inieriumi, – sako, – nor?jau statyti mokyklas ir ligonines savo pueblo[47 - Kaime (isp.).]. Nesiklausau jo; galvoju apie Magd?, apie tai, kaip tikriausiai niekada daugiau neberagausiu jos chocha[48 - Moters lyties organas (isp. ?argonas).]. I?lip? i? automobilio keberiojam?s ?laitu auk?tyn, braunam?s pro kr?mus, guineo[49 - Bananas (isp.).] ir bambukus, uodai ryja mus taip, lyg b?tume pagrindinis dienos patiekalas. Barbaras turi mil?ini?k? ?ibintuv?l? – tamsos naikintoj?. Viceprezidentas keikiasi mindamas tak? ir vis kartoja, kad jau tur?t? b?ti ka?kur ?ia ir kad ?tai k? jis gauna po tiek laiko, praleisto savo poste. Tik tuomet pastebiu, kad Barbaras laiko did?iul? automat? ir jo rankos jau nebedreba. Jis ne?i?ri nei ? mane, nei ? viceprezident?, klausosi. Nebijau, ta?iau viskas darosi pernelyg keista. – Koks ?ia ginklas? – paklausiu kasdieni?kai. – AP-90. – Kas per velnias? – I? seno padaryta nauja. „Puiku, – galvoju, – filosofas.“ Tuo metu viceprezidentas ??kteli mums. Pa?j?ju ar?iau ir pamatau j? stovint vir? duob?s. ?em? raudona. Boksitas. Duob? juodesn? u? bet kur? m?s?. – ?ia – Jagua urvas, – prane?a viceprezidentas giliu, pagarbiu balsu, – vieta, kur gim? Ta?nos[50 - Tain? gentis (isp.).]. Kilsteliu antak?: – Maniau, jie i? Piet? Amerikos. – ?ia kalbam mitologi?kai. Barbaras nukreipia ?ibintuv?l? gilyn ? urv?, ta?iau tai ne k? tepadeda. – Nor?tum pamatyti, kas viduje? – paklausia man?s viceprezidentas. Numanau, kad tur?jau atsakyti „taip“, nes Barbaras paduoda man ?ibintuv?l?, jiedu griebia mane u? koj? ir nuleid?ia galva ?emyn ? duob?, i? ki?eni? i?byra monetos. Bendiciones[51 - Palaiminimai (isp.).]. Beveik nieko nematau, tik keist? spalv? sud?l?jusias urvo sienas. Gird?iu viceprezident? ?aukiant man ?emyn: – Argi ten ne gra?u? ?ia tobula vieta ??valgoms, tobula vieta tapti ka?kuo geresniam. Viceprezidentas turb?t ir pats mat? savo ateit? kab?damas ?ioje tamsoje – kaip stums varg?us i? j? pa?i?ri?, taip pat ir Barbaras tur?jo matyti, kaip pirks nam? savo motinai, kaip mokys j? naudotis oro kondicionieriumi. Tik ne a?. Vienintelis dalykas, apie kur? gal?jau galvoti ten kab?damas, buvo pats pirmasis m?s? su Magda pokalbis. Rad?erse. Mes laukiame E autobuso D?ord?o gatv?je, ji vilki purpurin?s spalvos drabu?ius. ?vairiausius purpurin?s atspalvius. ?tai tuomet supratau, kad viskas baigta. Kai pradedi galvoti apie prad?i?, ?inai, kad tai – pabaiga. Verkiu, kai jie i?traukia mane, viceprezidentas pasipiktina: – J?zau, neb?k gi tokia merga. Tai tur?jo b?ti ka?kokie rimti salos vudu burtai – pabaiga, kuri? ma?iau urve, at?jo i? tikr?j?. Kit? dien? gr??ome ? Valstijas. Po penki? m?nesi? gavau lai?k? i? savo buvusios. Tuo metu jau susitikin?jau su kita, bet Magdos ra?tas vis vien i?sprogdino kiekvien? oro molekul? mano plau?iuose. Pasirodo, ji taip pat su ka?kuo susitikin?jo. Labai mielas vaikinas – dominikietis, visai kaip a?. „Tik ?itas i? ties? mane myli“, – ra?? ji. Bet jau ?uoliuoju su savo pasakojimu per toli. Tur??iau baigti atskleisdamas jums, koks didelis kvailys buvau. Kai t? nakt? gr??au ? trobel?, Magda jau lauk? man?s visk? susipakavusi. Atrod?, lyg b?t? raudojusi. – Rytoj va?iuoju namo, – pasak?. Atsis?dau ?alia. Pa?miau jos rank?. – Mums dar gali pavykti, tereikia pasistengti. Nilda Nilda buvo mano brolio mergina. ?itaip prasideda visos istorijos. Domikiet?, vietin?, ji tur?jo labai ilgus plaukus, kokius ne?ioja konservatyvios krik??ion?s, ir dar toki? kr?tin?, kad j?s nepatik?tum?te – turiu omeny auk??iausios klas?s. Kai motina u?migdavo, jiedu su Rafa nusli?kindavo ? m?s? miegam?j? r?syje ir tvatindavosi ply?aujant radijui. Ir man?s negal?jo vyti lauk, nes jei motina b?t? i?girdusi ka?k? kreb?dant vir?uje ant sofos, vis? ?iknos kaip reikiant degt?. Kadangi nesinor?jo praleisti nakties lauke po kr?mu, nebuvo kitos i?eities. Rafa neleisdavo kone jokio garso, gird?davosi tik ka?kas pana?aus ? sunk? kv?pavim?. Triuk?madar? buvo Nilda. Atrodydavo, lyg ji i? vis? j?g? bandyt? sulaikyti verksm?. Buvo pasiutusiai keista to klausytis. Nilda, su kuria u?augau, buvo viena tyliausi? mergai?i?, kokias tik gali sutikti. Ji nuleisdavo plauk? sien? sau ant veido ir skaitydavo „Naujuosius mutantus“, niekada ? niek? tiesiai nepa?velgdavo, i?skyrus tada, kai ?i?r?davo pro lang?. Bet taip buvo prie? jai u?siauginant kr?tin?. Prie? juodiems plaukams pavirstant i? autobuse tampom? kas? ? tamsoje kedenamas garbanas. Naujoji Nilda d?v?jo aptemptas kelnes ir „Iron Maden“ mar?kin?lius; ji pab?go nuo savo motinos ir apsigyveno globos namuose; miegojo su Toniu, Nestoru ir ma?uoju Entoniu i? Parkvudo – vyresniais vyrukais. Nilda daug laiko leido m?s? namuose, nes nekent? savo motinos – kaimynyst?je pagars?jusios borracha[52 - Girtuokl? (isp.).]. Rytais, kad nesusidurt? su m?s? motina, i?sli?kindavo dar prie? jai atsibundant. Laukdavo autobuso ?prastin?je stotel?je, kad atrodyt?, lyg va?iuoja i? savo nam?. Vakaryk??iai drabu?iai, riebaluoti plaukai – visi laik? j? apskret?le. Laukdavo mano brolio ir su niekuo nesikalb?davo, niekas nesikalb?davo su ja, visada buvo i? t? tyli?, ?iek tiek atsilikusi? mergai?i?, kurios, jei prakalb?t?, b?tinai ?traukt? pa?nekov? ? nesibaigian?i? kvail? istorij? li?n?. Jei Rafa nuspr?sdavo neiti ? mokykl?, ji l?kuriuodavo prie m?s? buto, kol motina i?eidavo ? darb?. Kartais Rafa j? i?kart ?leisdavo. Kartais jis ilgai miegodavo, o Nilda laukdavo kitoje gatv?s pus?je d?liodama raides i? akmenuk?, kol pamatydavo j? svetain?je. Ji tur?jo dideles kvailas l?pas, li?dn? m?nulio veid? ir pa?i? sausiausi? od?. Nuolat tepdavo j? losjonu ir keikdavo moreno[53 - Tamsaus gymio (isp.).] t?v?, i? kurio j? paveld?jo. Atrod?, lyg ji nuolat laukt? mano brolio. Kai naktimis pasibelsdavo – ?leisdavau, s?d?davome ant sofos, kol Rafai baigdavosi darbas kilim? fabrike ar kol jis gr?? i? sporto sal?s. Parodydavau savo naujausius komiksus, ir ji labai atid?iai juos skaitydavo, bet vos pro duris ??engus Rafai, Nilda ?veisdavo komiksus man ant keli? ir puldavo jam ? gl?b?. „Pasiilgau tav?s“, – sakydavo ma?os mergait?s balsu, Rafa juokdavosi. Kad b?tum?te j? mat? tais laikais – veido kaulai lyg ?ventojo. Tada atsiverdavo Mami[54 - ?iame kontekste mama (isp. ?argonas).] kambario durys, Rafa prieidavo prie jos kaubojaus ?ingsniu ir klausdavo: „Turi ko nors man u?valgyt, vieja[55 - Senute, sene (isp.).]?“ – „Claro que s? “ [56 - ?inoma, kad taip (isp.).], – atsakydavo ji d?damasi akinius. Jis vald? mus visus. Vald? taip, kaip gali tik gra?us nigeris. Kart?, kai Rafa v?lavo gr??ti i? darbo ir mes ilgai s?d?jome bute vieni, paklausiau apie globos namus. Buvo lik? trys savait?s iki mokslo met? pabaigos ir visi jau buvo ??eng? ? nieko neveikimo period?. Man buvo keturiolika, skai?iau „Dalgren?“[57 - Samuelio R. Delany mokslin?s fantastikos knyga.] jau antr? kart?. Tur?jau IQ, kuriuo gal?jau visus i?ta?kyti, ta?iau n? nemirktel?j?s b??iau keit?s j? ? nors pus?tinai patraukl? veid?. – Buvo visai neblogai, – pasak?. Ji vis tamp? berankov?s palaidin?s vir??, v?dindama kr?tin?. – Maistas prastas, ta?iau gyvenau su daugybe simpati?k? vyruk?, visi ten man?s nor?jo. ?m? kramtyti nag?. – Net tie, kurie ten dirbo, skambin?jo, kai i?va?iavau. Vienintel? prie?astis, kod?l Rafa nor?jo Nildos, buvo ta, kad jo paskutin? rimta mergina gr??o ? Gajan?. Ji buvo pusiau afrikiet?, pusiau ind?, tur?jo vien? did?iul? suaugus? antak? ir nuostabi? od?. Na, o Nilda tiesiog prilipo prie jo. Nors buvo vos pora m?nesi? kaip gr??usi, sp?jo pelnyti cuero[58 - Paleistuv?s (dominikieti?kas ?argonas).] reputacij?. Dauguma dominikie?i? mergin? ?ia buvo akylai saugomos, mat?me jas autobuse ir mokykloje, kartais prekybos centre, ta?iau j? ?eimoms buvo ne paslaptis, kas per tigueres trainiojosi gatv?mis, tod?l joms buvo u?drausta leisti su mumis laik?. Nildos niekas nesaugojo. Ji buvo viena i? t?, kurias vadinome rudosiomis ?iuk?l?mis. Jos mama buvo rimtai ?klimpusi alkoholik?, nuolat ?mirin?davo po Piet? Emb?j? su savo baltaisiais draugu?iais. Nilda gal?jo daryti k? panor?jusi, ir, patik?kite, dar?. Ji tyrin?jo pasaul?, vyrai prava?iuojan?iuose automobiliuose tyrin?jo j?. Dar iki man su?inant, kad gr??o i? globos nam?, j? jau prigavo toks pagyven?s nigeris i? galinio buto, laik? ant savo pimpalo gerus keturis m?nesius. I?ve?iodamas laikra??ius matydavau j? suskretusiame sur?dijusiame „Pontiake“. Tam kiauliasnukiui buvo kokie trys ?imtai met?, bet jis tur?jo ma?in?, ?ra?? kolekcij? ir kaln? fotografijos album? i? Vietnamo karo laik?. Be to, pirkdavo Nildai drabu?ius, kad ?i gal?t? i?l?sti i? savo sen?j? skarmal?, tod?l mergu??l? buvo kaip reikiant j? ?si?i?r?jusi. Neken?iau ?ito Nigerio visa savo esybe, bet apie jos vyrus su Magda niekada nekalb?davome. Kartais paklausdavau, kaip einasi su rauk?l?tuoju pimpalu, o ji u?siraukdavo ir nepratardavo man n? ?od?io. Tada gaudavau ra?tel?: „Noriu, kad gerbtum mano vyr?.“ – „Aha“, – atra?ydavau. O tada tas senis ?m? ir at?oko nuo jos, niekas ne?inojo, kur jis dingo – ?prastas scenarijus ?iame rajone. Pora m?nesi? ji tamp?si su tomis kat?mis i? Parkvudo. Ketvirtadieniais – komiks? dienomis – u?sukdavo pasi?i?r?ti, k? naujo nusipirkau, ir pasakodavo, kokia buvo nelaiminga. Mes s?d?davome kartu iki sutem?, o tada supyps?davo prane?im? gaviklis, ir ji sakydavo turinti eiti. Kartais pavykdavo sugriebti ir pasodinti atgal ant sofos, ir mes dar ilgai s?d?davome, a? laukdavau, kol ji ?simyl?s mane, ji laukdavo bet ko. Kitais kartais Nilda b?davo rim?iau nusiteikusi. – Turiu eiti pasimatyti su savo vyru, – sakydavo. Vien? toki? komiks? dien? ji sutiko mano brol?, gr??tant? i? b?gimo treniruot?s. Tu metu Rafa vis dar boksavosi, jo k?nas buvo kaip nulietas, i?treniruoti kr?tin?s ir pilvo raumenys atrod? kaip i? Frazeto pie?ini?. Jis atkreip? d?mes? ? Nild? d?l jos absurdi?k? ?ort? ir ma?y?i? mar?kin?li?, i? po kuri? ky?ojo plonyt? pilvo riebal? rauk?lel?. Rafa nusi?ypsojo, ji i?kart surimt?jo ir, atrodo, pasijuto nepatogiai. Jis papra?? paruo?ti ?altos arbatos, o ji atkirto, kad gali pasiruo?ti pats. – Esi ?ia vie?nia, – sk?l? Rafa, – turi u?sidirbti savo dal?. Vos tik jam nu?jus ? du??, Nilda puol? mai?yti arbatos, liepiau liautis, bet ji nesiklaus?. Visk? i?g?r?me. Nor?jau persp?ti j?, papasakoti, koks monstras yra Rafa, ta?iau Nilda jau krito jam po kojomis ?viesos grei?iu. Kit? dien? sugedo Rafos automobilis (koks sutapimas), taigi ? mokykl? jis va?iavo autobusu. Eidamas pro mus grieb? Nildai u? rankos ir pastat? j? ant koj?. – Atsiknisk. Jos akys buvo nudelbtos ? grindis. – Tik noriu tau kai k? parodyti, – pasak? Rafa. Ji band? i?traukti rank?, ta?iau visas k?nas rod?, kad yra pasiruo?usi sekti paskui mano brol?. – Nagi, einam, – dar patemp?, ir gal? gale Nilda nu?jo su juo. – Pasaugok mano viet?, – tarstel?jo ji per pet?. – Nesuk d?l to galvos, – atsakiau. Dar prie? autobusui ?sukant ? 516-?j? Nilda jau s?d?jo mano broliui ant keli?, Rafos ranka buvo taip giliai jai po sijonu, kad atrod?, lyg atlikt? koki? chirurgin? operacij?. I?lipant i? autobuso Rafa pasived? mane ? ?on? ir priki?o savo pir?tus man prie nosies. – Pauostyk, – pasak?, – ?tai kas blogai su moterimis. T? dien? nebuvo ?manoma prisiartinti prie Nildos. Ji atmet? plaukus ir i?did?iai triumfavo. Net baltosios mergyt?s buvo gird?jusios apie mano pernelyg raumening? beveik dvyliktok? brol? ir juo ?av?josi. Nilda s?d?jo kitame piet? stalo gale ir ka?k? ?nab?d?josi su merginomis, mes su draugais valg?me ??dinus sumu?tinius ir kalb?jom?s apie X-menus (tai buvo dar tie laikai, kai kalb?ti apie X-menus buvo visai normalu). Kad ir kaip nesinor?t?, tenka pripa?inti siaubing?, bet akivaizd?i? ties?: visos d?mesio vertos mergos ver??si pas gimnazistus kaip uodai ? ?vies?, ir ne m?s?, jaun?li?, j?goms buvo k? nors pakeisti. Vienas mano draug? – Jos? Negr?n, kitaip Jonas Juodis, – pri?m? vis? ?it? Nildos reikal? itin jautriai, man?, kad tur?jo su ja rimt? ?ans?. I?kart po to, kai Nilda gr??o i? globos nam?, Juodis laikydavo jos rank? autobuse, ir nors Nilda susitikin?davo su kitais, jis niekada nepamir?davo to specialaus judviej? ry?io. Buvau r?syje, kai tre?i?j? nakt? jie tai padar?. T? pirm? kart? n? vienas nei?leido jokio garso. Jie susitikin?jo vis? vasar?, nepamenu, kad kas svarbaus b?t? ?vyk? per t? laik?. Su savo apgail?tina gauja kopdavome ? Morgan Krik? ir maud?m?s vandenyje, persismelkusiame s?vartyno kvapo; kaip tik tuo metu prasid?jo m?s? eksperimentai su alkoholiu, Juodis vogdavo butelius i? t?vo barelio, o tada tu?tindavome juos ant s?pyni? u? namo. D?l kar??io ir d?l to keisto jausmo, kuris labai da?nai u?guldavo kr?tin?, tiesiog s?d?davau namuose su broliu ir Nilda. Rafa vis? laik? b?davo pavarg?s ir i?bly?k?s: buvo dien? klausimas, kada tai nutiks. Sakydavau: – Pasi?i?r?k ? save, baltasis vaike. O jis atkirsdavo: – Pats pasi?i?r?k, juodas ?lyk?tus nigeri. Jam nesinor?jo nieko daryti, be to, automobilis irgi visi?kai subyr?jo, tad da?niausiai tiesiog s?d?davome oro kondicionieriaus v?sinamame kambaryje ir ?i?r?davome televizori?. Rafa nusprend?, kad negr?? ? mokykl?, jo perkalb?ti ne?steng? n? sielvartaujanti motina, kuri kasdien po penkis kartus bandydavo ?kr?sti jam proto. Rafa buvo nepajudinamas. Mokslai niekada nebuvo jo stiprioji pus?, o po to, kai t?vukas paliko mus d?l dvide?imt penkeri? met? pupos, Rafa nusprend?, kad neb?ra jokios prasm?s apsimetin?ti. – Nor??iau i?va?iuoti ? ilg? kelion?, pamatyti Kalifornij? prie? jai nusk?stant vandenyne. – Kalifornija. – Jo, Kalifornija. Nigeris ten gali kaip reikiant pasidraskyti. – Ir a? nor??iau, – ?siterp? Nilda, bet Rafa jai nieko neatsak?, tik u?simerk?, gal?jai matyti kaip stipriai jam skauda. Retai tesikalb?jome apie t?v?. Papras?iausiai d?iaugiausi, kad nebegaunu ? ?ikn?, bet kai pa?ioje Paskutinio Did?iojo Dingimo prad?ioje paklausiau Rafos, kur, jo galva, gali b?ti t?vas, tas atr???: – Lyg man r?p?t?. Pokalbio pabaiga. Pasaulis be pabaigos. Tomis dienomis, kai b?davo taip nuobodu, kad nigeriai jau visai eidavo i? proto, traukdavome ? basein?, kur mus ?leisdavo nemokamai, nes Rafa pa?inojo vien? gelb?toj?. A? plaukiodavau, o Nilda traukdavo ? ?ygius aplink basein? vien tam, kad gal?t? pasirodyti ?sispraudusi ? savo ank?t? bikin?. Rafa drybsodavo pav?syje ir visk? steb?davo. Kartais pasikviesdavo mane ir kur? laik? s?d?davome kartu, jis u?simerkdavo, o a? ?i?r?davau, kaip nuo mano balt? koj? d?i?sta vanduo, tada liepdavo gr??ti ? basein?. Kai Nilda baigdavo savo ?yg?, atsiklaupdavo ?alia Rafos, o jis ilgai j? bu?iuodavo b?giodamas rankomis per nugar?. „N?ra nieko geresnio u? penkiolikmet? bar?kinti tinkamame k?ne“, – sak? tos rankos ar bent jau man taip atrod?. Juodis juos vis? laik? steb?davo. – Kokia puiki, mielai lai?y?iau jos ?iknaskyl? ir paskui visk? pasako?iau jums, nigeriai, – sakydavo. Gal ir galvo?iau, kad tiedu labai mieli, jei neb??iau ?inoj?s, kas Rafa per vienas. Jis gal?jo atrodyti enamorao[59 - ?simyl?j?s (isp.).], ta?iau orbitoje be Nildos visada sukosi dar bent kelios i?prot?jusios mergos. Pavyzd?iui, ta baltoji ?iuk?l? i? Sajerevilio arba juoduk? i? Amsterdamo kaimo, kuri kartais likdavo nakvoti. Kai jie dulkindavosi, garsas primindavo krovinin? traukin?. Niekaip negaliu prisiminti, kuo ji vardu, ta?iau vis dar matau, kaip nuo cheminio ?ukavimo i?sip?tusi galva ?vyti nakties prieblandoje. Rugpj?t? Rafa met? darb? kilim? fabrike, sak?, kad jau?iasi pernelyg pavarg?s. Kartais rytais jam taip skaud?davo koj? kaulus, kad nepaj?gdavo i? karto pakilti i? lovos. – Rom?nai sutrupindavo tokias metalin?mis kuokomis, – pasakiau masa?uodamas jo blauzdas, – skausmas i?kart tave nu?udyt?. – Puiku, pralinksmink mane, su?iktas ?unsnuki. Vien? dien? Mami nuve?? j? ? ligonin? pasitikrinti, kai gr??o, radau s?din?ius ant sofos, ?i?r?jo televizij?, lyg nieko neb?t? nutik?. Jie laik?si u? rank?, o Mami atrod? tokia ma?ut? ?alia Rafos. – Na? – Gydytojas mano, kad man anemija, – truktel?jo pe?iais Rafa. – Anemija n?ra taip jau blogai. – Jo, – atsak? kar?iai, – a?i? Dievui u? „Medicaid?“[60 - Ma?as pajamas turintiems gyventojams taikomas sveikatos draudimas JAV.]. Televizoriaus ?viesoje jis atrod? siaubingai. Tai buvo vasara, kada viskas, kuo tapsime, jau prad?jo sklandyti mums vir? galv?. Merginos ?m? pasteb?ti mane; buvau nei?vaizdus, bet mok?jau klausytis ir tur?jau boksininko raumenis. Kitame gyvenime i? man?s gal ir b?t? kas i??j? – i?prot?jusios novias[61 - Merginos, su?ad?tin?s (isp.).], darbai ir meil?s j?ra, ta?iau ?ia tur?jau nuo v??io mir?tant? brol? ir man?s laukian?i? didel? tamsi? gyvenimo d?m? – myli? juodo ledo prie?aky. Vien? nakt?, likus ma?daug porai savai?i? iki mokslo met? prad?ios, Nilda prad?jo pasakoti Rafai savo ateities planus (tikriausiai jie man?, kad miegu). Manau, net ji ?inojo, kas tuoj nutiks. Klausytis Nildos pasakojimo buvo bene li?dniausias dalykas, kok? tik gali ?sivaizduoti. Ji nor?jo i?tr?kti i? motinos nam? ir atidaryti prieglaud? pab?gusiems vaikams. Ten b?t? i?ties puiku – vieta normaliems vaikams, turintiems problem?. Tikriausiai labai j? myl?jo, nes vis kalb?jo ir kalb?jo. ?mon?s da?nai pasakoja apie tok? nenutr?kstam? sraut?, bet t? nakt? a? tikrai j? gird?jau, tai buvo taip vientisa, viskas kovojo ir tobulai der?jo tuo pat metu. Rafa nieko nesak?. Ne?inau, ar buvo panardin?s rankas Nildos plaukuose, ar ignoravo j?. Kai Nilda baig?, jis n? nei?tar? „oho“. Man nor?josi nusi?udyti i? g?dos. Ma?daug po pusvaland?io ji atsik?l? ir apsireng?. Jei b?t? gal?jusi mane matyti, b?t? supratusi, kokia gra?i man atrod?. ??oko ? kelnes ir u?sitrauk? jas vienu judesiu, ?trauk? pilv?, kol sagst?si sagas. – Iki greito, – pasak?. – Mhm, – atsak? jis. Kai Nilda i??jo, Rafa ?sijung? radij? ir prad?jo dau?yti kriau??. Lioviausi apsimetin?j?s, kad miegu. Atsis?dau ir ?sistebeilijau ? j?. – Susipykot ar k?? – Ne, – papurt? galv?. – Kod?l ji i??jo? Atsis?do ant mano lovos kra?to. Jo kr?tin? prakaitavo. – Nes tur?jo i?eiti. – Bet kur ji eis? – Ne?inau, – jis labai ?velniai u?d?jo deln? man ant veido, – ko ne?i?ri sav? reikal?? Po savait?s Rafa jau susitikin?jo su ka?kokia kita mergina. Ji buvo i? Trinidado, coco pa?yol[62 - Etnin? grup? Trinidade ir Tobage.], tur?jo tok? pasiutusiai nenat?ral? briti?k? akcent?. Tada visi mes tokie buvome. N? vienas nenor?jome b?ti nigeris. N? u? k?. Manau, pra?jo kokie dveji metai. Mano brolio jau nebebuvo, o a? s?kmingai yriausi visi?ko nukvai?imo link. Nuolat praleidin?jau pamokas, netur?jau draug?, daugiausia s?d?davau namuose ir ?i?r?davau Univisi?n[63 - Ispani?kas televizijos kanalas, transliuojamas JAV.] arba eidavau ? ?iuk?lyn? ir iki apakimo r?kydavau mota[64 - Marihuana (isp. ?argonas).], kuri? ?iaip jau tur?jau pardavin?ti. Nildai irgi ?josi ne per geriausiai. Nors daugelis dalyk?, kurie jai nutiko, netur?jo nieko bendra nei su manimi, nei su mano broliu. Dar por? kart? ?simyl?jo, ypa? rimtas reikalas buvo su tokiu moreno sunkve?imio vairuotoju, kuris nusive?? j? ? Manalapan? ir met? vasaros pabaigoje. Tur?jau va?iuoti pasiimti. Namas atrod? it d??ut? su penkiasde?imties cent? vert?s veja ir absoliu?iai jokio ?avesio. Nilda elg?si lyg kokia itali?ka kal?, pasi?l? man pa?iulpti automobilyje, u?d?jau deln? jai ant rankos ir liepiau liautis. Gr??usi atgal v?l prad?jo tampytis su ?vairiais nigeriais, idiotais, atsikraus?iusiais ?ia i? miesto. Tie bi?ai buvo gryna b?da, j? merginos kelet? kart? sumu?? Nild?, darbelis atliktas Briksi?io[65 - Plyt? miestas (angl.), taip vadinamas Niuarkas Naujajame D?ersyje, vienas skurd?iausi? miest? JAV.] stiliumi – i?mu?? du apatinius priekinius dantis. Kur? laik? epizodi?kai lank? mokykl?, kol buvo paskirtas mokymas namuose ir ji galutinai i?krito. Kai buvau vienuoliktoje klas?je, Nilda ?m?si i?ne?ioti laikra??ius, kad u?sidirbt? ?iek tiek pinig?, nes nema?ai laiko leidau gatv?je, vis matydavau j? tai ?en, tai ten. Drask? ?ird?. Ji dar nebuvo nusiritusi iki ?emiausio lygio, ta?iau jud?jo to link dideliu grei?iu. Kai prasilenkdavome, ji visada nusi?ypsodavo ir pasisveikindavo. Buvo pradedanti priaugti svorio, nusikirpo plaukus, ir dabar jos m?nulio formos veidas atrod? toks sunkus ir vieni?as. Visada paklausdavau, kaip jai sekasi, ir pasi?lydavau cigare?i?, kai tur?davau. Ji, kaip ir kelios kitos Rafos merginos, at?jo ? laidotuves. Seg?jo sijon?, kuriuo, atrod?, dar band? jam ka?k? ?rodyti. Pabu?iavo motin?, ta?iau ta jos neatpa?ino. Pakeliui namo tur?jau paai?kinti Mami, kas tokia Nilda, ta?iau motina teprisimin?, kad ji ta, kuri skaniai kvep?davo. Kol Mami nepasak?, niekada apie tai nepagalvojau. Tai truko vos vien? vasar? ir Nilda nebuvo kuo nors ypatinga, tai koks ?ia reikalas? Jo neb?ra, jo neb?ra, jo neb?ra. Man dvide?imt treji, skalbiuosi drabu?ius ma?y?iame prekybos centre Ernstono gatv?je. Ji irgi ?ia, lanksto savo skalbinius, ?ypsosi, matyti skyl? i?mu?t? dant? vietoje. – Nema?ai laiko pra?jo, k?, Juniorai? – Keletas met?, – atsakau lankstydamas baltus skalbinius. Danguje nematyti kir?, mama laukia man?s namuose su vakariene. Prie? ?e?is m?nesius mums ?i?rint televizori? motina pasak?: – Manau, man jau metas palikti ?it? viet?. Nilda paklausia: – Tu i?sikraustei, ar kaip? – Tik dirbau, – papurtau galv?. Dieve, kiek laiko pra?jo. Tai, k? ji daro su drabu?iais, magi?ka, viskas taip tvarkinga, dailu, viskas gulasi ? savo vietas. Prie lankstymo stal? stovi dar keturi ?mon?s, nusigyven? nigeriai su kojin?mis iki keli? ir snapeliais nuo saul?s, palyginti su Nilda, atrodo visi?ki lunatikai. Ji papurto galv? ir nusi?ypso. – Tavo brolis, – sako. – Rafa. Ji rodo pir?tu ? mane, Rafa visada taip darydavo. – Kartais ilgiuosi jo. – A? taip pat, buvo toks geras man, – palinksi galva Nilda. Mano veidu tikriausiai perb?go abejon?, nes Nilda liov?si kra?iusi rank?luos?ius ir perskverb? mane ?vilgsniu. – Jis tikrai gerai su manimi elg?si. – Nilda. – Jis miegodavo paskandin?s veid? mano plaukuose, sakydavo, kad taip jau?iasi saugus. K? dar galime pasakyti? Ji baigia lankstyti skalbinius, palaikau duris. Vietiniai stebi mus i?einan?ius. Einame atgal per sen?j? rajon?, pilni mai?ai drabu?i? l?tina m?s? ?ingsnius. Londono terasa gerokai pasikeit?, kai u?dar? s?vartyn?. I?augo nuomos kainos, pakvai?? piet? azijie?iai ir baltieji apsigyveno butuose, ta?iau m?si?kiai vaikai vis dar leid?ia laik? gatv?se ir verandose. Nilda ?i?ri po kojomis, lyg bijot? parkristi. Mano ?irdis dau?osi, galvoju: „Gal?tume bet k? padaryti. Gal?tume susituokti. Gal?tume i?va?iuoti ? vakarin? pakrant?. Gal?tume visk? prad?ti i? naujo.“ Viskas ?manoma, ta?iau ilg? laik? n? vienas nepratariame ?od?io, akimirka baigiasi, ir gr??tame ? realyb?. – Prisimeni t? dien?, kai susitikom? – paklausia Nilda. Palinksiu galva. – Nor?jai ?aisti beisbol?. – Buvo vasara, – sakau, – tu d?v?jai berankovius mar?kin?lius. – Liepei mane u?sivilkti mar?kinius, jei noriu ?aisti tavo komandoje. Prisimeni? – Prisimenu. Niekada daugiau nebesikalb?jome. Po poros met? i?vykau ? koled??, velniai ?ino, kur pasid?jo ji. Alma Tu, juniorai, turi mergin? vardu Alma. Jos kaklas ilgas ir ?velnus it kumel?s, o didelis dominikieti?kas u?pakalis, atrodo, t?siasi dar keturias dimensijas u? d?ins?. Toks u?pakalis gal?t? i?vesti m?nul? i? orbitos. Niekada jo nem?go, kol nesutiko tav?s. N?ra dienos, kada nenor?tum prispausti savo veido prie to pasturgalio ar atk?sti gabal?lio sausgysl?s, dailiai i?ry?k?jan?ios jos kakle. Dievini, kaip ji dreba, kai kand?ioji, kaip kovoja su tavimi tomis laibomis rankomis. Alma studijuoja „Mason Gross“ men? universitete, ji viena t? „Sonic Youth“ komiksus skaitan?i? alterlatinas[66 - Nestandartin? lotyn? amerikiet? (isp. ?argonas).], be kuri? tikriausiai niekada neb?tum prarad?s nekaltyb?s. U?augo Hobaukene, lotyn? amerikie?i? bendruomen?s dalyje, kurios ?irdis sudeg? dar a?tuoniasde?imtaisiais, u?siliepsnojus bendrabu?iams. Ji praleido bene kiekvien? savo paauglyst?s dien? ?emutiniame Ist Saide, man?, kad ten visada bus jos namai, ta?iau tada Niujorko universitetas ir Kolumbija pasak? nyet[67 - ?aid?iama su trumpiniu NY ir rusi?ku ?od?iu niet, rei?kian?iu ne.], ir jai teko i?vykti dar toliau nei iki ?iol. ?iuo metu Alma i?gyvena tapymo period?, visi jos vaizduojami ?mon?s yra dumblo spalvos ir atrodo, lyg k? tik i?traukti i? e?ero dugno. Paskutiniame jos paveiksle ?am?intas tu, besik?prinantis prie?ais pagrindines duris, vienintelis atpa??stamas dalykas – tavo piktas ?vilgsnis, sakantis „tur?jau su?ikt? tre?iojo pasaulio vaikyst?, ir ?itas po?i?ris yra viskas, k? turiu“. Ji prid?jo tau mil?ini?k? dilb?. „Juk sakiau, kad dar i?ry?kinsiu raumenis.“ Paskutines pora savai?i?, kai pagaliau at?ilo, Alma atsisak? juodos spalvos ir ?m? d?v?ti tas niekines sukneles, pasi?tas i? popierini? rank?luos?i?; jai nurengti pakakt? stipresnio v?jo g?sio. Sako, kad daro tai d?l tav?s: „bandau susigr??inti savo dominikieti?k? paveld?“ (tai n?ra visi?kas melas – ji net mokosi ispan?, kad gal?t? daugiau pad?ti tavo mamai). Kai matai j? sklend?ian?i? gatve, tiksliai ?inai, k? galvoja kiekvienas praeinantis nigeris, nes ir pats t? galvoji. Alma yra liauna it nendr?, tu – nuo steroid? priklausomas mulas; Alma dievina vairavim?, tu – knygas; Alma turi „Saturn?“, tu – n? vieno baudos ta?ko; Almos nagai yra pernelyg purvini, kad gal?t? virti, tavo spage?iai su vi?tiena – patys geriausi pasaulyje. Esate tokie skirtingi – ji nepatenkinta varto akis kaskart, kai ?jungi ?inias, ir sako, kad negali pak?sti politikos. Ji n? nemano esanti ispan? kilm?s. Giriasi savo draug?ms, kad esi radikalas ir tikras dominikietis (nors pagal Pl?tano[68 - Dominikie?io (isp. ?argonas).] indeks? toks nesiskaitytum, nes Alma vos tre?ia Latina, su kuria susitikin?ji). Giriesi savo bi?ams, kad ji turi daugiau muzikos album? nei bet kuris j? ir kad ji ??kauja siaubingus tik baltosioms mergoms tinkan?ius dalykus, kai dulkinat?s. Ji pasiry?usi nuotykiams lovoje labiau nei bet kuri kita tavo tur?t? mergin?; per pirm?j? pasimatym? ji paklaus?, ar nor?tum baigti ant jos pap? arba veido. Tikriausiai per berniuk? mokymus negavai ka?kurios atmintin?s, nes tavo atsakymas buvo: „…Kad gal ne.“ Bent kart? per savait? ji atsiklaupia prie? tave ant keli? ir, viena ranka tampydama tamsius spenelius, ?aid?ia su savimi, neleisdama tau prisiliesti. Jos pir?tai spurda savame mink?time, o veidas atrodo toks pasiutusiai laimingas. Ji m?gsta ne?vankiai kalb?ti, ?nab?da: „tau patinka steb?ti mane, patinka klausytis, kai pasiekiu orgazm?“, kai baigia, ji i?leid?ia toki? visa griaunan?i? dejon? ir tik tada, lipniais pir?tais perb?gusi per kr?tin?, leid?ia j? apkabinti. Taip – ?ia toks „prie?ingyb?s traukia“ reikalas, „puikus seksas“ reikalas, „nereikia galvoti“ reikalas. Tai nuostabu! Nuostabu! Kol vien? dien? Alma su?ino, kad dulkini toki? daili? pirmakurs? Laksm?, perskaito apie tai tavo dienora?tyje. (O taip, ji tur?jo ?tarim?.) Ji laukia tav?s ant laipt?, o kai priva?iuoji su jos „Saturnu“ ir pastebi, kad rankose laiko dienora?t?, ?irdis ima dau?ytis it storas banditas, ?kliuv?s ? budelio sp?stus. Neskub?damas i?jungi varikl?. Tave parblo?kia vandenyno dyd?io li?desys. Li?desys d?l to, kad tave pagavo ir kad ?inai, jog ji niekada neatleis. Spoksai ? jos ne?tik?tinas kojas ir ? t? dar labiau ne?tik?tin? p?pola tarp j?, kuri? taip nepastoviai myl?jai pastaruosius a?tuonis m?nesius. Tik kai ji ima art?ti ?nir?usiu ?ingsniu, i?lipi i? automobilio. Skrieji per kiem? varomas paskutini? ne?moni?ko beg?di?kumo gar?. – Ei, mu?eca[69 - L?le (isp.).], – sakai i?sisukin?damas nuo pabaigos. Kai ji pradeda klykti, paklausi: – Brangioji, nejaugi tai svarbu? Ji tave vadina: byb?iulpiu panku mo?kru?iu apsimet?liu dominikie?iu Ji teigia: tavo ma?as pimpalas jokio pimpalo o baisiausia, kad m?gsti ap?epusi? indi?k? put?. (Bandai pasakyti, kad ji neteisi, nes Laksm? yra i? Gajanos, bet Alma nesiklauso.) U?uot nuleid?s galv? ir susidoroj?s su visu ?ituo kaip vyras, paimi dienora?t?, lyg laikytum pri?iktas sauskelnes ar naudot? prezervatyv?. U?meti ak? ? j? nuli?dinusias vietas. Tada pasi?i?ri ? Alm? ir nusi?ypsai ?ypsena, kuri? tavo veidmaini?kas snukis prisimins iki grabo lentos. – Ma?yte, – sakai, – ma?yte, tai dalis romano, kur? ra?au. ?tai taip tu j? prarandi. Otravida, otravez[70 - Kitame gyvenime, kit? kart? (isp.).] Jis s?di ant ?iu?inio, pasturgalio riebalai drimba per mano i?lygint? paklod?i? kra?tus. Jo drabu?iai susting? nuo ?al?io, i?d?i?vusi? da?? d?m? ant kelni? su?alo ? led?. Jis kvepia duona. Kalba apie nam?, kur? nori pirkti, kaip sunku tok? rasti, kai esi Latino[71 - Lotyn? amerikietis (isp.).]. Kai papra?au atsistoti, kad gal??iau sutvarkyti lov?, jis nueina prie lango. – Tiek daug sniego, – sako. Palinksiu galva ir viliuosi, kad jis nutils. Ana Iris bando miegoti lovoje kitoje kambario pus?je. Ji praleido pus? nakties melsdamasi u? savo vaikus, likusius Samanoje, o ryte, ?inau, tur?s eiti ? darb? fabrike. Ji sunkiai sujuda, paskendusi tarp antklod?i?, panardinusi galv? po pagalve. Net ir ?ia, Valstijose, ji u?meta ant savo lovos tinklel? nuo uod?. – Ten sunkve?imis bando pasukti u? kampo, – jis sako man, – nenor??iau b?ti tas chamaco[72 - Vaikpalaikis (isp. ?argonas).]. – ?ia judri gatv?, – sakau. I? ties? taip ir yra. Rytais randu druskos ir skaldyt? uolien?, kurias sunkve?imiai i?pila priekin?je vejoje, ma?yt?s lobi? kr?vel?s sniege. – Prigulk, – pasi?lau. Jis ateina pas mane ir palenda po antklod?mis. Jo drabu?iai ?iurk?t?s; laukiu, kol su?ylame, tada atlaisvinu jo kelni? dir??. Kartu drebame, ir jis nelie?ia man?s, kol nesiliaujame. – Jasmina, – sako. Jo ?sai visai ?alia mano ausies, bado j?, – ?iandien duonos fabrike mir? ?mogus. Akimirk? liaujasi kalb?j?s, lyg tyla b?t? elastinga med?iaga, pritrauksianti kitus jo ?od?ius. – Este tipo[73 - Tas ?mogus (isp.).] nukrito nuo gegn?s. Hektoras rado j? tarp konvejeri?. – Draugas? – ?it? ?darbinau bare. U?tikrinau, kad ?ia jo neapgaus. – Gaila, – sakau, – tikiuosi, netur?jo ?eimos. – Tikriausiai tur?jo. – Matei j?? – K? turi omeny? – Na ar matei jo k?n?? – Ne. Pakvie?iau valdytoj? ir tas liep? neleisti niekam prisiartinti. – Jis sukry?iuoja rankas. – Man pa?iam da?nai tenka atlikti tokius darbus ant stogo. – Tau sekasi, Ramonai. – Taip, bet jei ten b??iau buv?s a?? – Kvailas klausimas. – K? darytum? Prisispaud?iu veidu prie jo; pa?ino ne tas moteris, jei tikisi daugiau. Noriu pasakyti: Dary?iau lygiai t? pat?, k? tavo ?mona daro Santo Dominge. Ana Iris sumurma per miegus kampe, bet ji apsimeta. Traukia mane i? b?dos. Jis nutyla, nenori jos pa?adinti. Po kurio laiko atsikelia ir atsis?da prie lango. V?l ?m? kristi sniegas. Pasak WADO radijo, ?i ?iema bus at?iauresn? nei keturios pastarosios, gal net baisiausia per de?imtmet?. Stebiu j?: r?ko, pir?tais braukia per plonus kaulus aplink akis, suglebusi? od? aplink burn?. Svarstau, apie k? jis galvoja. Savo ?mon? Virt?, o gal apie vaik?. Jis turi nam? Vila Chuanoje; ma?iau nuotraukas, kurias siunt? Virta. Ji atrodo liesa ir li?dna, ?alia – j? mir?s s?nus. Jis laiko nuotraukas stiklainyje po lova, dangtel? labai stipriai u?suka. U?miegame nepasibu?iav?. Po kiek laiko nubundu, jis taip pat. Paklausiu, ar nori gr??ti ? savo but?, atsako, kad ne. Kai kit? kart? nubundu, jis miega. ?io kambario ?altyje ir tamsoje jo vietoje gal?t? b?ti beveik bet kas. Pakeliu m?sing? rank?. Ji sunki, po nagais prilind? milt?. Kartais naktimis bu?iuoju jo rauk?l?tus it d?iovintos slyvos krumplius. Visus trejus metus, kuriuos praleidome kartu, jo rank? skonis primin? krekerius ir duon?. Kai rengiasi, jis nesikalba nei su manimi, nei su Ana Iris. Vir?utin?je ?varko ki?en?je ne?iojasi m?lyn? vienkartin? skustuv?, kurio a?menys jau ?m? r?dyti. Jis muiluojasi skruostus ir smakr?, i? ?iaupo teka ?altas vanduo, tada ?variai nugrem?ia veid?, i?mainydamas ra?ien? ? ?a?us. Stebiu j?, mano nuoga kr?tin? nueina pagaugais. Jis nu?irglioja laiptais ?emyn ir i?eina, truputis dant? pastos liko ant dant?. Vos jam i??jus, gird?iu kambario draugus skund?iantis. Jau ?inau, kad kai nusileisiu ? virtuv?, klaus, argi jis neturi savo buto? Atsakysiu, kad turi, ir ?ypsosiuosi. Pro ap?erk?nijus? lang? stebiu, kaip u?simeta kapi?on? ir pasitaiso trigub? drabu?i? sluoksn? – mar?kinius, megztin? ir palt?. Ana Iris nusispiria paklodes. – K? darai? – paklausia. – Nieko, – atsakau. I? po savo plauk? beprotyb?s ji stebi, kaip rengiuosi. – Turi i?mokti pasitik?ti savo vyru, – sako ji. – Pasitikiu. Ji pabu?iuoja man ? nos? ir nusileid?ia laiptais ?emyn. I?si?ukuoju plaukus, nubraukiu trupinius ir gaktos plaukus nuo antklod?i?. Ana Iris nemano, kad jis paliks mane; pasak jos, jis pernelyg giliai ?leido ?ia ?aknis, ir mes per ilgai buvome kartu. Jis i? t? vyr?, kurie nuva?iuoja ? oro uost?, ta?iau negali ?s?sti ? l?ktuv?. Ana Iris paliko savo vaikus saloje, nemat? savo trij? berniuk? jau beveik septynerius metus. Supranta, kas turi b?ti paaukota d?l kelion?s. Vonioje ?sistebeiliju ? savo pa?ios akis. Jo ?eriai mirguliuoja vandens la?uose lyg kompaso adatos. Dirbu u? dviej? blok? nuo ?ia, ?v. Piterio ligonin?je. Niekada nev?luoju. Niekada nei?einu i? skalbyklos. Niekada nepalieku kar??io. ?kraunu skalbimo ma?inas, d?iovykles, nulupu prie tinklelio prikibusius p?kus, matuoju sklidinus skaidraus ploviklio kau?elius. Man pavald?s keturi darbuotojai, gaunu amerikieti?k? atlyginim?, bet dirbu asilo darb?. Pir?tin?tomis rankomis r??iuoju kalnus paklod?i?. Jas atne?a sanitarai, daugiausia morenas. Niekada nematau ligoni?; jie mane lanko d?mi? ir ?ymi?, kurias palieka ant paklod?i?, pavidalu, tai sergan?i? ir mir?tan?i? raidynas. Da?nai d?m?s b?na taip ?sig?rusios, kad tenka patalyn? mesti ? specialias pintines. Viena mergina i? Baitoa sako gird?jusi, kad visk?, kas patenka ? tas pintines, sudegina. – D?l SIDA[74 - AIDS (isp.).], – su?nab?da ji. Kartais d?m?s parudavusios ir senos, o kai kada kraujo kvapas a?trus kaip lietaus. Matydamas vis? ?? krauj? gal?tum pamanyti, kad pasaulyje vyksta didelis karas. – Tik ne lauke, o k?nuose, – sako naujoji mergait?. Mano mergait?s n?ra labai patikimos, bet m?gstu su jomis dirbti. Jos klausosi muzikos, pykstasi ir pasakoja man linksmas istorijas. O kadangi ner?kiu ir nesity?ioju, tai ir mane m?gsta. Jos jaunos, t?v? nurodymu atvykusios ? Valstijas. Pati buvau pana?aus am?iaus, kai ?ia atva?iavau; dabar, po penkeri? met?, man dvide?imt a?tuoneri, atrodau joms lyg veteran?, uola, ta?iau tomis pirmosiomis dienomis jau?iausi tokia vieni?a, kad, atrod?, b??iau gal?jusi suvalgyti savo pa?ios ?ird?. Конец ознакомительного фрагмента. Текст предоставлен ООО «ЛитРес». Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию (https://www.litres.ru/junot-diaz/tai-taip-tu-j-prarandi/?lfrom=688855901) на ЛитРес. Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом. notes 1 Sucio(dgs. sucios) – bjaurybe, netik?liu (isp.) (?ia ir toliau versta i? ispan? kalbos ir pastabos – vert?jos). 2 S?nus (isp.). 3 Ekvadoriet? (isp.). 4 Kvai?a (isp.). 5 U?sispyrusi moteris; moteris, kuri? i?duoda jos vyras (isp. ?argonas). 6 Niekada (isp.). 7 ?iame kontekste pupyte, ma?ute (isp. ?argonas). 8 Mano dukra (isp.). 9 Kr?tis (isp.). 10 ?sivaizduokite (isp.). 11 Dominikieti?kas ?argonas, paprastai vartojamas ?mogui, pa??stan?iam gatvi? gyvenim?, apsukriam vagi?iui, apib?dinti. 12 Senel? (isp.). 13 Gatv? (isp.). 14 Narkotin? med?iaga. 15 Senuk? (isp.). 16 Rafaelis Truchiljas (Rafael Trujillo) – buv?s Dominikos Respublikos diktatorius, jo pravard? buvo El Jefe. 17 Dominikie?iai, 1916 m. kovoj? su ?siver?usiais amerikie?iais. 18 Choakinas Balageras Rikardas (Joaqu?n Antonio Balaguer Ricardo) – buv?s Dominikos Respublikos prezidentas. 19 Burna (isp.). 20 „Pontificia Universidad Cat?lica Madre y Maestra“ – pirmasis privatus Romos katalik? universitetas Dominikos Respublikoje. 21 Apsaugos darbuotojai (isp. ?argonas). 22 Garc?as ir Col?nsai – turtingos ir garsios Dominikos Respublikos ?eimos. 23 Populiarus blyneli? mi?inio, sirupo ir kito pusry?i? maisto preki? ?enklas. 24 Dominikos Respublikos ir Hai?io nacionalinis ?okis. 25 Dominikieti?kas patiekalas i? kept? kiauli? odeli?. 26 Grynas genijus (isp.). 27 Pary?iaus rajonas, XX a. prad?ioje gars?j?s bohemi?ku gyvenimu. 28 Papl?dimys Naujajame D?ersyje. 29 Esi gra?uol?, mergyte (isp.). 30 ?nekamojoje ispan? kalboje bendrinis meksikie?i? pavadinimas. 31 ?velni alyvin? oda (isp. ?argonas). 32 Niujorko rajonas, kuriame susitelkusi itin didel? dominikie?i? bendruomen?. 33 Mafijos bosas (isp.). 34 ?iame kontekste – korumpuotas politikas, besinaudojantis savo pad?timi (isp.). 35 Gra?i (isp.). 36 Juoda (isp.). 37 Dominikieti?kas romas. 38 Moteris (isp.). 39 Betgi, broli (isp.). 40 Drauge, bendre (isp.). 41 Kaimo (isp.). 42 Tamsaus gymio ?mogus (isp.). 43 Ma?ybinis kreipinys ? vyr?, vartojamas Lotyn? Amerikoje. 44 Lotyn? amerikiet?s (isp.). 45 N?r?sis i? kailio (isp.). 46 Kaip tu??iakalbis be s?km?s (isp.). 47 Kaime (isp.). 48 Moters lyties organas (isp. ?argonas). 49 Bananas (isp.). 50 Tain? gentis (isp.). 51 Palaiminimai (isp.). 52 Girtuokl? (isp.). 53 Tamsaus gymio (isp.). 54 ?iame kontekste mama (isp. ?argonas). 55 Senute, sene (isp.). 56 ?inoma, kad taip (isp.). 57 Samuelio R. Delany mokslin?s fantastikos knyga. 58 Paleistuv?s (dominikieti?kas ?argonas). 59 ?simyl?j?s (isp.). 60 Ma?as pajamas turintiems gyventojams taikomas sveikatos draudimas JAV. 61 Merginos, su?ad?tin?s (isp.). 62 Etnin? grup? Trinidade ir Tobage. 63 Ispani?kas televizijos kanalas, transliuojamas JAV. 64 Marihuana (isp. ?argonas). 65 Plyt? miestas (angl.), taip vadinamas Niuarkas Naujajame D?ersyje, vienas skurd?iausi? miest? JAV. 66 Nestandartin? lotyn? amerikiet? (isp. ?argonas). 67 ?aid?iama su trumpiniu NY ir rusi?ku ?od?iu niet, rei?kian?iu ne. 68 Dominikie?io (isp. ?argonas). 69 L?le (isp.). 70 Kitame gyvenime, kit? kart? (isp.). 71 Lotyn? amerikietis (isp.). 72 Vaikpalaikis (isp. ?argonas). 73 Tas ?mogus (isp.). 74 AIDS (isp.).